Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Laidoja Petro Cvirkos premiją

 
2017 04 26 7:30
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Už geriausius novelistikos kūrinius kas trejus metus rašytojams iki šiol skirtą Petro Cvirkos literatūros premiją siūloma pervadinti. Nuo šių metų būtų teikiama Veliuonos novelės premija.

Žemės ūkio ministerijos įsteigtą P. Cvirkos literatūros premiją ilgainiui perėmusi Jurbarko rajono valdžia pabrėžia, kad šis kraštas ir be P. Cvirkos išugdė daug žymių kūrėjų. Vis dėlto neslepiama, kad tai daroma norint išvengti politinių insinuacijų. Tačiau Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai primena, kad nederėtų painioti autoriaus kūrinių reikšmės ir jo asmeninių bei politinių paklydimų.

Vengia sąsajų su P. Cvirka

Veliuonos novelės premijos nuostatų projekte, kurį rytoj tvirtins Jurbarko rajono taryba, siūloma, kad minėta premija Lietuvos rašytojams, išleidusiems naujas novelių knygas, būtų teikiama kas penkerius metus. Šiemet ji bus 1000 eurų, o 2022-aisiais ir vėliau sudarys 1500 eurų. Literatūros premijos steigėja išliks Jurbarko rajono savivaldybė. Išliks ir tradicija premijos laureatus skelbti rudenį, kai Veliuonos krašte rengiami tradiciniai novelės vakarai.

Veliuonos novelės premija pakeistų iki šiol Jurbarko krašte vietos savivaldos teikiamą P. Cvirkos literatūros premiją. Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, dėl to sulaukta įvairių pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūlyta, kad premija galėtų atspindėti ne vien novelistikos pradininku Lietuvoje vadinamo P. Cvirkos, bet ir kitų Jurbarko krašto novelių kūrėjų tradiciją. „Jau išaugome iš P. Cvirkos sukurtų novelistikos marškinėlių – laikas išplėsti ir novelės sampratą, ir jos pateikimo būdus“, – pabrėžė meras. Jo teigimu, įtakos siūlymui atsisakyti P. Cvirkos vardo turėjo ir kontroversiška rašytojo asmenybė, jo elgesys tiek prieškariu, tiek pokario metais.

„Lietuvos žinios“ jau rašė apie P. Cvirkos gyvenimo, veiklos ir kūrybos peripetijas nuo 1928-ųjų, kai jis išleido pirmąją savo knygą – poezijos rinktinę „Pirmosios mišios“ (ji, beje, iš karto buvo konfiskuota), iki pat 1947 metų, kai po gegužės 1-osios vakarėlio jis pasijuto blogai ir netrukus mirė.

Vertina kūrybą

Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad pastaraisiais metais P. Cvirkos literatūros premija nebuvo didelė – ji siekė 900 eurų, o kiek anksčiau buvo dar mažesnė – 2 tūkst. litų (579 eurai). Tad gali būti, kad į premiją pretenduojantiems rašytojams buvo svarbūs ne pinigai, o jų kūrybos įvertinimas. „Šios premijos ištakos – P. Cvirkos gimtinėje Klangiuose rengiamuose novelių vakaruose. Todėl lyg ir buvo savaime suprantama, kad literatūros premija buvo vadinama P. Cvirkos vardu“, – teigė N. Masiulienė. Jos žodžiais, P. Cvirkos vardas niekada nebuvo mistifikuojamas – buvo vertinami tiek jo, tiek pretendentų į premiją kūriniai, o ne politinės pažiūros, jų veikla.

Beje, dėl literatūros premijai suteikto P. Cvirkos vardo ne kartą būta ažiotažo, buvo kilusi ne viena pasipiktinimo banga. Tačiau iki šiol premijos vardas nebuvo keičiamas. N. Masiulienės nuomone, negalima nurašyti sovietinio laikotarpio lietuvių literatūros ir tuo metu kūrusių menininkų, nes daugelis jų kūrė ir atgavus nepriklausomybę. „Tuomet iš mokyklinių programų reikėtų išimti visus to laikotarpio kūrėjus, nes neprisitaikiusieji prie sovietinio režimo Lietuvoje tiesiog negalėjo kurti. Gal reikėtų likviduoti ir muziejus, nes ir juose esama daug to metų kūrinių?“ – ironizavo Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė.

N. Masiulienės teigimu, rajono politikų siekis už noveles skiriamą literatūros premiją pervadinti kitu vardu nesulaukė prieštaravimų, nes norima, kad būtų įamžinti ir kiti Veliuonos krašto kūrėjai, pavyzdžiui, Jonas Mačiulis, Danutė Joana Žilaitytė, Šarūnas Šimulynas, Violeta Šablinskaitė, Vytautas Martinkus.

Birutė Jonuškaitė: „Jei nubraukiame Salomėją Nėrį, Petrą Cvirką, reikėtų nubraukti ir kitus to meto bei vėlesnio sovietmečio kūrėjus.“

Vilkaviškiečiai neišsižada

Šiemet gegužę per „Poezijos pavasarį“ jau 46-ąjį kartą bus paskelbtas ir kitos kontroversiškai šiuo metu vertinamos praėjusio amžiaus kūrėjos – poetės Salomėjos Nėries literatūros premijos laureatas. Šią premiją 1972 metais įsteigė tuometis Vilkaviškio rajono S. Nėries kolūkis, o dabar ją teikia Vilkaviškio rajono savivaldybė. Savivaldybės administracija kaip tik apklausia vilkaviškiečius, kam šiemet, jų nuomone, vertėtų skirti šią premiją – Benediktui Januševičiui už eilėraščių knygą „Žodžiai“ ar Aivarui Veikniui už poemą „Laumių vaikas“.

Nors ir buvo pasigirdę svarstymų, esą gal jau reikėtų atsisakyti premiją vadinti S. Nėries vardu, o gal jos apskritai atsisakyti, Vilkaviškio rajono valdžia to net nesvarsto. „Tokio klausimo darbotvarkėje kol kas nėra, kaip ir tokių minčių bei tokių siūlymų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka.

Maža to, Vilkaviškyje nuo praėjusios vasaros svarstoma, ar nevertėtų S. Nėries atminimą įamžinti paminklu arba jos vardu pavadinti miesto skvero. Tokį pasiūlymą pateikė į grupę susibūrę Vilkaviškio rajono mokyklose dirbantys lituanistai. Idėjai palaikyti buvo surinkta per 300 vilkaviškiečių parašų, jie buvo perduoti rajono vadovams.

Birutė Jonuškaitė

Vilkaviškio rajono valdžia šiam sumanymui neprieštarauja, tačiau ir jo vykdyti neskuba. Teigiama, jog laukiama, kol tam bus pinigų. Mat savų lėšų paminklams statyti savivaldybė neturi, o Europos Sąjungos investicijos šiems bei ateinantiems metams jau suplanuotos. Be to, svarstoma, kad Vilkaviškyje reikėtų įamžinti ir kitų iš šio krašto kilusių garsių kūrėjų atminimą – Kazio Bradūno, Antano Vaičiulaičio.

Abejoja sumanymu

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja, prieš 15 metų pati tapusi P. Cvirkos premijos laureate, Birutė Jonuškaitė stebėjosi iniciatyva keisti šios literatūros premijos pavadinimą. Jos nuomone, ją skiriant konkrečiam autoriui atsižvelgiama į kūrėjo kūrinius, o ne į jo politinę ar visuomeninę veiklą. Tačiau, anot B. Jonuškaitės, ne Lietuvos rašytojų sąjungai ir ne patiems rašytojams reikėtų spręsti, ar jurbarkiečių skiriama literatūros premija bus vardinė. „Tai – vietos savivaldos pinigai, tad vietos žmonės ir turi teisę spręsti, kaip ją vadinti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė B. Jonuškaitė. Rašytoja pabrėžė, kad jai ne gėda būti vadinamai P. Cvirkos premijos laureate, nes šio rašytojo kūrybos vertės negalima paneigti.

Anot B. Jonuškaitės, kontroversiškų aspektų galima aptikti daugelio sovietmečiu kūrusių rašytojų biografijose – net ir tų, kurie dabar reikalauja naikinti P. Cvirkos ar S. Nėries literatūros premijas. „Vargu ar yra nors vienas skaidrut skaidrutėlis, kuris nesinaudojo privilegijomis, negaudavo paskyrų mašinoms, po keletą butų. Toks buvo laikas, kurį kiekvienas gyveno pagal savo sąžinę. Jei nubraukiame S. Nėrį, P. Cvirką, reikėtų nubraukti ir kitus to meto bei vėlesnio sovietmečio kūrėjus“, – svarstė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja.

P. Cvirkos premija

Petro Cvirkos literatūros premija įsteigta 1984-aisiais, teikta Veliuonoje kas dvejus arba trejus metus vykstančiuose novelės vakaruose, rengiamuose rugsėjo mėnesį. Premiją už geriausią novelių knygą skirdavo Žemės ūkio ministerija, vėliau – Jurbarko savivaldybė.

Premijos laureatai:

2014 m. – Jurgis Gimberis už novelių knygą „Brauno judesiai“.

2012 m. – Gasparas Aleksa už publicistikos ir novelių knygą „Žiogas žvirblį medžiojo“.

2010 m. – Vytautas Girdzijauskas už novelių knygą „Žiemos metafizika“.

2009 m. – Vladas Kalvaitis už novelių knygą „Svečias iš Magadano“.

2008 m. – Alvydas Šlepikas už novelių knygą „Lietaus dievas“.

2005 m. – Juozas Aputis už novelių knygą „Vieškelyje džipai“.

2002 m. – Birutė Jonuškaitė už novelių knygą „Žalčių tiltas“.

1999 m. – Šarūnas Šimulynas už novelių knygą „Tėvonija“.

1996 m. – Henrikas Algis Čigriejus už novelių knygą „Sugrįžusi upė“.

1989 m. – Eugenijus Ignatavičius už apsakymų knygą „Chrizantemų autobuse“.

1987 m. – Mykolas Sluckis už knygą „Medžliepis“.

1984 m. – Vytautas Rimkevičius už knygą „Girėnai“.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"