TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laidojimo verslo šešėliai

2008 10 31 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Spalio pradžioje sostinėje kilęs skandalas dėl mirusiųjų palaikų išvežimo ir laikymo atskleidė susidariusią kritišką padėtį. Didžiosios minėtas paslaugas teikiančios bendrovės ragina įkurti teritorinę lavoninę. Tuo metu mažosios jų konkurentės ir teismo medicinos ekspertai tam prieštarauja.

Teismo medicinos ekspertai teigia, kad Vilniaus miestui užteks Teismo medicinos instituto (TMI) turimų 40 šaldytuvų, kurie atsirado TMI šią savaitę persikėlus į naujas patalpas.

Apie mirusiųjų palaikų išvežimo ir laikymo sunkumus imta garsiau kalbėti dar gegužę. Neatpažintų nelaimėlių kūnus nuo pernai saugo bendrovė VIS LT, nuomojanti patalpas sostinės Laidojimo rūmuose. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracija iki šiol jai nesumoka už suteiktas paslaugas, tad bendrovė reikalauja padengti skolą - daugiau nei milijoną litų.

Spalio pradžioje per vieną dieną sostinėje mirė penki žmonės, kurių kūnų nebuvo kur dėti. Padėtį apsunkino dar ir tai, kad buvo savaitgalis. Pinigų už paslaugas negaunanti VIS LT atsisakė priimti palaikus, o TMI tada nedirbo. Vieno mirusiojo artimieji buvo priversti jo kūną visą savaitgalį laikyti namuose. Po šio incidento sujudo ir Vilniaus savivaldybės administracija. Buvo paskelbti konkursai neatpažintų mirusiųjų kūnams saugoti. Vienas konkursas - apklausa - jau įvyko, kitas - viešas - numatytas lapkričio pradžioje.

Nereikia švaistyti lėšų

"Teritorinė lavoninė būtų tarsi filtras, nebeliktų netvarkos. Būtent iš jos mirusiojo artimųjų pasirinkta ritualinių paslaugų bendrovė paimtų palaikus", - LŽ aiškino VIS LT direktoriaus Marius Molotokas.

Tuo metu teismo medicinos darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Robertas Bojarunas, dirbantis TMI, teigė, kad teritorinės lavoninės steigimas būtų tik lėšų švaistymas. "Beveik visur yra mūsų padaliniai, puikiausiai galima susitvarkyti", - įsitikinęs jis.

Ekspertų poziciją palaiko ir trijų nedidelių ritualinių paslaugų bendrovių savininkai. "Metas užkirsti kelią korupcijai ir monopolijai šioje srityje," - pabrėžė "Nutrūkusios stygos" savininkė Gražina Tumosienė. Monopolininku ji vadina Olandų gatvėje įsikūrusius Laidojimo rūmus. Kitos nedidelės bendrovės - "Mišelis ir partneriai" direktorius Skirmantas Grigutis neabejoja, kad Laidojimo rūmus, VIS LT ir mirusiųjų kūnus vežiojančią bendrovę "Grinda", kuri priklauso savivaldybei, sieja glaudūs ryšiai. Tačiau Laidojimo namų direktorius Vitalijus Gasperovičius tai kategoriškai paneigė. "Mes VIS LT tik nuomojome patalpas", - tikino jis.

Nuslepiami nusikaltimai?

Ekspertai pateikė dar vieną argumentą, dėl ko visų mirusiųjų palaikus privalu vežti į TMI. Dažnai ant velionio nematyti jokių akivaizdžių smurtinės mirties žymių. Tik ištyrus ekspertui paaiškėja, kad mirtis nebuvo natūrali. "Kaip galima tai nustatyti ritualines paslaugas teikiančioje įmonėje, jei ten nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų?" - piktinosi vienas ekspertų.

TMI direktorius Alvydas Pauliukevičius į šį klausimą LŽ trumpai atsakė raštu: "Ar galima įtarti smurtinę mirtį, sprendžia ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai." Tačiau institute dirbantys ekspertai mano, kad tai padaryti gali tik specialistas.

"Pareigūnai sprendžia paprastai: jei kirvio galvoje nėra, vadinasi, mirtis nesmurtinė. Mūsų patirtis rodo ką kita. Dažnai atlikus palaikų, kurie neturėjo jokių išorinių smurtinės mirties žymių, tyrimą, paaiškėdavo, kad buvo padarytas nusikaltimas. O kiek tokių kūnų čia nepateko? Galima įtarti, kad kai kurie nusikaltimai būtent dėl to ir neišaiškinami", - sakė R.Bojarunas.

Jis prisiminė atvejį, kai šiemet birželį savo namuose buvo rastas miręs vyriškis, ant jo kūno nebuvo smurto žymių. Vyrą gydžiusi medikė atsisakė išduoti mirties liudijimą, nes nebuvo kviesta patvirtinti mirties fakto. Ji tik parašė pažymą, kokiomis ligomis velionis sirgo. Tad vienintelė galimybė gauti mirties liudijimą - kreiptis į TMI. Ištyrus palaikus paaiškėjo, kad vyriškis buvo nužudytas. Nusikaltimu įtarta jo žmona, kuri šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Išskirtinės sąlygos

VIS LT tikina nesiekianti pelno, tik norinti padaryti galą netvarkai. Tačiau kyla klausimas, kodėl iki paskelbiant minėtus konkursus neatpažintų mirusiųjų kūnų saugojimas buvo patikėtas tik šiai bendrovei? M.Molotoko teigimu, jokia kita įmonė neturi tinkamų sąlygų. Jau nekalbant apie mažesnes ritualinių paslaugų bendroves, net TMI tokius kūnus saugo tik keturias dienas.

Esą vėliau palaikai turėtų būti pervežami į teritorinę lavoninę ir, pasibaigus 30 dienų terminui, jei neatsiranda giminaičių, palaidoti valstybės lėšomis.

TMI ir VIS LT sutartis dėl kūnų laikymo sudaryta šių metų liepos 29 dieną, nors palaikai, kaip patvirtino pats M.Molotokas, į bendrovę buvo vežami ir saugomi nuo 2007-ųjų gruodžio. Pažymėtina, kad su kitomis ritualinių paslaugų bendrovėmis analogiškos sutartys nepasirašytos. Susidaro įspūdis, kad TMI vadovybė padeda VIS LT užsitikrinti klientūrą.

Neteikia paramos

Vilniaus miesto savivaldybės administracija kratyte kratosi laikyti mirusiųjų palaikus - tiesiog nemoka už šias paslaugas. M.Molotokui pasiteiravus, kas turi mokėti už palaikų saugojimą, jei po kurio laiko atsiranda mirusiojo artimieji, savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Lukoševičienė atsakė kategoriškai. "Jei atsiranda artimieji, savivaldybė už kūnų saugojimą nemoka. Tai yra policijos kompetencija, kaip greitai jie nustato mirusiojo tapatybę", - tai ištrauka iš oficialaus valdininkės rašto. Pasak V.Gasperovičiaus, visą gyvenimą dirbusiam ir mokesčius mokėjusiam žmogui turėtų būti užtikrinta valstybės parama bent po mirties.

Pelnas ar altruizmas

Šio didžiųjų ir mažųjų bendrovių bei kurias iš jų paremti nežinančios savivaldybės ginčo galo dar nematyti. Trys Vilniuje veikiančios nedidelės ritualinių paslaugų bendrovės tvirtina, kad Laidojimo rūmai (neoficialiais duomenimis, su jais siejamos didžiausios šios srities bendrovės "Aterna" ir "Lakrima") siekia dominuoti rinkoje.

"Kol kas tik didžiuosiuose miestuose, nes mažesniuose plėtoti tokį verslą ne itin apsimoka", - LŽ sakė S.Grigutis. Tačiau teigiama, kad mėginama "užkariauti" ir mažesnius miestelius. TMI ekspertai LŽ tikino, kad Olandų gatvėje įsikūrę Laidojimo rūmai esą dažnai sąmoningai laiko mirusiųjų kūnus ilgiau nei derėtų. Už vieną velionio laikymo šaldytuve parą vėliau atsiradę jo artimieji arba savivaldybė turi mokėti 80 litų.

"Iš tiesų tai kainuoja gerokai daugiau - 140 litų. Tačiau aš esu verslininkas. Sumažinęs kainą už salės nuomą ar palaikų saugojimą, atsiimu tuos pinigus kitaip", - verslo paslapčių neslėpė V.Gasperovičius. Pasak jo, artimiesiems iš karto pasakoma, kad, pavyzdžiui, salės nuoma kainuos mažiau, jei jie užsakys visą paslaugų paketą.

Elgiasi tarsi nusikaltėlis

Teritorinės lavoninės šalininkai tikina, kad įsteigus minėtą lavoninę mirusiųjų artimiesiems būtų galima teikti dar daugiau paslaugų. Esą jie neturėtų rūpesčių, kurių šiuo metu kartais vis dar kyla. Teigiama, kad pasirašius sutartį su konkrečia ritualinių paslaugų bendrove nereikėtų bendrauti su ekspertais, rūpintis mirties liudijimo išdavimu.

Būtent prieš mirties liudijimo išdavimą ritualinių paslaugų bendrovių atstovams piestu stoja TMI ekspertai, nors tokių atvejų pasitaiko dažnai, juolab kad instituto vadovybė palaimino šią procedūrą.

"Aš elgiuosi kaip nusikaltėlis. Mirties liudijimas - griežtos atskaitomybės dokumentas. Gavę tokį dokumentą į rankas, ritualinių paslaugų bendrovių atstovai gali palaidoti nežinia ką", - teigė vienas ekspertų.

Tačiau formalios tvarkos lyg ir laikomasi - mirusiojo artimiesiems davus įgaliojimą, ritualinių paslaugų bendrovių darbuotojai gali be tarpininkų gauti mirties liudijimą. Pasak V.Gasperovičiaus, Lietuvoje derėtų įvesti tokią tvarką kaip Lenkijoje. Ten, parodžius pasą ar įgaliojimą, niekas velionio ir mirties liudijimo neatiduos. Kruopščiai tikrinama pareiškėjo asmenybė, jo ryšiai su velioniu. Kitaip prokuroras leidimo laidoti neduos. "Mūsų šalyje nėra tvarkos. Akivaizdu, kad kažkam tai naudinga. Nėra net konkrečių sąvokų išaiškinimo. Nežinia, ar mirusiojo palaikų pervežimas į šaldytuvą jau yra ritualinė paslauga, ar ne", - konstatavo V.Gasperovičius.

Tuo metu R.Bojarunas buvo griežtesnis. "Tai naudinga monopolininkams. Jiems pinigai kapsi talkinant TMI vadovybei ir savivaldybei", - pareiškė jis. Faktų tam pagrįsti, pasak R.Bojaruno, užtenka. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog nuo spalio pirmosios buvo atleisti visi naktimis ir švenčių dienomis budėję TMI sanitarai, kurie galėjo priimti palaikus nedarbo metu. Dabar, jei mirusysis randamas, kai TMI nedirba, jo artimieji gali kreiptis tik į nevalstybines įstaigas ir, žinoma, mokėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"