TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laikas tiksėti ima prieš rinkimus

2016 04 01 6:00
Ketverius kadencijos metus tylėję politikai prieš rinkimus suskubo grįžti prie laiko reguliavimo klausimo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Likus vos pusmečiui iki Seimo rinkimų, politikai vėl prisiminė laiko kaitaliojimo klausimą. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, remdamasis grupės Darbo partijos narių sumanymu, reikalauja, kad Vyriausybė inicijuotų tyrimą ir siektų Europos Komisijos leidimo Lietuvai pačiai spręsti, kaip reguliuoti laikrodžius. Analogiškas nutarimas buvo patvirtintas ir prieš 2012 metų Seimo rinkimus, bet parlamentarai tikina tik dabar supratę, kad jis nebuvo vykdomas.

Ketverius kadencijos metus tylėję politikai prieš rinkimus suskubo grįžti prie laiko reguliavimo klausimo. Artimiausiu metu Švietimo ir mokslo ministerija privalo parengti europinės direktyvos dėl vasaros laiko taikymo poveikio jai pavaldiems sektoriams analizę, o Sveikatos apsaugos ministerija – atlikti mokslinius tyrimus dėl vasaros laiko poveikio žmonių sveikatai ir gyventojų apklausą šiuo klausimu. Tyrimų rezultatų reikalauja „darbietės“ Dangutės Mikutienės vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), bandantis įpareigoti Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) siūlant keisti direktyvos nuostatas ir suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo.

Šio komiteto iniciatyva, kuriai pritarė Seimas, Vyriausybė atsakingoms ministerijoms jau buvo pavedusi atlikti panašią analizę. Šių metų vasario pradžioje parlamentarai sulaukė atsakymo, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro neigiamo poveikio nei ūkiui, nei žmonių sveikatai, todėl į EK nebus kreipiamasi.

Seimo SRK sumanymams pritaria ne visi parlamentarai. „Tai Seimo, o ypač Seime esančių „darbiečių“ spardymasis prieš Vyriausybę, kurioje net penki ministrai yra Darbo partijos atstovai. Toks politinis žaidimas, nesiekiant tikro rezultato, rėkaujant apie poveikį žmonių sveikatai, neigiamus dalykus, o iš tikrųjų kariaujant politinius karus prieš artėjančius rinkimus“, – LŽ sakė prieš tokias iniciatyvas balsavęs parlamentaras Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

Nuomonės pagal partijas

Seimo nutarimas „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ypatingos skubos tvarka buvo priimtas dar praėjusių metų lapkričio 24 dieną. Nutarimo projektą teikė Seimo SRK, tačiau, kaip rodo pradiniai dokumentai, tikrieji jo autoriai – net šeši Seimo Darbo partijos frakcijos atstovai ir šios politinės jėgos deleguota Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Už projektą, kuriuo Vyriausybė buvo įpareigota per kelis mėnesius atlikti EK direktyvos 2000/84/EB nuostatų poveikio sveikatai, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę ir Lietuvos gyventojų apklausą šiuo klausimu, bei kreipimąsi į EK vieningai pasisakė valdančiosios Darbo partijos ir opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos.

Vyriausybės kanceliarija penkioms ministerijoms pagal kompetencijos sritis pavedė įvykdyti Seimo nutarimą. Pateiktos išvados pasirodė esančios skirtingos. Štai Darbo partijos deleguotos Virginijos Baltraitienės vadovaujama Žemės ūkio ministerija, apklaususi 63 žemės ūkio produktų gamintojus vienijančias organizacijas ir 6 žemės ūkio sektorių tyrinėjančias mokslo įstaigas, nustatė, kad 56 proc. respondentų pageidautų Lietuvoje gyventi pagal vasaros laiką. Todėl Vyriausybei nurodyta, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriui tinkamesnis yra vasaros laikas, o jį įvedus, reikėtų atsisakyti laiko kaitaliojimo.

„Tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko atstovaujama Aplinkos ministerija pasirinko vidurio kelią nurodydama, kad po 72 tūkst. sistemoje dirbančių žmonių apklausos vienos nuomonės nerasta, „tačiau dauguma pripažįsta, kad laiko kaitymas veikia žmogaus sveikatą ir darbingumą“. Tuo metu socialdemokratų atstovaujamos Ūkio ir Susisiekimo bei Energetikos ministerijos konstatavo, kad laiko kaitaliojimas šiems sektoriams nedaro jokio poveikio arba yra minimalus.

Ne tokios išvados

Vyriausybė, remdamasi šia analize, Seimo SRK pateikė jau minėtą išvadą, konstatuodama, jog neturi pagrindo kreiptis į EK. D. Mikutienės vadovaujamas komitetas su tuo nesutiko: esą rengiant išvadas taip pat dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerija, darbą pavedusi pavaldžiam Higienos institutui, pateikė neišsamią ir netinkamą informaciją.

„Sveikatos apsaugos ministerija visiškai „nusigrybavo“. Nurodė, kad mažai atlikta tyrimų, todėl mano, jog laikrodžių sukiojimas neturi įtakos žmonių sveikatai. Jeigu jie neturi kur pasižiūrėti, tegu patys tuos tyrimus padaro“, – piktinosi D. Mikutienė.

Kaip LŽ teigė Higienos instituto Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė, šios institucijos mokslininkams, privalėjusiems darbą atlikti vos per du mėnesius, teko remtis ne Lietuvos patirtimi (mat mūsų šalyje tokių mokslinių tyrimų iki šiol nebuvo atliekama, o nustatytas terminas tokiam darbui buvo nepakankamas), bet kitų šalių patirtimi.

„Turime didelę kompetenciją, kaip vertinti ir atlikti tokio tipo mokslinius tyrimus. Taigi atlikome 20 metų apžvalgą, remdamiesi 35 tyrimais, darytais tiek Europos, tiek kitose šalyse. Pagal atliktus mokslininkų darbus vertinome sezoninio laiko poveikį žmonių miegui ir biologiniam laikrodžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai, fiziniam aktyvumui ir panašiai. Atlikę darbą, galime konstatuoti, kad vasaros laiko įvedimo poveikis žmonių sveikatai nėra pakankamai ištirtas, o mokslinių darbų rezultatai – kontroversiški“, – aiškino ji.

Mokslininkės teigimu, visos valstybės, atlikusios tokius tyrimus, akcentuoja, kad nėra aiškaus ryšio tarp vasaros laiko įvedimo ar atšaukimo poveikio ir tam tikrų sveikatos rodiklių. „Apmaudu, bet tenka pripažinti faktą, kad mūsų išvados nepatiko politikams – matyt, jų lūkesčiai buvo kitokie“, – sakė R. Janonienė.

Atsiminė po ketverių metų

Keisti laiko nustatymo tvarką Seimas bandė ir prieš 2012 metų rinkimus. Tuo metu iniciatyvos tirti sezoninio laiko poveikį ir reikalauti, kad Europos Sąjungos institucijos leistų savo laiką reguliuoti pačioms narėms, bandė imtis centro dešinės koalicijos mažieji partneriai liberalcentristai. Tąkart Seimo nutarimas nebuvo įgyvendintas – esą siūlomiems tyrimams atlikti Vyriausybė nerado lėšų.

LŽ pasiteiravus, kodėl parlamentinis SRK nuo tada delsė net ketverius metus, nevykdydamas įstatymuose numatytos parlamentinės kontrolės, D. Mikutienė pareiškė, kad jos atstovaujamas komitetas tik dabar sužinojo, esą ministrų kabinetas nedirba šia kryptimi. „Vyriausybė pati, neraginama, turi šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę Europos Komisijai. Negi dabar dėl kiekvieno dalyko turime Vyriausybei baksnoti pirštu? Kai sužinojome, kad nieko nedaroma, pavedėme bent gyventojų apklausą atlikti“, – aiškino ji.

Pasak Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, Lietuva iš tiesų galėtų kreiptis į EK dėl sezoninio laiko, bet tik turėdama tam realų pagrindą – nustačius, jog daromas esminis žalingas poveikis žmonių sveikatai.

„Iki šiol tyrimai Europos mastu tokio žalingo poveikio nenustatė. Negana to, prieš maždaug dvejus metus toks tyrimas buvo atliktas EK užsakymu: ir ten nebuvo indikuota jokių esminių žalingų poveikių“, – teigė jis.

Rusai nepatenkinti

Iš Lietuvos kaimynių sezoninio laiko kaitaliojimo yra atsisakiusios tik Rusija ir Baltarusija. 2011 metais tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įvedė šalyje nuolatinį vasaros laiką, nurodydamas, kad taip pagerės gyvenimas „nelaimingoms karvėms“, kurios turi prisitaikyti prie melžimo valanda vėliau.

Netrukus Rusijoje pasigirdo protestai – žmonės piktinosi, kad žiemą gyvena „amžinoje naktyje“. Į prezidento kėdę grįžtantis Vladimiras Putinas net įtraukė į savo rinkimų programą pasižadėjimą atšaukti nuolatinį vasaros laiką. 2014 metais Rusija paskelbė atsisakanti vasaros laiko ir pereinanti prie nuolatinio žiemos laiko. Toks sprendimas buvo grindžiamas Rusijos parlamento žemųjų rūmų Sveikatos apsaugos komiteto išvadomis apie užsitęsusio vasaros laiko poveikį visuomenės sveikatai (kalbėta apie sveikatos blogėjimą dėl biologinių organizmo ritmų išsiderinimo).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"