TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laikraščių reikės, jei derės prie žmonių gyvenimo būdo

2015 04 07 6:00
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius mano, kad laikraščiai neabejotinai išliks, tik gal bus kitokie, negu dabar. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neretai ir ne kartą skelbta popierinės spaudos pabaiga. Tačiau prenumeratorių vis dar yra, kai kas net tikisi laikraščių renesanso. Prognozes, kad popierinė spauda miršta, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas (LŽS) Dainius Radzevičius vadino spekuliatyviomis.

Pagal neseniai paskelbtus rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS atliktos reklamos rinkos ekspertų apklausos rezultatus šiemet didžiausias augimas numatomas interneto reklamai – 12 proc. Tačiau laikraščiams numatomas 9 proc. reklamos biudžetų mažėjimas. Kartu mažės ir galimas pelnas. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad "laikraščiai merdi prieš mirtį", ieškoma būtų "reanimuoti".

Milžiniška rinka

Naujienų portalo lzinios.lt žurnalistė D. Radzevičiaus klausė nuomonės, ką mano apie popierinės spaudos ateitį. "Paskelbtus duomenis reikėtų labiau paskaldyti, - teigė LŽS vadovas. - Tendencijų vardijimo frazės nėra teisingos ir tikslios. Tie procentai, kurie sudėlioti, rodo bendrus rinkos skaičius, tai yra nuošimčius. Reklamos kiekiai ir finansinė išraiška gali skirtis." Jis atkreipė dėmesį, kad popierinės žiniasklaidos rinka Lietuvoje milžiniška - arti 800 pavadinimų periodinių leidinių: ir žurnalų, iš laikraščių. O tokiu rinkos intensyvumu, tokia įvairove nedaug šalių gali pasigirti.

"Akivaizdi tendencija - didžiulis dienraščių rinkos susitraukimas ir pozicijų užleidimas naujienų portalams", - pastebėjo D. Radzevičius. Tai sudaro įspūdį, kad tokia padėtis yra su visa spauda. Tačiau apibendrinti neteisinga, mano LŽS pirmininkas. Jis minėjo pavyzdį: "Per visą ekonominį sunkmetį, kai žiniasklaida buvo labai traukėsi, buvo fenomenų, tokių, kaip vienas savaitraštis, padidinęs savo tiražą iki 200 tūkstančių."

Rimčiausias iššūkis

D. Radzevičius teigė, kad, skirtingai nuo ankstesnių laikų, kai žmonės nelabai turėjo iš ko rinktis, dabar gali nuspręsti, kokia žiniasklaidos priemonė tinkamiausia pagal gyvenimo scenarijų, geriausiai atitinka pasaulėžiūrą. Neseniai buvo skelbta, kad lietuviai naudojasi medijomis apie aštuonias valandas per dieną, tai yra beveik trečdalį paros. Jie klausosi radijo, naršo po internetą, įsijungia televizorių, atsiverčia laikraštį. Beje, daugiau kaip 90 proc. mūsų šalies žmonių prie televizorių kasdien praleidžia daugiau kaip po tris valandas. O spaudos padėtis šiandien sunkiausia, parodė tyrimai. Kaip sakė LŽS pirmininkas, jai sudėtinga rasti savo scenarijų, derantį prie žmonių gyvenimo būdo. Daugėja tokių, kuriems patinka interaktyvumas, kai galima pasirinkti, ką kada žiūrėti, klausyti, skaityti. D. Radzevičiaus teigimu, spaudai rimčiausiu iššūkiu tapo ne tai, kas publikuojama, bet tai, kada leidinys gaunamas. "Laikraštis, kaip rytinė žiniasklaidos priemonė, nuo kurios turėtų būti pradedama diena, turi didžiausią problemą, ir ateityje ji bus", - teigė LŽS pirmininkas. Jis pasiūlė įsivaizduoti aktyviai gyvenantį žmogų, kuris keliasi anksti ir kokią aštuntą ryto jau išskuba iš namų. Tokiam laikraštis turėtų būti pristatomas šeštą valandą. Tačiau taip nėra, nes spaudos platinimo ir pristatymo į namus problemos, atsiradusios prieš daugelį metų, iki šiol nėra išspręstos ir net priešingai - didėja. Šios paslaugos brangsta ir neteikiamos laiku. Taigi žmogus išeina iš namų laikraščio taip ir nepamatęs, nors yra avansu už jį sumokėjęs. Prenumeruoti spaudos leidinį netenka prasmės, nes greičiau galima kur nors jį nusipirkti ar publikacijas perskaityti internete. Be to, atsirado kita problema: žmonės jaučiasi nuvilti, jei laikraštyje perskaito beveik tokias pačias naujienas, kurios jau buvo perduotos per radiją, televiziją, internetinę žiniasklaidą.

Prilygino kinui

"Negalima prisirišti prie technologijų. Turime kaip niekada prisiminti, kad žmonės skaito, žiūri, klauso todėl, kad jiems įdomu ir aktualu", - sakė D. Radzevičius. Ką konkrečiai renkasi, lemia gyvenimo būdas, mano jis. Pavyzdžiui, savaitgaliais leidžiamų laikraščių ir žurnalų tiražai didesni, nes žmonės turi daugiau laisvo laiko. O darbo dienomis namie nebūna kada prie jų sėdėti. "Todėl šiandien reikėtų galvoti ne apie prenumeratą į namus, bet į darbovietę, be to, tai būtų pigiau, nes daugiau žmonių skaitytų", - siūlė D. Radzevičius. Kadangi ryšio tarp laikraščio ir skaitytojo silpnoji grandis yra platinimas, kai spauda per vėlai pristatoma, todėl prenumerata į darbovietę šią problemą padėtų išspręsti.

Be to, pasak LŽS pirmininko, spaudos turinys turėtų skirtis nuo kitų žiniasklaidos priemonių. D. Radzevičiaus nuomone, laikraščiai galėtų būti orientuoti ne į "greito vartojimo" naujienas. "Jie turėtų būti panašesni į ankstesnius žurnalo tipo leidinius, - įsitikinęs pašnekovas. - Kitaip tariant, turėtų būti analitika, netradicinės temos, įdomesnis kampas." Jis teigė, kad tokia žurnalistika gyvuoja. Todėl D. Radzevičius atmetė prognozes, jog popierinė spauda nyksta ir vadino jas spekuliatyviomis. Jis siūlė palyginti, kiek "gimsta ir miršta" tokios žiniasklaidos priemonės kaip internetų portalai, tinklaraščiai ir kitokie dariniai. "Jie atsiranda ir klaidžioja kaip zombiai, naujienos neatnaujinamos dvejus-trejus metus", - sakė LŽS pirmininkas. Ir priminė, kad, tarkime, skaitomi ir gerus tiražus turi rajoniniai laikraščiai.

Kaip sakė D. Radzevičius, dar prieš 20 metų skaitantiems žmonėms buvo spauda - laikraščiai, žurnalai, knygos, o mėgstantiems paklausyti ir pažiūrėti - radijas ir televizija. Dabar daugumai patinka žiūrėti, toks informacijos gavimo būdas dominuoja. Tačiau norintiesiems į ką nors pasigilinti, ir dabar reikia spaudos. Kaip žinia, skaitant informacija geriau įsisavinama. O to siekia praprusę žmonės. Anot LŽS pirmininko, takoskyra tarp žiūrėjimo ir skaitymo didėja, neteisūs manantieji, kad patraukti dėmesį gali tik smurtas, seksas, skandalas ir sportas. Žiniasklaidą jis lygino su kinu, šiais laikais pasižyminčiu įvairove nuo "popsinių" kino teatrų, tapusių premjerų peržiūros vieta, iki specializuotų vietų, kuriose rodomi filmai ne masiniam žiūrovui.

LŽS pirmininko nuomone, ar spaudos leidinys skaitomas, lemia du dalykai - turinys ir asmenybės. Žurnalistus jis lygino su muzikos atlikėjais, kai į tuos pačius kūrinius grojančių skirtingų muzikantų koncertus gali plūsti žmonės arba salė būti pustuštė, bilietui gali išleisti 100 eurų arba nemokėti nė dešimties. Taip ir skaitytojams ne vis viena, kas yra publikacijos autorius.

Žada aprašyti įspūdžius

Neseniai LŽS pirmininkas populiariame socialiniame tinkle paskelbė, kad balandžio mėnesiui užsiprenumeravo laikraštį "Lietuvos žinios". Jis paaiškino norįs atlikti socialinį eksperimentą. D. Radzevičiaus šeima prenumeruoja žurnalus. Kaip jis sakė, todėl, kad juose galima paskaityti daugiau, įdomiau ir tai, ko dažnai nebūna nei internete, nei televizijoje. Dienraščius "Lietuvos žinios" ir "Verslo žinios" LŽS pirmininkas kiekvieną dieną skaito darbe. "Tai du laikraščiai, nuo kurių prasideda mano darbo diena, - teigė jis. - Tai du leidiniai, kuriuose ne vienus metus matau žurnalistiką."

D. Radzevičius žadėjo rašyti įspūdžius apie gaunamą dienraštį "Lietuvos žinios". Vienas pirmųjų įrašų socialiniame tinkle buvo toks: "Kodėl verta prenumeruoti laikraštį į namus? 6.50 val. jį jau radau pašto dėžutėje. Nerealus malonumas buvo girdėti spaudos apžvalgą per radiją ir kiek vėliau skaityti išsamiau straipsnį laikraštyje. Gaila, kad ryte laiko mažoka ir skubėjimas neleidžia ramiai skirti bent pusvalandį paskaitymui Lekiu į Panevėžio rajoną, tad spauda turės palaukti iki vakaro."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"