TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laisvės gynėjo sūnus prašo atšaukti Nobelio taikos premiją M.Gorbačiovui (papildyta)

2012 01 13 10:34

Per sovietų agresiją 1991 metų sausį Vilniuje žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis prašo atšaukti Nobelio premiją buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės teigimu, prieš daugiau nei 20 metų apginta Lietuvos laisvė vis dažniau suvokiama neteisingai - kaip laisvė nuo bet kokių įsipareigojimų, moralės, tradicijos ir priesaikos. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius įsitikinęs, jog grėsmę laisvei kelia ne tik diktatūra, bet ir antikultūra.

"Šiandien išsiunčiau kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, įteiktą Michailui Gorbačiovui 1990 metais", - penktadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seimą pranešė R.Povilaitis.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad M.Gorbačiovas, kaip valstybės vadovas yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų, SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) pajėgų veiksmus 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje. Lietuvoje šie veiksmai vertinami kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui.

"Net jeigu minėtosios ginkluotosios pajėgos veikė be M.Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas arba nesiėmimas vėliau veiksmų ištirti įvykį ir nubausti asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą - kovinius šaudmenis, sunkiąją karinę techniką - prieš civilius asmenis ir civilius objektus, taip pat sudaro pagrindą M.Gorbačiovo atsakomybei pagal tarptautinės baudžiamosios teisės standartus", - kalbėjo R.Povilaitis.

Jis priminė, kad buvęs SSRS prezidentas nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, kuri siekia jį apklausti.

"1990 metais Michailui Gorbačiovui buvo įteikta garbinga ir prestižinė Nobelio taikos premija. Tačiau manau, kad savo veiksmais ar nusikalstamu neveikimu 1991 metais dėl įvykių Vilniuje ir kitose vietose, kai byrant SSRS buvo naudojama ginkluota jėga, Michailas Gorbačiovas paniekino jam suteiktą garbingą apdovanojimą, - kalbėjo laisvės gynėjo sūnus. - Jo pabrėžtinis nenoras reaguoti į teisėtą Lietuvos reikalavimą teisiškai ištirti šiuos įvykius ir M. Gorbačiovo vaidmenį juose tik patvirtina buvusio SSRS prezidento nehumanišką poziciją, su kuria aš, kaip žmogus, dėl šių įvykių praradęs tėvą, negaliu taikstytis."

Pasak R.Povilaičio, M.Gorbačiovas Vakaruose idealizuojamas, požiūrio į jį nepakeitė net Sausio įvykiai.

Be to, Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo nedrįsta pripažinti ne tik Rusijos valdžia, bet ir kai kurios Vakarų Europos valstybės. R.Povilaičio teigimu, tą Lietuva pamatė šią vasarą, kai įtariamasis nusikaltimais žmoniškumui Michailas Golovatovas buvo skubiai "išsuktas nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai".

Buvusiam Sovietų sąjungos vadovui M.Gorbačiovui Nobelio taikos premija buvo įteikta 1990 metais už Šaltojo karo nutraukimą.

A.J.Povilaitis 1991 metų sausio 13-ąją buvo nušautas sovietų karių prie Vilniaus televizijos bokšto.

I.Degutienė: iškovota laisvė vis dažniau suvokiama neteisingai

"Atvirai ir kritiškai vertindami save turime nebijoti pripažinti - mūsų iškovota laisvė šiandien vis dažniau virsta neteisingai suvokta laisve: laisve nuo bet kokių asmeninių įsipareigojimų, laisve nuo moralės, tradicijų, nuo priesaikos tėvynei, tautai ir savo artimiesiems. Laisve, kurioje vis mažiau vietos istorijai, už mus žuvusiems didvyriams, atsakomybei už visą mūsų istorinę bendruomenę: mirusiuosius, gyvuosius ir dar negimusius", - iškilmingame minėjime Seime penktadienį sakė I.Degutienė.

Jos žodžiais, "vis dažniau dabartinė laisvė apsiriboja tik trimis žodžiais: aš, man ir mano", o iš "tokios neteisingos laisvės sampratos ir kyla neteisingumo jausmas, pesimizmas, nusivylimas pačiais savimi, savo valstybe".

Parlamento pirmininkė pažymėjo, jog nuo istorinės Sausio 13-osios prabėgo dvidešimt vieneri metai, ir, pažvelgus matyti, jog gyvenimas už lango kitoks: kitokia aplinka, gražesni namų fasadai, drabužiai ir automobiliai, o tuo pačiu Lietuvoje - daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

"Tik neduodami ir neimdami kyšių, tik nevykdydami neteisingo ar nedoro viršininko nurodymo, tik pranešdami apie tuos, kurie vagia valstybės, t.y. mūsų visų, turtą, ar patys juos stabdydami, tik sąžiningai mokėdami mokesčius, iš kurių mokamos pensijos mūsų tėvams, atlyginimai mokytojams, gydytojams, policininkams, išlaikomi vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, tik išmintingai ir atsakingai rinkdami savo atstovus į savivaldybių tarybas ar Seimą, galėsime pakeisti esamą padėtį", - pabrėžė Seimo pirmininkė.

S.Tamkevičius: laisvę gali sunaikinti ir antikultūra

"Kiekvienai tautai reikia nuolat budėti laisvės sargyboje, nes ji gali būti sunaikinta, nebūtinai kokios nors diktatūros, bet ir dabarties antikultūros, kuri kėsinasi ištrinti ribą tarp tiesios ir melo, tarp padorumo ir begėdystės, tarp sąžiningumo ir korupcijos, tarp šeimos ir jos imitacijos", - penktadienį iškilmingame minėjime Seime sakė S.Tamkevičius.

"Antikultūros, kuri daiktų, sekso ir antivertybių reklamos sraute kėsinasi palaidoti ne tik krikščioniškas vertybes, bet ir tai, kas kiekvienam padoriam žmogui brangu, kaip antai gyvybę, pagarbą moteriai ir šeimai", - tęsė Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos vadovas.

Sovietmečiu kalinto dvasininko žodžiais, "anuomet baisėjomės geležine uždanga, kurią pastatė okupantas, šiandien, atrodo, ne mažiau reikėtų baisėtis savo pačių susikuriamų uždangų, po kuriomis mums miegant gali būti palaidoti Sausio tryliktosios laimėjimai ir Kovo vienuoliktosios idėjos".

Sausio 13-ąją Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"