TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laisvės gynėjų žodis valdžios ausis aplenkia

2016 01 12 6:00
Rimantas Jonas Dagys: “Tai valstybės pagarbaus požiūrio klausimas. Tam nereikia didelių lėšų." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime įstrigo pasiūlymas per Sausio 13-osios agresiją labiausiai nukentėjusius ir tapusius nedarbingus nepriklausomybės gynėjus laidoti valstybės lėšomis. Gynėjų nuomone, toks sprendimas pirmiausia būtų buvęs svarbus moraliniu požiūriu.

Iki Sausio 13-osios ketvirčio amžiaus sukakties minėjimo nepavyko įtvirtinti beveik prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikto pasiūlymo dėl sovietinės agresijos nedarbingais pripažintus nepriklausomybės gynėjus, kaip ir rezistentus, Kovo 11-osios Akto signatarus, tarnyboje žuvusius karius ar žymius visuomenės veikėjus, laidoti valstybės biudžeto lėšomis.

Spalį po pateikimo Seimas projektą palaimino, tačiau parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) lapkritį nutarė jį atmesti. Laisvės gynėjai prisipažįsta nebesistebintys politikų sprendimais. Jų įsitikinimu, valdžia apskritai vengia bendrauti su žmonėmis, juolab išklausyti jų bėdas.

Šiuo metu oficialiai nedarbingais pripažinta apie 110 gynėjų.

Vengia bendrauti

Kaip pažymėjo Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas, teigiamas Seimo narių sprendimas būtų galėjęs tapti didžiausia dovana Sausio įvykių sukakties proga. „Tai būtų buvę geriau nei panegirikos žodžiai, kurie yra ne kas kita, kaip savireklama“, – LŽ sakė jis. Draugijos vadovo nuomone, minėtos nuostatos įteisinimas turi moralinę prasmę, juolab kad panaši praktika taikoma kitose šalyse.

„Juk signatarai rašalu pasirašė, o laisvės gynėjai – krauju. Būtų buvę labai humaniška“, – teigė A. Barysas. Jis taip pat apgailestavo, kad jau 12 metų niekaip nepavyksta susitarti su sostinės savivaldybe dėl specialios laisvės gynėjų laidojimo vietos Rokantiškių kapinėse.

Anot organizacijos vadovo, valstybinės institucijos apskritai vengia bendrauti su visuomenininkais, prie valdininkų ir politikų neretai neįmanoma prieiti. A. Barysas tikino du kartus prašęs, kad į iškilmingą Sausio 13-osios sukakties minėjimą Seime būtų pakviesta kuo daugiau nukentėjusių laisvės gynėjų, tačiau gavęs atsakymą, jog pirmiausia teisę dalyvauti renginyje turi parlamentarai.

„Tik nežinia kodėl, kai vyksta plenariniai posėdžiai, salėje sėdi vos trečdalis Seimo narių, o į iškilmingą minėjimą ateina 100 procentų. Matyt, kad pasirodytų, nes atvyksta daug svečių“, – svarstė A. Barysas. Jis sakė suprantantis, kad minint svarbią sukaktį, kai pilna garbingų svečių, būtų neetiška kelti susikaupusias problemas, nesutarimus. „Bet sudarykite vieną kartą progą tame pačiame Seime į uždarą posėdį visiems susirinkti ir išsikalbėti, pakvieskite ministrų kabinetą, Seimo atstovus ir pakalbėkite tiesiogiai su tais žmonėmis. Priimkite visas kritikos strėles, nors gal kai kurios ir nepagrįstos. Bet kalbėkite su žmonėmis“, – politikus ragino A. Barysas.

Daug lėšų nereikėtų

SRDK pirmininkės socialdemokatės Kristinos Miškinienės teigimu, komiteto sprendimą lėmė tai, kad minėta asmenų kategorija „socialinėje srityje neatrodo labiausiai pažeidžiama grupė“. „Suprantame jų vaidmenį, įtaką mūsų valstybės raidai. Dėl to ir jų statusas buvo taip aukštai iškeltas“, – LŽ sakė ji. Kartu K. Miškinienė sutiko, kad, „vertinant žmogiškai“, sprendimas galėtų būti ir kitoks. „Tų žmonių nėra tiek daug, jų vis mažėja“, – pripažino ji.

Todėl, anot politikės, jei Seimas nepritars SRDK nuomonei, dar gali būti visaip.

SRDK vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys apgailestavo, kad svarstant šį klausimą komitete jis liko neišgirstas. „Tai valstybės pagarbaus požiūrio klausimas. Tam nereikia didelių lėšų. Todėl argumentai, kuriuos pateikė socialdemokratai, kad tokiu atveju teks visus laidoti už valstybės lėšas, tikrai silpni. Keista, kad socialdemokratai nepritarė savo Vyriausybės teikimui“, – stebėjosi jis.

Skirtų pašalpą

Anot SADM, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomybės gynėjai prarado darbingumą (ar jo dalį) kovodami už Lietuvos laisvę ir dėl to patyrė nepataisomos žalą, kurios pasekmės turi tiesioginės įtakos jų galimybėms pasirūpinti savimi, valstybė, pagerbdama šių asmenų indėlį į šalies nepriklausomybės atkūrimą, turi nors iš dalies kompensuoti šių asmenų laidojimo išlaidas.

Įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti, kad nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir vėliau vykdytos SSRS agresijos, būtų laidojami valstybės biudžeto lėšomis, skiriant vienkartinę 40 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą – 1520 eurų.

Ministerijos duomenimis, asmenų, kuriems pripažintas nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas, yra apie tūkstantį. Iš jų 110 yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais. Tikėtinas valstybės biudžeto lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, ministerijos skaičiavimais, 2016 metais sudarytų apie 8,5 tūkst. eurų, 2017-aisiais – 12,2 tūkst. eurų, 2018 metais – 18,2 tūkst. eurų. Paprasta laidojimo pašalpa Lietuvoje siekia aštuonias bazines socialines išmokas – 304 eurus.

SADM duomenimis, 75–100 proc. darbingumo per Sausio įvykius netekusiems gynėjams mokama 464 eurų valstybinė pensija. Praradusieji 60–70 proc. darbingumo gauna 348 eurų, 45–55 proc. – 232 eurų valstybinę pensiją. Laisvės gynėjams numatytos komunalinių paslaugų kompensacijos, transporto, gydymosi lengvatos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"