TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laisvės šauklė nutilo amžiams

2011 06 20 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Po ilgos ligos eidama 88 metus atgulė Sovietų Sąjungos disidentė, laisvės gynėja ir Lietuvos bičiulė Jelena Boner, Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo našlė.

J.Boner mirė Bostone, kur pastaraisiais metais daug laiko praleisdavo su šeima. "Su dideliu liūdesiu pranešame, kad mūsų mama Jelena Georgijevna Boner mirė šiandien, 2011 metų birželio 18 dieną 13 val. 55 min.", - rašoma dukters Tatjanos Jankelevič pareiškime. 88 metų sovietų disidentė ligoninėje gulėjo nuo vasario pabaigos, jos būklė buvo kritinė.

"Jelena Georgijevna nugyveno kaip reta ryškų, kaip reta turiningą ir todėl, sakyčiau, laimingą gyvenimą. Ji buvo aistringas žmogus, tą aistrą jautė vienodai ir tie, kuriuos ji mylėjo, ir tie, kurių nemylėjo", - sakė Rusijos draugijos "Memorial" pirmininkas, disidentas ir politinis kalinys Sovietų Sąjungoje Sergejus Kovaliovas.

Ištikima Lietuvos globėja

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis tvirtino prisimenantis J.Boner kaip vieną artimiausių Lietuvos laisvės puoselėtojų, artimą mūsų valstybės bičiulę ir autoritetingą laisvės gynėją. "Lietuva jai buvo itin svarbi šalis. J.Boner priklauso ir garsusis posakis: "Kovo 11-oji - tai Sovietų Sąjungos pabaiga." Nors dėl tuometinės žiniasklaidos kaltės jai vėliau buvo skaudu girdėti, kad Lietuva savo nepriklausomybei paskelbė moratoriumą. Dėl to J.Boner išreiškė nusivylimą, tačiau vėliau suvokė, jog taip nėra. Tokia įvykių seka tik dar kartą parodo, kaip ji pergyveno visa tai, kas vyksta Lietuvoje", - LŽ vakar sakė V.Landsbergis.

Pirmasis faktinis atkurtosios Lietuvos vadovas teigė, jog A.Sacharovo našlė ypač didelę simpatiją Lietuvai jautė dėl jos laisvės ir demokratijos siekio, nors buvo didžiulės rizikos ir netekčių. "Ji, kaip ir akademikas A.Sacharovas, rėmė Lietuvos žmones dėl jų skriaudų, rėmė disidentus, politinius kalinius, tremtinius, skatino, kad mūsų šalies ir kitų Baltijos valstybių inkorporacijos istorija būtų plačiai žinoma", - tikino ne kartą asmeniškai su J.Boner bendravęs V.Landsbergis.

Laisvės simbolis

Kovo 11-osios Akto signataras Egidijus Bičkauskas, nuo nepriklausomybės atkūrimo iki 1993 metų dirbęs Lietuvos nuolatiniu atstovu Maskvoje ir diplomatinės misijos Rusijoje vadovu, 1992-aisiais perdavė J.Boner Lietuvos prezidento apdovanojimą - Sausio 13-osios atminimo medalį. "Jos vyras akademikas A.Sacharovas man neatsiejamas nuo J.Boner, kuri liko jo puoselėtų idėjų tęsėja, palaikytoja ir skatintoja. Jie abu išsakė bendras žmogiškąsias idėjas, susijusias tiek su Lietuva, tiek su visu pasauliu, ypač remdami mūsų nepriklausomybės siekį", - LŽ vakar tvirtino E.Bičkauskas.

Filosofas ir Nepriklausomybės Akto signataras prof. Bronislovas Genzelis anapilin išėjusią aktyvistę prisiminė kaip smerkiančią ne tik subyrėjusią Sovietų Sąjungą, bet ir dabartinę Rusijos valdžią, demonstruojančią tam tikrose srityse imperialistinius siekius. "J.Boner, S.Kovaliovas, Jurijus Afanasjevas - visi garsiai skelbė, kad visoms imperijoms ateina galas. Nors J.Boner dėl savo amžiaus ypač aktyvi jau nebegalėjo būti, jos vardas daug reiškė disidentiniam Rusijos judėjimui. Kai 1990 metais šimtatūkstantinė minia Maskvoje rėkė: "Šalin rankas nuo Lietuvos!", kaip vienas garsiausių balsų šiame chore skambėjo ir J.Boner", - LŽ pasakojo akademikas.

Duetas nepasidavė

Ryžtinga ir atkakli J.Boner bei santūrus, filosofiškai nusiteikęs fizikas A.Sacharovas susipažino per bendrą politinę veiklą. Jie susituokė 1972 metais, abiem tai buvo antroji santuoka. Aštuntąjį dešimtmetį teisių gynėja prisidėjo prie daugelio disidentų likimo, įsteigė pagalbos politinių kalinių vaikams fondą, pasirašė Maskvos Helsinkio grupės steigiamuosius dokumentus. Ankštas J.Boner ir A.Sacharovo trijų kambarių butas Maskvoje buvo neoficialus disidentų judėjimo štabas.

J.Boner patyrė ne vieną asmeninį sovietų valdžios išpuolį. Ji ne kartą buvo išvadinta užsienio šnipe, kuri esą įbaugino, užvaldė ir kontroliavo sovietų atominės ir vandenilinės bombų kūrėją A.Sacharovą. Tačiau sutuoktiniai nesiliovė kovoti už Sovietų Sąjungos piliečių laisves. 1975 metais A.Sacharovas pelnė Nobelio taikos premiją, ir tai kuri užtikrino porai tarptautinį dėmesį. Beveik du dešimtmečius jie buvo žymiausi disidentai, kurie, nepaisydami jokių pasekmių, priešinosi sovietų režimui.

Dėl viešų protestų prieš Sovietų Sąjungos invaziją į Afganistaną 1980 metais A.Sacharovas buvo ištremtas į Gorkio miestą (dabar Nižnij Novgorodas). J.Boner tapo bene vieninteliu vyro ryšiu su išoriniu pasauliu. Tačiau 1984-aisiais teismas nusprendė, kad moteris teršia gerą visuomenės ir valstybės vardą, ir 5 metams ištrėmė pas vyrą. Gorkyje jų butą dažnai aplankydavo kratos vykdytojai, įsilauždavo vagys. Iš milicijos būstinės, esančios priešais namus, kitoje gatvės pusėje, pora buvo nuolat stebima. Tremtyje praleistus metus J.Boner šmaikščiai ir su ironija aprašė knygoje "Vieni kartu": "Kai tik pareigūnams kas nors nepatikdavo, nukentėdavo mūsų automobilis. Būdavo nuleidžiamos dvi padangos, sudaužomas arba klijais ištepamas langas. Taip sužinodavome, kad, jų vertinimu, padarėme kažką bloga." 1986-aisiais sutuoktiniams leista grįžti į Maskvą.

1989 metų gruodį nuo širdies smūgio mirė A.Sacharovas. Po vyro mirties J.Boner toliau tęsė savo veiklą. "Kol komunistų partija neatiduos viso savo turto - visko iki paskutinio rublio - žmonėms, kurie jo nusipelnė, stalinizmas triumfuos, ir taip bus tol, kol neįsigalės suverenumo principas - kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai ir namams, kiekvienai etninei grupei ir valstybei", - 1991 metais kalbėjo J.Boner.

Liūdino dabartinė situacija

Žlugus Sovietų Sąjungai J.Boner atvirai kritikavo pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino vyriausybę, smerkė įstrigusį Rusijos karą su Čečėnija ir žlungančią demokratiją. Pastaraisiais metais jos kritikos strėlės buvo nukreiptos į premjerą Vladimirą Putiną. Anot J.Boner, buvęs KGB agentas mėgino įvesti "modernų stalinistinį režimą". "Tai net ne sovietinis valdymo modelis. Sovietų Sąjungoje tiek daug vogti vis dėlto buvo neleidžiama. Prieš mūsų akis - vagys, užsiimantys vagių "bankelio" dalybomis, o likusieji 140 milijonų tėra laikomi bebalsiais galvijais", - šiuolaikinę Rusiją prieš dvejus metus apibūdino A.Sacharovo našlė.

Tačiau visuomenėje J.Boner būdavo matoma vis mažiau, nes smarkiai blogėjo sveikata. 1995 ir 1996 metais ji patyrė širdies infarktus. Bet nepaisydama savo sveikatos moteris suredagavo vyro atsiminimus. Jie pasirodė 1997 metais.

Svariu disidentės balsu galėjo kliautis ir Rusijos opozicija. Pernai kovą J.Boner pirmoji pasirašė peticiją, kurioje V.Putinas raginamas atsistatydinti. Praėjusių metų pabaigoje ji sukūrė jaudinamą kalbą, kuri buvo perskaityta per opozicijos mitingą Maskvoje. "Manykite, kad atėjau vėl gelbėti tėvynės, nors kojos neina", - tokiais žodžiais baigėsi A.Sacharovo našlės laiškas.

Likimo smūgiai - kasdienė dalia

Nuo pat gimimo 1923 metų vasario 15 dieną Merų mieste, Turkmėnistane, J.Boner lydėjo chaosas ir audros. Jos motinai su naujagime Jelena teko bėgti iš ligoninės, nes išpuoliu pagrasino priešiškai komunistams nusiteikę musulmonai. 1937 metais politinė suirutė vėl sukrėtė paauglės gyvenimą. Maskvoje buvo suimtas, o po metų sušaudytas jos armėnas tėvas, partijos elito narys. Jelenos motina, žydė ir sveikatos apsaugos specialistė, taip pat buvo suimta ir 17 metų praleido darbo stovyklose tremtyje. J.Boner tėvai reabilituoti 1954 metais, mirus Josifui Stalinui.

Kai buvo areštuoti tėvai, Jelena su jaunesniuoju broliu Aleksejumi išvyko gyventi į Leningradą pas močiutę. Baigusi mokyklą būsima žmogaus teisių aktyvistė įsiliejo į Raudonosios armijos gretas, dirbo slauge. Nors tėvų likimas jai kėlė pyktį, mergina nutarė savanoriauti "iš pareigos širdyje". 1941 metais fronte ji buvo smarkiai kontūzyta. Stiprūs galvos sužeidimai visam gyvenimui paliko rimtus regėjimo sutrikimus.

Po karo J.Boner studijavo mediciną ir ištekėjo už savo kurso draugo Ivano Semionovo. Pora susilaukė dviejų vaikų - Tatjanos ir Aleksejaus. Tačiau 1965 metais vyrą ir žmoną išskyrė politinė veikla, į kurią J.Boner labai rimtai įsitraukė. Apylinkėje pediatre dirbusi J.Boner rašydavo į žurnalus, laikraščius, radijui. Jos draugų būrys - daugiausia Maskvos intelektualai - nuolat plėtėsi. Kai septintojo dešimtmečio pabaigoje kaip reikiant įsisiūbavo žmogaus teisių judėjimas, J.Boner jau buvo jo dalis. Moteris prisidėjo prie informacinio biuletenio "Dabartinių įvykių kronika", kuriame buvo rašoma apie žmogaus teisių pažeidimus, leidimo.

Jos veikla ypač nepatiko sovietų žurnalistui Nikolajui Jakovlevui. Šis vaizdavo J.Boner kaip sionistę, CŽV agentę, mėginančią sugriauti sovietų sistemą. Po N.Jakovlevo išpuolių disidentų šeima gaudavo tūkstančius piktų laiškų, kuriuose A.Sacharovui būdavo siūloma "atgailauti", "skirtis su žyde" ir "gyventi savo galva, o ne Bonerovskio". Pyktis buvo nukreiptas į visą J.Boner šeimą, todėl praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jos motina, sūnus, duktė ir du anūkai persikraustė į Bostoną.

Pastaraisiais metais dažnai sirgusi J.Boner daug laiko praleisdavo JAV su savo šeima. Pagal paskutinę disidentės valią jos kūnas bus kremuotas ir palaidotas Maskvos Vostriakovo kapinėse, šalia motinos, brolio ir vyro. "Tikiuosi iki galo išlikti verta tos Rusijos kultūros, kurioje prabėgo mano, žydės ir armėnės, gyvenimas. Didžiuojuosi, kad mano toks sudėtingas ir laimingas likimas, kad buvau mokslininko Andrejaus Dmitrijevičiaus Sacharovo žmona ir draugė", - autobiografijoje rašė J.Boner.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"