TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laisvės šauklys Lietuvą vienija ir šiandien

Prieš 40 metų Kauno muzikinio teatro sodelyje susideginęs 19 metų jaunuolis Romas Kalanta artimiesiems paliko ranka rašytą raštelį: "Dėl mano mirties kalta tik santvarka." Regis, virsti gyvu fakelu už Lietuvos nepriklausomybę ryžęsis jaunuolis trumpai ir aiškiai apibūdino drąsiu bei beprotišku vėliau vadintą poelgį.

Tačiau net šiandien apie naujosios kartos didvyrio auką tebekalbama įvairiai. Kelios jau legendomis virtusios R.Kalantos poelgio versijos aptartos ir vakar jo žūties vietoje. 

Ne tik Kauno muzikinio teatro sodelyje, bet ir kitur Lietuvoje - Garliavoje, Vilniuje ir Alytuje - žmonės vakar rinkosi paminėti devyniolikmečio jaunuolio aukos 40-ųjų metinių.

Auka - istorinis įvykis

Į Muzikinio teatro sodelį pagerbti prieš 40 metų savo noru iš gyvenimo pasitraukusio vaikino kaip niekada susirinko daug žmonių, tarp jų - ir politikų. "Lygiai taip pat buvo svarbios ir 39-osios žūties metinės! Tad kuo ypatinga ši gegužės 14-oji, gal artėja rinkimai?" - ironiškai klausė istorikas Egidijus Aleksandravičius.

Muzikinio teatro sodelyje, greta ant žemės išdėlioto originalaus paminklo R.Kalantai, vakar buvo sukurta instaliacija iš gyvų žmonių - Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos auklėtiniai po vieną stovėjo prie akmenų paminklą juosiančioje pievoje.

Netoliese eile išsirikiavo ir degančias žvakeles rankose laikantys moksleiviai. Tautinės vėliavos spalvų juostele buvo aprištas medis, prie kurio susidegino R.Kalanta, čia taip pat degė žvakelės. Vyresniosios kartos atstovai, laikantys mažas trispalves, susirinko priešais sceną. Joje išsirikiavę berniukų ir jaunuolių choro "Varpelis" nariai uždainavo žymiausias žmonių širdis virpinančias dainas.

Laikinai įrengtame vaizdo ekrane buvo galima pamatyti R.Kalantos gyvenimo ir po jo mirties kilusių demonstracijų nuotraukas.

"Yra legendų, kurių dalimi galime tapti kiekvienas. Mes tapome gyvos legendos - R.Kalantos - dalimi. Ant laisvės aukuro padėjęs savo gyvybę R.Kalanta įbaugino visą sovietinę sistemą. Devyniolikmetis anuomet laisvės troškimu uždegė tūkstančius kitų jaunuolių širdžių. Jo žūtis buvo tik pradžia, sustiprinusi ir suvienijusi tautą", - kalbėjo į minėjimą atvykusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Parlamento vadovė R.Kalantos poelgį lygino su reikšmingiausiais Lietuvai istoriniais įvykiais - Margirio pilies apgynimu, "Žalgirio" mūšio pergale, Sausio 13-osios ir Medininkų bei partizanų aukomis. Tačiau skaudu, kad už prigimtinę teisę būti laisvam jaunuoliui teko sumokėti tokią didelę kainą.

Brolio padėka

Minėjimo dalyviai užsiminė ir apie vis dar sklandančius gandus, susijusius su R.Kalantos poelgiu. Kai kurie jį tebevadina beprotišku vienišo žmogaus, nepritapusio visuomenėje, iššūkiu. Tačiau visi vienbalsiai pripažįsta, kad niekas taip neskatino žmonių bendruomeniškumo, kaip jaunuolis, savo kūną paaukojęs liepsnoms. "Romas užrašė savo sprendimo priežastį. To turėtų pakakti, kad suprastume žmogaus valią", - vakar sakė E.Aleksandravičius. 

R.Kalantos brolis Antanas sakė labiausiai esąs dėkingas tiems, kurie prieš 40 metų suprato aukos svarbą ir jos nepaniekino. Brolio tvirtinimu, vienybės, kuri Lietuvoje tvyrojo 1972-aisiais ir vėliau, 1988 metais, dabar itin trūksta. Ypač jos nėra tarp valdžios ir žmonių. A.Kalantos nuomone, žmonės yra tokie bejėgiai, kad net ir nepritardami valdžios poelgiams nieko negali padaryti. Vienintelis jų ginklas - emigracija. Būtent tai ir yra naujų laikų pasipriešinimas.

Gintarinė Lietuva

R.Kalantos aukos liudininkas kaunietis Aleksandras Jegorovas-Džiza nebuvo linkęs dalytis prisiminimais. Skaudžių išgyvenimų patyręs vyriškis tvirtino, kad net po 40 metų apie R.Kalantą daugiausia kalba tie, kurie nieko nematė. Jis tvirtino esąs labiausiai dėkingas įvykių metraštininkui Kristupui Petkūnui, kuris net ir po ilgų raginimų vakar prieš minią kalbėti nesutiko.

Pagerbti R.Kalantos vakar susirinko ne tik kauniečiai. Visuomenininkė alytiškė Algina Markauskienė pademonstravo iš žemės, stiklo ir gintarų sukurtą meno kūrinį, jis bus perduotas vienam iš miesto muziejų. Tuščiavidurį stiklo karkasą, primenantį Lietuvos žemėlapį, įrėmintą ant medinio pagrindo, sukūrė menininkas Antanas Balkė.

Į jį buvo įpilta sauja žemės, paimta viename Alytaus namo, kuriame augo R.Kalanta, kieme. Ant viršaus gegužės 4-ąją Druskininkuose buvo užbarstyta smulkių gintarų. Akcija, kurios metu žmonės savo atsineštais gintarais prisidėjo prie žuvusiajam įamžinti skirtos "Gintarinės Lietuvos" kūrimo, pakartota ir gegužės 11-ąją Alytuje. Vakar paskutinius gintarėlių žiupsnelius į meno kūrinį įbėrė ir R.Kalantos minėjime dalyvavę politikai. A.Markauskienės skaičiavimais, iš viso paaukota apie tris litrus gintarų.

Vakar R.Kalantos aukos metinės paminėtos ir jo gimtajame Alytuje. Minėjimas pradėtas koncertu Šaulių namuose, vėliau buvo tęsiamas Vinco Krėvės gatvėje, prie namo, kuriame iki 10 metų augo būsimasis laisvės šauklys. Čia R.Kalantos žūtis tradiciškai buvo pagerbta tylos minute, prie atminimo lentos uždegta žvakučių, padėta gėlių ir pasidalyta prisiminimais.

Vilniuje plūdo jaunimas

Atsišaukę į menininkų ir visuomenės veikėjų kvietimą vakar pavakarę Vilniuje prie buvusių KGB rūmų taip pat rinkosi žmonės. Daugelis jų - jaunimas, atėjęs nulenkti galvos prieš laisvės šauklio R.Kalantos auką ir uždegti žvakės žuvusiesiems už Lietuvos laisvę.

Organizatoriai taip pat pasiūlė trumpam stabtelėti ir prie kitoje gatvės pusėje pastatyto bronzinio suolelio, skirto maestro Vytautui Kernagiui atminti. Rašytojas Liudvikas Jakimavičius, priminęs, kad R.Kalanta buvo "gėlių vaikas", perskaitė to paties pavadinimo eilėraštį. Vėliau poeziją supynęs su gitaros skambesiu susirinkusiesiems dainavo bardas Gediminas Storpirštis.

"Prieš savaitę minėjome kitą mums labai svarbią datą - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Deja, ji švenčiama vis tyliau ir tyliau. Jeigu iš mūsų atimtų kalbą, kas mes būtume?" - priminęs, koks svarbus mums yra lietuviškas žodis, prieš atlikdamas Jono Biliūno eiles retoriškai klausė G.Storpirštis.

Po valandėlės ir vėl daugiausia jaunuoliai suplūdo į Mokytojų namų kiemelį. Minint R.Kalantos aukos ir pilietinio pasipriešinimo 40-ąsias metines čia po atviru dangumi grojo, dainavo bei poeziją skaitė Andrius Kulikauskas, Domantas Razauskas, Rokas Radzevičius, Petras Vyšniauskas, Vytautas Rubavičius, Vytautas V. Landsbergis, G.Storpirštis, Gediminas Laurinavičius ir kiti.

"Šis koncertas yra laisvanoriškas, pakvietėme visus norinčiuosius paminėti šią skaudžią, bet didingą progą. Tai yra mūsų karta, kuri iš laiko atstumo šį vakarą groja tai, ką jaučia", - LŽ pažymėjo G.Storpirštis.

(Ne)atsitiktinis sutapimas

Vakarop R.Kalantos žūties metinės paminėtos ir Garliavoje, Klonio gatvėje, prie Kedžių ir Venckų namų. Seimo narys Saulius Stoma susirinkusiesiems tvirtino, kad psichiatro Dainiaus Pūro pastebėjimas, jog 1972-ųjų ir kelerių pastarųjų metų pakaunės įvykiai turi daug sąsajų, tikrai taiklus.

Juk būtent 2010 metų gegužės 14-ąją Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis priėmė nutartį paimti mergaitę iš Drąsiaus Kedžio sesers Neringos Venckienės. Gal sutapimas, o gal aukštesniųjų jėgų sprendimas, kad prieš 40 metų būtent gegužės 14-ąją Lietuvos laisvės labui pasiaukojo R.Kalanta. "Abu šie įvykiai - pilietinio pasipriešinimo mūsų krašte atspindys. Kaskart, kai būnu Klonio gatvėje, jaučiu kalantišką dvasią", - vakar tvirtino parlamentaras. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"