TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laisvinti diržus dar ne laikas

2013 04 16 5:32
J.Vaickienė: "Jeigu tai būtų jų asmeninės lėšos, vargu ar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų toks lengvabūdiškas." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė pažymi, kad už valstybės pinigų naudojimą atsakingi asmenys su jais ne visada elgiasi racionaliai.

- Kokie Seimo Audito komiteto prioritetai šią kadenciją?

- Komitetas toliau nuosekliai svarstys valstybinio audito ataskaitas, analizuos, kaip yra įgyvendinamos jose pateiktos pastabos ir rekomendacijos, vykdys Valstybės kontrolės, Valstybės turto fondo, Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų efektyvumo parlamentinę kontrolę. Šie darbai negali nutrūkti keičiantis komiteto nariams ir pirmininkui.

Nemažai problemų, kurias reikia išspręsti, yra susijusios su viešojo sektoriaus apskaita, auditu ir kontrole. Seimo Audito komitetas siekė ir sieks, kad valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami racionaliausiu būdu ir būtų pasiektas optimalus rezultatas. Tad darbo yra tikrai daug, nes audito reikšmė valstybės valdymo procesu šiuo metu yra didelė ir labai vertinama.

- Iš tiesų komitetas nusprendė tęsti praėjusią kadenciją vykdytą valstybės biudžeto lėšų naudojimo nuolatinę parlamentinę kontrolę. Kodėl matote tokią būtinybę?

- Atlikęs 2012 metų asignavimų valdytojų pateiktos informacijos analizę komitetas konstatavo, kad informacijos apie išlaidas transportui, komandiruotėms, reprezentacijai, kvalifikacijos kėlimui, ekspertams ir darbo užmokesčiui rinkimas, analizė ir viešinimas veikia drausminamai. Kita priežastis - išlaidos minėtoms sritims ne visada tikrai būtinos ir pagrįstos. Todėl kilus abejonėms visada galime pareikalauti pagrįsti išlaidas, o matydami neefektyvų lėšų naudojimą į tai atsižvelgti svarstant biudžeto projektą.

- Kokias esmines problemas naudojant valstybės pinigus įžvelgiate?

- Manau, jog pagrindinė problema ta, kad už valstybės pinigų naudojimą atsakingi asmenys su šiomis lėšomis elgiasi nepakankamai racionaliai - jeigu tai būtų jų asmeninės lėšos, vargu ar požiūris į išlaidų pagrįstumą būtų toks lengvabūdiškas. Dažnai tenka susidurti su atvejais, kai įstaigų vadovai, tiesiogiai atsakingi už joms skirtų lėšų naudojimo pagrįstumą ir kontrolę, negali pasakyti, koks yra įstaigos biudžetas, o komentuoti patirtas išlaidas paveda paprastiems tarnautojams. Tai rodo atsakomybės stoką.

- Praėjusios kadencijos metu daug kalbėta apie valdžios įstaigų perkamas brangias ekspertų paslaugas, priemokas, tapusias atlyginimų dalimi, tačiau padėtis nepasikeitė. Kokių veiksmų imsitės, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos skaidriau ir teisingiau?

- Atlikę 2012 metų išlaidų ekspertams analizę paprašėme įstaigų, kurių išlaidos ekspertams viršijo 1 mln. litų per metus, pateikti detalią informaciją apie tai. Artimiausiu metu turėtume sulaukti atsakymų, juos svarstysime komiteto posėdyje.

Situaciją dėl darbo užmokesčio reglamentavimo bandome keisti palengva, pradėdami nuo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo. Tenka apgailestauti, kad iki šiol šis klausimas nebuvo tinkamai sureguliuotas, nes didelė dalis priemokų buvo skiriama viceministrams ir ministrų patarėjams, motyvuojant neadekvačiu jų atsakomybei darbo užmokesčiu. Neseniai Audito komitetas pasiūlė Vyriausybei tobulinti teisės aktus ir tinkamai sureguliuoti šių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą.

Kitas svarbus aspektas - komitetas raštu kreipėsi į institucijas, kuriose matomas smarkus priedų padidėjimas 2012 metų ketvirtąjį ketvirtį. Paprašėme pateikti išsamią informaciją, kada ir kiek darbuotojų gavo šias premijas. Įstaigų atsakymus taip pat svarstysime ir pagal poreikį priimsime tolesnius sprendimus. Atskirai verta paminėti aukštųjų mokyklų darbo užmokesčio fondo naudojimo problematiką. Matydami, kad šiose institucijose taip pat klesti priedų ir priemokų skyrimo praktika, paprašėme Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atliekant šių institucijų veiklos parlamentinę kontrolę įvertinti priedų pagrįstumą. Mano žiniomis, tokia analizė jau pradėta daryti. Turėdami išvadas galėsime formuluoti siūlymus ir, jeigu matysime poreikį, keisti teisės aktus.

- Naujajai valdžiai priekaištaujama dėl etatų skaičiaus didinimo valstybės institucijose. Ar per ekonomikos krizę smarkiai suveržti diržai dabar jau laisvinami?

- Šiuo metu konkrečios informacijos, kokioje institucijoje ir kiek etatų buvo padidinta ar sumažinta, neturiu. Išvadas galėsime padaryti įvertinę šių metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą darbo užmokesčiui. O diržus laisvinti, mano nuomone, dar tikrai ne laikas.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"