Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Laisvu nuo tarnybos metu kariai nori dirbti

 
2017 03 10 8:40
Pataisų kritikai teigia, kad teisę dirbti kitą darbą gavę kariai visų savo jėgų neskirtų tarnybai./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Pataisų kritikai teigia, kad teisę dirbti kitą darbą gavę kariai visų savo jėgų neskirtų tarnybai./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Valdančiajai „valstiečių“ frakcijai priklausančių dviejų parlamentarų iniciatyva Seime gaivinama idėja leisti profesinės karo tarnybos kariams laisvu nuo tarnybos metu dirbti samdomą darbą. Be to, siekiama nedrausti jiems burtis į profsąjungas.

Dalyvauti profsąjungų veikloje kariai niekada negalėjo, o galimybė papildomai dirbti laisvu nuo tarnybos Lietuvos kariuomenėje metu egzistavo 2012–2013 metais. Ją panaikino į valdžią atėję socialdemokratai. Jie ir dabar nelinkę pritarti siūlomoms naujovėms. Tačiau jas sutiktų paremti dalis opozicinių konservatorių. Esą taip būtų sudarytos sąlygos kariams papildomai užsidirbti ir jų šeimoms gyventi oriai.

Nori taip, kaip kitur

Keisti dabartines Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas siūlo Seimo nariai „valstiečiai“ Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas. Anot jų, dalies Europos Sąjungos šalių ir kitų valstybių kariai jau dešimtmečius turi teisę vienytis į profsąjungas. Jos veikia Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Suomijoje, Airijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje.

Parlamentarų teigimu, tai nedaro jokios neigiamos įtakos karių drausmei, tik gerina vadų ir pavaldinių santykius. „Dėl profsąjungų veiklos stiprėja profesinės karo tarnybos karių moralė, nes užtikrinamas tinkamas jų socialinių interesų gynimo mechanizmas ir dialogas su socialiniu partneriu – Gynybos ministerija“, – įsitikinę jie.

Per maži atlyginimai

Aptardami galimybę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu parlamentarai juos lygina su valstybės tarnautojais. Šių teisę dirbti kitą darbą yra patvirtinęs Konstitucinis Teismas. Be kita ko, jis yra pažymėjęs, kad valstybės funkcijos vykdomos per civilines ir karines institucijas, kurios sudaro vieną valstybės tarnybos sistemą.

„Dabartinis teisinis reguliavimas riboja karių teisę kurti profsąjungas, dirbti kitą darbą laisvu nuo tarnybos metu, taip pat užsiimti kūrybine veikla. Tai neatitinka proporcingumo bei nediskriminavimo principų ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes žemina karių moralę, riboja galimybes tinkamai pasirūpinti savo šeima ir daro kario profesiją nepatrauklią“, – dėstė pataisų iniciatoriai.

Todėl jie siūlė, kad laisvu nuo tarnybos metu, krašto apsaugos ministrui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turėtų teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinio statuso bei veiklos pobūdžio ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, netrukdo kariams tinkamai atlikti pareigų.

Laimonas Jakas: „Profesinės karo tarnybos kariai verčiami dirbti šešėlyje, slepiantis nuo viršininkų.“

„Lietuvos žinių“ kalbinta A. Papirtienė pažymėjo, kad jei valstybė neišgali kariams mokėti tinkamo dydžio atlyginimo, tai bent turėtų netrukdyti jų siekiams oriai gyventi.

Pataisų iniciatoriai dar nėra jų aptarę su kitais „valstiečių“ frakcijos nariais, tad nežino, kokia būtų jų reakcija. Be to, kaip pripažino A. Papirtienė, nors projekte numatyta, kad naujovės įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, jis į Seimo pavasario sesijos darbų programą neįtrauktas.

Jaučiasi diskriminuojami

Parlamentarė neslėpė, kad keisti įstatymo nuostatas pasiūlė VšĮ Karių teisių gynimo centras. Jo generalinis direktorius Laimonas Jakas „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad karių padėtis nelygiavertė, palyginti su kitais valstybės tarnautojais. Net norintys užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį kariai privalo gauti krašto apsaugos ministro leidimą.

Laimonas Jakas: "Profesinės karo tarnybos kariai verčiami dirbti šešėlyje, slepiantis nuo viršininkų."/Alinos Ožič nuotrauka
Laimonas Jakas: "Profesinės karo tarnybos kariai verčiami dirbti šešėlyje, slepiantis nuo viršininkų."/Alinos Ožič nuotrauka

„Taikomi dvejopi standartai. Beveik pusė karo medicinos gydytojų praktikuoja dar kur nors, nemažai krašto apsaugos sistemos valdininkų dėsto. Jiems tai nedraudžiama. Bet paprastiems kariams neleidžiama“, – kalbėjo L. Jakas. Jis tikino, kad profesinės karo tarnybos kariai šitaip verčiami dirbti šešėlyje, slepiantis nuo viršininkų. Esą vieni dirba kaip informacinių technologijų specialistai, kiti tiesiog taiso įvairią techniką, kad tik galėtų papildyti savo šeimos biudžetą.

L. Jako teigimu, taip elgtis karius verčia menki atlyginimai. Jo duomenimis, eilinis karys arba jūreivis Lietuvos kariuomenėje uždirba apie 450 eurų, atskaičius mokesčius.

Svarstymo objektas

Profesinės karo tarnybos kariams teisė dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą buvo suteikta 2012 metais, kai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavo dabartinė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„Ir dabar palaikau idėją, kad tokią teisę kariai turėtų. Pati ketinau rengti tokias pataisas. Jau tarėmės sumanymą aptarti komitete, kad ir kiti jo nariai tam neprieštarautų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. Anot R. Juknevičienės, kiek daugiau klausimų kyla dėl teisės kariams burtis į profsąjungas, nes per jas esą gali būti vykdoma ardomoji veikla prieš Lietuvos valstybę.

Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu buvo panaikinta 2013 metais, KAM pradėjus vadovauti socialdemokratui Juozui Olekui. Jis ir dabar neabejoja tokio sprendimo teisingumu. „Reikia užtikrinti kariams tokias tarnybos sąlygas ir atlygį, kad norint pragyventi jiems nereikėtų po tarnybos užsiimti kitais darbais. Tarnyba trunka 24 valandas per parą – bet kuriuo metu karys turi būti pasirengęs vykdyti užduotis“, – tikino J. Olekas.

Pasak jo, laisvas nuo tarnybos laikas kariams skiriamas poilsiui. Be to, J. Oleko teigimu, susisaistydamas su kita darboviete, karys prisiimtų tam tikrų įsipareigojimų, kurie ne visada būtų suderinami su tarnyba kariuomenėje. „Šios Vyriausybės programoje numatyta gerinti tarnybos sąlygas, didinti atlygį, tik taip karys bus pasirengęs tinkamai atlikti pareigą bet kuriuo momentu“, – aiškino socialdemokratas.

Jam buvo linkęs pritarti Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Jurkevičius. Anot jo, teisę dirbti kitą darbą gavę kariai visų savo jėgų neskirtų tarnybai. „Dėl to ji tik nukentėtų“, – pabrėžė A. Jurkevičius.

Jau tariamasi

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo krašto apsaugos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė, ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijos atstovai susitiko su asociacijų, vienijančių tarnaujančius ir atsargos karius, vadovais ir aptarė glaudesnio ir konstruktyvesnio bendradarbiavimo galimybes, siekiant užtikrinti karių profesinius, socialinius ir ekonominius interesus, bei spręsti atsargos karių integracijos į darbo rinką klausimus.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra virš 10 aktyviai veikiančių asociacijų, atstovaujančių karių interesams, tad aptarta ir galimybė konsoliduoti pajėgumus ir įkurti juos visus vienijančią organizaciją, kuri galėtų užtikrinti tinkamą atstovavimą visų karių interesams. Susitikime dalyvavusių asociacijų atstovai iš principo pritarė tokiai idėjai, tačiau akcentavo, kad būtina išgryninti susijungimo tikslus ir atrankos kriterijus.

Tad alternatyva profesinėms sąjungoms galėtų tapti karių asociacijos, kurios jungtų ne tik atsargos karius, bet ir tarnaujančius karius, konsoliduotų bendras, sistemines problemas, išsakytų visų lūkesčius, užtikrintų karių soc. garantijų, profesinių ir kitų interesų atstovavimą. Tokiu būdu būtų išnaudojama jau turima patirtis ir įdirbis, nekuriant naujų struktūrų ir išvengiant sudėtingų įstatymo keitimo procedūrų.

Atlyginimai kyla

Krašto apsaugos ministerija taip pat pateikė duomenis apie profesinės karo tarnybos karių tarnybinius atlyginimus. Jų dydis priklauso nuo karinio laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų.

Šiuo metu žemiausius karinius laipsnius turinčių profesinės karo tarnybos karių atlyginimas mokamas už tarnybos pirmus metus jaunesniajam eiliniui (jaunesniajam jūreiviui) – 652,50 eur (apie 495,90 eur „į rankas“), eiliniui (jūreiviui) – 665,55 eur (apie 505,82 eur „į rankas“).

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi ir pateikusi Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo planuojamas 5 proc. atlyginimų augimas nuo šių metų spalio 1 d., o nuo 2018 m. liepos 1 d. – dar 10 proc. augimas. Tiesa, dėl to Vyriausybė sprendimo dar nėra priėmusi.

Po planuojamo 15 proc. padidinimo jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) atlyginimas būtų – 756,90 eur (apie 575,24 eur „į rankas“), eilinio (jūreivio) – 769,95 eur (apie 585,16 eur „į rankas“).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"