TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Latvija neprieštarauja, kad K.Michailovą teistų dėl nusikaltimų žmoniškumui

2012 03 28 12:11

Latvijos prokurorai neprieštarauja, kad dėl Medininkų žudynių kaltu pripažintas Konstantinas Michailovas Lietuvoje būtų teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, trečiadienį pranešė kaltinimą palaikantis Lietuvos prokuroras.

"Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymas dėl išdavimo ribų išplėtimo buvo patenkintas, atsisakius išduoti tik toje dalyje dėl veiksmų, nukreiptų prieš Latvijos Respubliką", - Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje sakė prokuroras Mindaugas Dūda.

Po posėdžio prokuroras žurnalistams sakė, kad Latvija nusprendė "leisti vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį nurodant, kad, kadangi K.Michailovas anksčiau yra teistas Latvijoje, jo negalima persekioti už tas veikas, už kurias jis yra nuteistas, pripažintas kaltu".

"Tokia yra atsakymo esmė", - sakė M.Dūda.

Lietuvos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnis numato atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis nusikaltimas yra skyriuje "Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui".

K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius žurnalistams perdavė Latvijos prokuratūros gynybai adresuotą raštą, kuriame nurodoma, kad Latvijos "Generalinė prokuratūra neturi teisėto pagrindo vertinti kitos šalies teismo institucijos atliktos nusikaltimo kvalifikacijos".

Tuo metu K.Michailovui atstovaujantis Latvijos advokatas Oskaras Ruodė po posėdžio išsakė nuomonę, kad Lietuva, siekdama nusikaltimo perkvalifikavimo, nori buvusį Rygos "omonininką" nuteisti du kartus už tą patį nusikaltimą.

"Iš esmės į kaltinimą įtraukus veiksmus, dėl kurių jis Latvijoje jau nuteistas, tai vadinama dvigubu teismu, neleidžiamu pagal tarptautines normas. Antra - jei iš Lietuvos valstybinių kaltintojų kaltinimų iškrenta veiksmai Latvijos atžvilgiu ar padaryti Latvijoje, tai vargu, ar čia galima įžvelgti 100 straipsnio požymius. Todėl, kad 100 straipsnyje kalbama apie sistemiškus ir masinius veiksmus. Atsiprašau, bet tokiu atveju viskas apsiriboja įvykiais Medininkuose, kurių negalima vadinti nei sistemiškais, nei masiniais veiksmais", - aiškino O.Ruodė.

Tačiau prokuroras M.Dūda sakė "nematantis problemų" teisti K.Michailovą pagal 100 straipsnį. "Nusikalstama veika padaryta čia, Lietuvoje, ir ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tas, kas padaryta Latvijoje, kvalifikuota pagal Latvijos įstatymus ir ten jam pritaikyta baudžiamoji atsakomybė", - sakė jis.

Kitas teismo posėdis numatytas balandžio 25 dieną.

Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K.Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš "tyčinio nužudymo" į "tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis".

Pats K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, nesutinka būti teisiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, todėl būtinas Lietuvai K.Michailovą 2007 metais perdavusios Latvijos sutikimas.

Vilniaus apygardos teismas pernai nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, AlgirdąKazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Šie pareigūnai nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.

Rusija atsisako Lietuvai išduoti A.Laktionovą ir Č.Mlyniką, o dėl A.Ryžovo atsakymas iki šiol negautas, teigiama Lietuvos Generalinės prokuratūros interneto svetainėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"