TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laukia sunkus apsisprendimas dėl pilietybės

2014 09 04 6:00
Danguolė Navickienė: "Kam reikia atstumti žmones, kurie dabar ir ateityje bus naudingi Lietuvai?" Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Artėja metas, kai po nepriklausomybės atkūrimo užsienyje pasaulį išvydę Lietuvos piliečių vaikai, nuo gimimo įgiję dvigubą pilietybę, turės apsispręsti, kurios šalies piliečiai jie norėtų būti. Pagal Pilietybės įstatymą tokį sprendimą jie turi priimti sulaukę 21 metų. Tačiau jau pasigirsta raginimų šią prievolę taikyti tik kitai kartai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Arminas Lydeka siūlo keisti dvigubos pilietybės nuostatas griežtai reglamentuojantį Pilietybės įstatymą. Buvęs ilgametis Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas ir pilietybės reikalų žinovas įsitikinęs, kad pataisas diktuoja gyvenimo realijos.

„2010 metų lapkritį priimtas naujasis Pilietybės įstatymas numatė, kad užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, nuo savo gimimo įgyjantys Lietuvos pilietybę, gali išsaugoti ir kitos šalies pilietybę. Deja, prezidentė, vetuodama šį įstatymą dėl esą per daug išplėstų dvigubos pilietybės ribų, atkreipė dėmesį ir į šią nuostatą. Pataisius įstatymą buvo įteisinta norma, pagal kurią 21 metų sulaukę minėti vaikai privalo apsispręsti, kurios iš dviejų šalių piliečiais jie nori būti“, - LŽ priminė A. Lydeka.

Rinktųsi kita karta

Pasak Seimo nario, kaip tik ateina metas, kai užsienyje gimę vaikai suaugo ir netrukus turės priimti lemiamą sprendimą dėl pilietybės. „Tai pirmoji karta, kuri gimė, augo ir brendo svečiose šalyse. Per tą laiką Pilietybės įstatymas kito kelis kartus - nuo liberalesnių iki visiškai griežtų nuostatų dvigubos pilietybės klausimais. Nei tėvai, nei vaikai nėra apsisprendę dėl minėtos įstatymo nuostatos“, - sakė A. Lydeka.

Jo žiniomis, daugiau tokių „vidinių šeiminių“ problemų kyla Airijoje, Didžiojoje Britanijoje bei JAV gyvenančiose lietuvių šeimose. „Todėl ir siūlau šią apsisprendimo problemą „nustumti“ per vieną kartą: dabar šiems dvigubą pilietybę turintiems vaikams leisti ją turėti, o prievolę rinktis užkrauti jų vaikams. Tiesiog apsisprendimas per vieną kartą būtų paslenkamas į priekį“, - idėjos esmę aiškino parlamentaras.

Jo nuomone, tokiu būdu būtų užtikrintas Lietuvos pilietybės, įgytos gimstant, išsaugojimas ir tęstinumas šeimoje, šalis išsaugotų dalį savo piliečių bei prisidėtų prie šeimos pastangų puoselėti stipresnį emocinį ryšį su tėvyne. A. Lydeka vylėsi, kad jo siūlymas sulauks Seimo narių pritarimo.

Nepritaria ribojimams

Vienas Pilietybės įstatymo, kurį po prezidentės veto teko gerokai koreguoti, autorių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras priminė, kad prieš ketverius metus parengtame dokumente minimos problemos buvo sprendžiamos gana liberaliai. „Aš apskritai pritarčiau, kad nebūtų jokių kartų ir jokių ribojimų. Užsienyje augęs vaikas dar turi sukti galvą, žinoti, kad egzistuoja tokia įstatymo nuostata, verčianti jį rinktis vieną iš dviejų pilietybių. Esu kategoriškai prieš tokią normą ir bet kokį jos palengvinimą tikrai palaikysiu“, - LŽ sakė S. Šedbaras.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė taip pat teigė nematanti jokio reikalo versti jaunus žmones rinktis, kurį pasą pasilikti. „Lietuvai reikia visų piliečių, kurie rūpinasi jos interesais. Lietuviškumas eina per kartų kartas. Emigrantai gyvena ne tėvynėje, bet myli ją taip pat“, - LŽ pabrėžė ji.

Todėl pašnekovė sakė nesuprantanti, kodėl 21 metų sulaukęs jaunuolis turėtų atsisakyti Lietuvos arba, tarkime, JAV pilietybės, jei jis „naudingas tiek vienos, tiek kitos šalies pilietis“. „Nors vaikas ir gyvena mišrioje šeimoje, jame vis tiek plaka lietuviška širdis, jis laiko save lietuviu, kodėl jis turėtų prarasti lietuvišką pasą? Šiandien pasaulis yra pasikeitęs, daug valstybių pripažįsta dvigubą pilietybę. Kam reikia atstumti žmones, kurie dabar ir ateityje bus naudingi Lietuvai?“ - klausė PLB pirmininkė.

Anot jos, pilietybės netekęs asmuo „praras naudingumo jausmą, norą rūpintis savo gimtine“. „Dabar jie jaučiasi įsipareigoję iš kartos į kartą. Tėvai šeštadieniais pasiaukodami veža vaikus į lietuviškas mokyklas, skaito lietuvišką spaudą ir reaguoja į visus Lietuvos įvykius. Kam rizikuoti, kad nutautėtume?“ - stebėjosi D. Navickienė.

Griežtas įstatymas

Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kai Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiai. Pirmiausia, kai tokią teisę jie įgyja gimdami, tačiau tik kol sulaukia 21 metų. Dvigubą pilietybę taip pat gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos ištremti arba pasitraukę asmenys bei jų palikuonys. Tokia teisė suteikta ir su kitos valstybės piliečiais susituokusiems ir dėl to savaime tos valstybės pilietybę įgijusiems žmonėms. Piliečiais gali būti užsieniečių įvaikinti vaikai iš Lietuvos, kol sulauks 21 metų ir turės apsispręsti. Mūsų šalies pilietybę taip pat galima įgyti išimties tvarka, teisę į ją tam tikrais atvejais suteikia pabėgėlio statusas.

PLB savo dokumentuose ne kartą yra pabrėžusi, kad Lietuvos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims - vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki sovietų okupacijos pradžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"