TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laukiama nuosaikesnio prezidentės žodžio

2015 05 28 6:00
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lygiai po savaitės prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys savo pirmąjį antrosios kadencijos metinį pranešimą, kuriame apžvelgs svarbiausius šalies vidaus ir tarptautinio gyvenimo įvykius, akcentuos problemas. Neabejojama, kad šįkart daugiausia dėmesio bus skirta užsienio politikai ir nacionalinio saugumo aspektams.

Politologai spėja, kad prezidentės metinio pranešimo atskaitos tašku taps jos pačios pernai po rinkimų suformuluoti prioritetai ir numatytos veiklos kryptys. Pagrindinė ataskaitos ašis suksis apie geopolitinės situacijos įtaką šalies saugumui. Ekspertai prognozuoja, kad D. Grybauskaitės kalba bus nuosaikiai kritiška. Pasak jų, toną turėtų diktuoti antra prezidentės kadencija, kai prisiimti atsakomybę už nuveiktus ir nepadarytus darbus jau tenka ir pačiai šalies vadovei.

Prezidentė D. Grybauskaitė savo metinį pranešimą Seime tradiciškai skaito birželio mėnesį. Išimtis padaryta tik pernai - rengiantis prezidento rinkimams terminas buvo paankstintas ir perkeltas į kovo pabaigą.

Pasigenda koordinacijos

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, daugiausia dėmesio šįkart bus skirta užsienio politikai, ypač situacijai, kurioje dėl Rusijos agresijos Ukrainoje atsidūrė Lietuva. „Kaip žinome, ankstesniuose pranešimuose užsienio politikai daug vietos nebūdavo skiriama“, - pažymėjo ekspertas. Jo teigimu, šalies užsienio politikai apskritai trūksta koordinacijos. „Tai, ką daro prezidentė, ne visada sutampa su Užsienio reikalų ministerijos pozicija ir ne visada dera su tuo, ką strateguoja Seimas bei jo Užsienio reikalų komitetas. Šios trys institucijos labai mažai komunikuoja. Tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų komiteto greičiausiai apskritai nėra jokio kontakto“, - LŽ sakė L. Bielinis. Jis spėjo, kad kalbėdama apie vidines aktualijas D. Grybauskaitė gali išskirti kai kurių politinių partijų ir jų atstovų abejotiną elgesį (turima galvoje Darbo partija). „Neišvengiamai bus paliesti ekonominiai aspektai, susiję su ūkio valdymu, finansais. Žodžiu tai, ką prezidentė iš tiesų geriausiai supranta“, - dėstė politologas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišaukas taip pat mano, jog daugiausia bus kalbama apie saugumo ir užsienio politikos klausimus. „Su tuo gali būti siejami ir metų pokyčiai - Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veikla, šauktinių kariuomenės sugrąžinimas, gal net euro įvedimas“, - svarstė ekspertas.

Savikritikos nesitiki

Kauno technologijos universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, neabejotinas pranešimo akcentas bus nacionalinis saugumas, užsienio politikos reikalai, tarptautinė įtampa ir santykiai su kaimynais bei Rusija. Kita tema, pasak eksperto, priskirtina tradicinei D. Grybauskaitės interesų sričiai - teisėsauga, teisėtvarka, korupcijos ir skaidrumo klausimai. „Dar turėtų būti prezidentės reakcija į tam tikras visuomenėje aptariamas temas – naują socialinį modelį ir apskritai socialines problemas. Nors Lietuvos ekonomika, vertinant Europos Sąjungos kontekste, auga, statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje siekia 66 proc. estų užmokesčio. Atsiliekame ir nuo latvių“, - atkreipė dėmesį A. Krupavičius. Jo manymu, D. Grybauskaitė ir šįkart bus kritiška dabartinės Vyriausybė atžvilgiu. „Tačiau tonas turėtų būti gana pozityvus, nes antrąją kadenciją ir prezidentė turi prisiimti atsakomybę už padarytus ir nepadarytus darbus“, - LŽ tvirtino politologas. Kita vertus, jis abejojo, ar pranešime nuskambės ir savikritikos gaidų. „Esu tikras, kad nieko blogo apie savo veiklą ji nepasakys. Visiems kitiems pastabų išdalys, kiek galės“, - spėjo pašnekovas. Pasak jo, išrinkta antrajai kadencijai prezidentė suformulavo tam tikrus veiklos prioritetus. „Jeigu bus nuosekli, pranešimą tikriausiai mėgins konstruoti pagal pačios nubrėžtas strategines kryptis“, - pridūrė politologas.

Priminsime, kad po inauguracijos pernai liepą D. Grybauskaitė išskyrė šešias antrosios kadencijos darbo kryptis. Kaip pagrindinį uždavinį ji įvardijo socialinės gerovės ir žmonių gyvenimo kokybės garantavimą. Taip pat buvo akcentuotas valstybės saugumas ir šalies apginamumas, energetinio saugumo, informacinio, kibernetinio ir propagandinio šalies savarankiškumo tolesnis užtikrinimas, kova su korupcija.

Žanras išgyvena krizę

A. Krupavičius sakė, kad prezidento metinio pranešimo žanras atsirado sekant JAV patirtį. Metų pradžioje prezidentas skaitydavo pranešimą ir nubrėždavo tam tikras strategines artimiausios perspektyvos gaires. Dokumentas sulaukdavo daug politikų, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. „Dabar prezidento pranešimo žanras išgyvena krizę. Visose auditorijose dėmesys jam gerokai sumenkęs. Žiniasklaida į pranešimą žvelgia kaip į vienkartinį įvykį, kuris neturi tolesnių ir ilgalaikių pasekmių, kitos valdžios šakos – vykdomoji valdžia, parlamentas - reaguoja į jį daugiau simboliškai“, - kalbėjo A. Krupavičius.

L. Bielinis antrino, kad parlamentinėse respublikose metiniai prezidento pranešimai „didelės reikšmės neturi“. „Kokios nors gairės, nurodymai jame gali būti, bet valdančioji dauguma paprastai nelabai į tai įsiklauso. Kas kita prezidentinėse šalyse – JAV, Rusijoje, Prancūzijoje. Ten metiniai pranešimai reikšmingi jau vien dėl to, kad prezidentai turi galias, kurios leidžia jiems realizuoti akcentuotas nuostatas“, - pabrėžė politologas.

Pasak prezidentūros darbo patirties turinčio L. Bielinio, koks turi būti metinis prezidento pranešimas, nėra apibrėžta, kiekvienas šalies vadovas jį rengia savaip. „Prezidentas Algirdas Brazauskas pateikdavo išsamią ataskaitą su grafikais ir lentelėmis. Tuo metu Valdas Adamkus sudėliodavo tik svarbiausius politinius akcentus. Dalia Grybauskaitė vėl turi savo stilių“, - aiškino pašnekovas.

R. Vilpišausko žodžiais, pagrindinė metinio pranešimo paskirtis – atsiskaityti už darbus Lietuvos gyventojams. Viešas prezidento nuomonės išsakymas gali turėti įtakos pokyčiams įvykti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"