TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laukiama saugumui svarbių sprendimų

2016 07 05 6:00
Norvegijos kariai pratybose "Kardo kirtis" Latvijoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso valstybių lyderiai įvertins pagrindines grėsmes ir iššūkius. Bus sutarta dėl naujų priemonių pavojams atremti, tarp jų – ir Lietuvos saugumui sustiprinti.

NATO valstybių vadovai turėtų galutinai įtvirtinti įsipareigojimą trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti po batalioną. Kaip pabrėžia kai kurie politikai, toks sprendimas pavėluotas, nes Rusija yra stipriai militarizavusi mūsų regioną. Vis dėlto ir nedidelės nuolatinės Aljanso pajėgos atliks stabilizuojamąjį vaidmenį ir prisidės prie potencialių agresorių atgrasymo.

Konkrečios karinės priemonės

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo užsienio politikos klausimais Martyno Lukoševičiaus teigimu, NATO viršūnių susitikimas Lietuvai yra labai aktualus, nes jame bus tiesiogiai kalbama apie mūsų šalies ir regiono gynybą. Bus patvirtintas sprendimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po vieną batalioną, kurį sudarys iki 1 tūkst. karių. „NATO viršūnių susitikime Velse prieš dvejus metus gavome parengties veiksmų planą – sustiprinti, atsiųsti rotuojamas kuopas. Tai buvo reakcinė priemonė. Dabar visi mato, kad Rusijos grėsmė nesikeičia, todėl priimamos konkrečios karinės priemonės, kurios atgrasytų ką nors daryti ir būtų pajėgios ginti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė patarėjas.

Anot M. Lukoševičiaus, bus svarstomi ir kiti NATO bei mūsų šalies saugumui aktualūs klausimai, pavyzdžiui, kaip greitinti NATO pajėgų dislokavimą, reaguoti į Rusijos pajėgumus regione, taip pat apie Europai kylančias grėsmes iš pietų.

Rasa Juknevičienė: "Tai, kas bus priimta Varšuvoje, - tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką turi sutelkusi Rusija prie mūsų sienų."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Agresyvi retorika nestebina

Kaip pažymėjo patarėjas, geopolitinė ir saugumo situacija mūsų regione yra sudėtinga, nes tebesitęsia Rusijos kurstomas konfliktas Rytų Ukrainoje. Be to, Maskva nekonstruktyviai elgiasi Sirijoje, didina įtampą Viduržemio jūroje, kur Rusijos karinių jūrų pajėgų laivai pavojingai manevruoja šalia JAV karo laivų.

Prieš NATO susitikimą Rusija nevengia ir agresyvokos retorikos. Šios šalies ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad reaguodama į NATO veiksmus Europoje Rusija Kaliningrado srityje gali dislokuoti mažo nuotolio balistines raketas „Iskander“.

„Kariuomenės ekspertų duomenimis, „Iskander“ gali nuskrieti 500 kilometrų, o tai reiškia, kad į jų pasiekiamą zoną patektų didžioji dalis Lenkijos teritorijos ir visos trys Baltijos valstybės“, – sakė jis. Kartu A. Udalcovas pridūrė, kad JAV priešraketinės gynybos sistemos priartinimas prie Rusijos sienų verčia imtis atsakomųjų žingsnių. Be kitų priemonių, priimtas sprendimas prie Rusijos vakarinių sienų dislokuoti tris divizijas, iš kurių viena – tankų.

M. Lukoševičiaus teigimu, tokie kaimynės šalies pareiškimai nėra naujiena. „Rusija visą laiką spaudžia, aiškina, kad NATO artėja prie jos sienų, nors Aljansas prie Rusijos sienos su Norvegija yra labai seniai, ir dėl to anksčiau niekas nekėlė klausimų. Rusija visada NATO veiksmus vertina kaip agresyvius ir visada tai pateikia kaip puolimą prieš ją. Būtų keista, kad Rusija, kuri NATO laiko prieše, pradėtų kalbėti kitaip“, – pabrėžė prezidentės patarėjas.

Ir gauname, ir duodame

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad NATO susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Įtampą mūsų regione skatina Rytų Ukrainoje neslopstantis karinis konfliktas, intensyvios Rusijos karinės pratybos. NATO partnerės susidūrė su padidėjusiomis terorizmo grėsmėmis. „Kiekvienai agresijai atremti privalome turėti labai specifinių priemonių“, – pažymėjo jis.

Kaip svarbiausią Lietuvai sprendimą J. Olekas įvardijo susitarimą dėl batalionų dislokavimo keturiose mūsų regiono valstybėse. Tuo siekiama atgrasyti galimą agresiją prieš NATO šalis. „Turime NATO oro policiją, vyksta daug pratybų, į Baltijos jūrą atplaukia laivų. Tai bus mūsų sausumos pajėgų sustiprinimas, NATO solidarumo demonstravimas parodant, kad bet kokia agresija būtų ne prieš Lietuvą, bet prieš Aljansą, ir jis laiku bus ten, kur reikia būti“, – teigė ministras.

Be to, kaip pabrėžė jis, Lietuva yra ne tik NATO partnerių pagalbą priimanti valstybė, bet ir Aljanso partnerėms aktyviai padedanti šalis: dalyvauja įvairiose misijose, operacijose. Seimas pritarė, kad iki 30 mūsų šalies karinių instruktorių galėtų būti siunčiama į Iraką, kur JAV vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybe“. Padidintas karių, siunčiamų dalyvauti Europos Sąjungos karinėje operacijoje „Sophia“ Viduržemio jūros regiono pietuose, skaičius. Dalyvaujama NATO misijose Afganistane. „Esame solidarūs su sąjungininkais, o jie yra solidarūs su mumis“, – tikino J. Olekas.

NATO grįžta prie ištakų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė paminėjo dvi esmines grėsmes NATO valstybėms, kylančias iš rytų ir pietų. Nors šios grėsmės skirtingos, parlamentarė linkusi jas vertinti bendrame kontekste, nes grasinimai Vakarams, demokratijai, JAV yra panašūs. „Šiuo požiūriu grėsmės siejasi. Juolab kad galima labai konkrečiai matyti kai kuriuos niuansus, susijusius su tuo, jog labai daug kovotojų iš buvusios SSRS ir dabartinės Rusijos Federacijos yra nuvykę, o gal net ir nusiųsti – kas žino, į „Islamo valstybę“. Kas galėtų paneigti, kad ta pati Rusija neturi tam tikros įtakos „Islamo valstybės“ veiksmams?“ – svarstė ji.

R. Juknevičienė akcentavo, kad Baltijos šalys ir Lenkija NATO planuotojams kelia daugiausia klausimų, kaip spręsti Aljanso apginamumo problemą ir tinkamai atsakyti į kylančius iššūkius. NATO viršūnių susitikimas, anot politikės, bus skirtas atgrasyti. „Tai bus pirmas NATO viršūnių susitikimas po šaltojo karo pabaigos, kai Aljansas grįžta prie savo pamatinių dalykų, prie to, dėl ko jis ir buvo sukurtas – visų pirma ginti savo šalių narių teritoriją nuo ginkluoto užpuolimo“, – teigė ji.

Signalas dėl visaverčio atsako

R. Juknevičienės nuomone, sprendimas mūsų regiono šalyse dislokuoti batalionus – reikalingas, bet vėluojantis. Ji priminė, kad Rusija dar 2009 metais pradėjo regiono militarizavimą, pajudėjo brangiai kainuojanti karinė reforma. Šiuo metu Rusijos Vakarų karinėje apygardoje, netoli Baltijos valstybių sienų, sutelkta apie 65 tūkst. karių, 850 artilerijos vienetų, 750 tankų, 350 kovinių orlaivių. Tai sukuria didžiulį karinės jėgos vakuumą NATO rytinėje dalyje.

„Žinoma, tai, kas bus priimta Varšuvoje, – tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką turi sutelkusi Rusija prie mūsų sienų. Šis atsakas nėra proporcingas tam atvejui, jeigu Kremlius ryžtųsi testuoti NATO. Batalionų, dėl kurių bus sprendžiama Varšuvoje, dislokavimo negalima net lyginti su tuo, ką šalia mūsų yra sutelkusi Rusija. Jau nekalbu apie specifinį darinį – Kaliningrado sritį, kurioje Rusija sukūrė modernią, šiuolaikinę tvirtovę, skirtą atriboti Baltijos valstybėms nuo likusios NATO dalies ir kontroliuoti Baltijos jūrą“, – pabrėžė R. Juknevičienė.

Vis dėlto ji įsitikinusi, kad Aljanso batalionų dislokavimas taps atgrasymo priemone, rodančia, kad galimi agresoriai sulauks visaverčio atsako.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"