TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laukiniai gyvūnai atšvaitų nenešioja

2012 08 24 6:30
Vairuotojai, tinkamai neįvertinę galimo pavojaus, žvėriui staiga pasirodžius kelyje nespėja laiku imtis būtinų saugumo priemonių. /LŽ archyvo nuotraukos    

Kruvinos žvėrių akistatos su automobiliais kartais neišvengiamos net ir laikantis visų saugumo priemonių. Tačiau didžiausi kelyje atsidūrusių laukinių gyvūnų priešai - greičio mėgėjai. 

Kiekvienais metais Lietuvos keliuose įvyksta šimtai laukinių gyvūnų susidūrimų su automobiliais. Per šiuos incidentus neretai žūva ir žmonės, ir žvėrys. Vien per penkis šių metų mėnesius tokių akistatų užregistruota 517. Laimė, žmonių mirčių pavyko išvengti, tačiau per šešis eismo įvykius buvo sužalota 10 keliautojų. Kiek žuvo žvėrių, statistikos nėra. 

Gamtininkų nuomone, oficialiai skelbiamas automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičius neatitinka tikrovės. Esą stambius žvėris - briedžius, stirnas ar šernus - ne itin judriame kelyje sužaloję vairuotojai paprasčiausiai įsimeta juos į bagažinę arba vėliau atvažiuoja pasiimti su priekaba. Šiais atvejais apie incidentus policijos pareigūnai net neinformuojami. Apmaudžiausia, kad tokios saugumo priemonės kaip pakelėse įrengtos specialios tvoros ir atsargus vairavimas negarantuoja, jog nelaimės pavyks išvengti.

Nesupranta gyvūnų logikos

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus įsitikinimu, nemažai susidūrimų įvyksta dėl to, kad žmonės nesupranta gyvūnų prigimties ir jų elgesio ypatumų. Vairuotojai turėtų žinoti, kad žvėrys dažniausiai keliauja prieblandoje ar net tamsoje, kai prastas matomumas. Būtent dėl šios priežasties ir susidūrimų su jais daugiausia nutinka tamsiuoju paros metu. "Laukiniai gyvūnai atšvaitų nenešioja, šviesą atspindi tik jų akys. Todėl neretai vairuotojai pastebi žvėris tik tada, kai susidūrimo išvengti būna nebeįmanoma", - pabrėžė žinomas gamtininkas.

Anot S.Paltanavičiaus, gyvūnai nesupranta, kokiu greičiu važiuoja automobiliai. Užklupti akinamų šviesų jie paprastai stovi ant kelio ar šalikelėje ir tikisi, kad mašina pasuks į šalį. Automobiliui priartėjus žvėris galiausiai pajunta, kad pavojus čia pat, ir ima bėgti keliu, nors, atrodytų, galėtų šokti gilyn į mišką. "Tokia jau gyvūnų prigimtis. Jie stengiasi prabėgti pro pat kliūties priekį", - teigė S.Paltanavičius.

Gamtininko nuomone, žmonės turėtų pripažinti, kad, nutiesę dėl savo patogumo kelius per miškus, įsiveržė į žvėrių gyvenamąsias vietas, ir ieškoti būdų, kaip išvengti tragiškų susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

"Kuo platesnis kelių tinklas ir patogesnis susisiekimas, tuo didesnė tikimybė susidurti juose su žvėrimis", - kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) darbuotoja Kristina Klovaitė.

Gyvūnų migracija paprastai padidėja rudenį, kai prasideda ruja. Žvėrių elgesys pasikeičia, jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Tokiu metu žvėrių keliuose atsiranda nenuspėjamose vietose. Skaudžių eismo nelaimių pasitaiko ir antroje vasaros pusėje, kai pradeda klaidžioti pavasarį pasaulį išvydę, geros orientacijos dar neturintys gyvūnų jaunikliai. Tada lemtingas gali būti net susidūrimas su nedideliu žvėreliu, lape ar usūriniu šunimi.

Tvoros gelbsti ne visada

Viena patikimiausių apsaugos priemonių - tvora. Kelininkai įsitikinę, kad ji gerokai sumažina automobilių ir gyvūnų kruvinų akistatų skaičių, nors visiško saugumo negarantuoja. Nuo 2000-ųjų iki šių metų apsauginėmis tinklo tvoromis atitverta beveik pusšešto šimto kilometrų kelių. Pirmiausia stengiamasi jas įrengti tuose kelio ruožuose, kuriuose intensyviausias eismas ir įvyksta daugiausia susidūrimų su gyvūnais. Tačiau tvoros tik iš dalies apsaugo judrų kelią, nes užkerta laukiniams žvėrimis laisvą judėjimą. Pavojingiausias kelio ruožas - maždaug 100 metrų toje vietoje, kur tvora baigiasi. Todėl užtvėrus kelią būtina sudaryti žvėrims galimybę pereiti į kitą jo pusę. Priešingu atveju nelaimės gali tapti dar skaudesnės.

Anot S.Paltanavičiaus, stambesni briedžiai atsiradusią kliūtį bando peršokti ir tada susižaloja. Dar blogiau nutinka, kai jie, sėkmingai įveikę tvorą, atsiduria važiuojamojoje dalyje ir ima blaškytis, keldami didžiulę grėsmę eismo dalyviams.

Nors žvėrių ir automobilių akistatų atitvertuose keliuose nepavyksta išvengti, nustatyta, kad tokiuose ruožuose žūva gerokai mažiau gyvūnų nei neatitvertuose. Stirnų - net 6 kartus mažiau.

S.Paltanavičiaus nuomone, visų kelių atitverti nebūtina. Pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvūnų tankumą konkrečios vietovės laukų, krūmynų bei miškų plotuose ir gerai išanalizuoti su žvėrimis susijusius eismo įvykius.

Vargas dėl piktadarių

Kaip teigė LAKD Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjas Artūras Aušra, tvorų efektyvumą mažina su keliais besiribojančių teritorijų gyventojų požiūris į tvėrimo tikslus. Vairuotojai atsidaro vartus, kad galėtų įvažiuoti į mišką ar sodybą, bet grįždami dažnai patingi išlipti iš automobilio ir juos uždaryti, nors ant visų yra pritvirtintos tai daryti raginančios lentelės. 

Vietos gyventojai ir miško gėrybių rinkėjai neretai net nesivargina patekti į mišką pro vartus. Jie renkasi barbarišką būdą - prakerpa tinklinę tvorą norimoje vietoje ir nesuka galvos, kad dėl paliktų žiojėti skylių kyla pavojus tiek žvėrims, tiek automobiliais važiuojantiems žmonėms. Žinoma atvejų, kai brakonieriai sąmoningai atidaro vartus ir pastato prie jų spąstų, kilpų. Būna ir taip, kad ilgapirščiai pavagia brangų metalinį tinklą kartu su stulpeliais.

Svarbiausia - tinkamas greitis

Kiekvienam vairuotojui, norinčiam išvengti su gyvūnais susijusių eismo įvykių, anot LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, pirmiausia privalu nepamiršti, kad automobilio vairavimas - ne poilsis, o veikla, susijusi su didesniu pavojingumu ir reikalaujanti susikaupimo, apdairumo, budrumo, tinkamo situacijos vertinimo. Kaip parodė užsienio valstybėse atlikti tyrimai, tik apie 30 proc. vairuotojų atkreipia dėmesį į ženklus "Laukiniai žvėrys", kurie įspėja, kad tame kelio ruože kiekvieną akimirką galima susidurti su gyvūnu.

Tinkamai galimo pavojaus neįvertinę vairuotojai sutrinka staiga pasirodžius žvėriui kelyje ir nespėja laiku imtis būtinų saugumo priemonių. "Tyrimai atskleidė, kad labai mažas nuošimtis automobilininkų, atsižvelgusių į ženkle pateiktą informaciją ir įvertinusių galimą eismo situaciją, yra susidūrę su gyvūnais", - teigė N.Abukauskas.

N.Abukauskas pabrėžė, kad Lietuvoje dėl palyginti didelio teritorijų miškingumo laukiniai žvėrys gali bet kur išbėgti į kelią.  

Jis pabrėžė, jog Lietuvoje dėl palyginti didelio teritorijų miškingumo laukinių žvėrių gali pasirodyti bet kur kelyje, todėl visur įrengti apie tai įspėjančius ženklus tiesiog neįmanoma. "Kiekvienas vairuotojas turėtų mokytis vertinti galimas situacijas be išankstinio perspėjimo.

Automobiliui artėjant prie miškingos vietovės reikia būti atidiems, pagal poreikį sumažinti greitį, kad iškilus pavojui liktų laiko priimti tinkamiausią sprendimą ir pavyktų išvengti eismo įvykio ar bent sušvelninti jo pasekmes", - aiškino N.Abukauskas. 

Anot kelininkų, vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių su žvėrimis susijusių eismo nelaimių padidėjimą, yra transporto priemonių greitis. Nustatyta priklausomybė - susidūrimai su laukiniais gyvūnais tuo dažnesni, kuo didesnis automobilio greitis. Vairuotojų, kurie viršiję greitį susidūrė su žvėrimis, yra gerokai daugiau nei tų, kuriems tas pats nutiko važiuojant lėčiau. Eismo įvykio tikimybė, pasak N.Abukausko, išlieka net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, tačiau sumažinti jo pasekmes tikrai įmanoma.

Užsienio patirtis

Nė vienoje valstybėje, turinčioje išplėtotą kelių tinklą ir intensyvius transporto srautus, neišvengiama automobilių susidūrimo su stambiais žvėrimis. Vien Vokietijoje po mašinų ratais kasmet žūva ar sužalojama apie 100 tūkst. stirnų, Suomijoje - maždaug 30 tūkst. elnių. 

Medžioklės trofėjų ekspertas Algimantas Kamičaitis LŽ pasakojo, kad Vokietijoje automobilių susidūrimo su gyvūnais problemos sprendžiamos statant žaliuosius tiltus virš magistralių. "Jie užpilami storu sluoksniu žemių ir apsodinami daugybe medžių bei krūmų. Nuo transporto priemonių keliamo triukšmo tiltą saugo krūmuose paslėptos garso izoliacijos užtvaros", - sakė A.Kamičaitis.

Anot medžioklės trofėjų eksperto, žalieji tiltai brangūs - vieno statyba atsieina daugiau kaip 10 mln. litų, tačiau nauda akivaizdi: iki 20 kilometrų nutolusiose neatitvertose magistralės dalyse sumažėjo susidūrimų su laukiniais žvėrimis.

Lietuvoje kol kas nėra nė vieno tokio tilto. Smulkiesiems gyvūnams įrengta apie 20 požeminių perėjų.

Mūsų šalyje kol kas nėra nė vieno tokio žaliojo tilto.  
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"