TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laurų dalybos kiršina partnerius

2016 05 26 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Du politikos senbuviai iš valdančiosios koalicijos nesutaria, kuriam priklauso didesnė garbė klojant pamatus teismų tarėjų institutui įteisinti. Opozicijos atstovai valdančiųjų darbštumo priepuolius aiškina artėjančiais rinkimais.

Kol teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujama ministerija rengė koncepciją, kaip įteisinti šalies pirmosios instancijos teismuose tarėjų institutą, jo kolega iš valdančiosios koalicijos „darbietis“ Artūras Paulauskas įregistravo analogišką dalyką numatančią Konstitucijos pataisą. Gegužės pradžioje Seimas jai pritarė po pateikimo. Panašiu metu Vyriausybė palaimino minėtą koncepciją, kuri artimiausiu metu turėtų pasiekti Seimo salę.

„Kiekviename avily pasitaiko ir tranų, Seime ne visuomet lengva juos atskirti, bet jų likimas aiškus. Tokios asociacijos kyla stebint žaibiškai parengtą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą dėl teismo tarėjų“, – į A. Paulausko projektą viešu komentaru reagavo J. Bernatonis. „Nejau, ministre, jūs norite monopolizuoti įstatymo projektų rengimą? Negi tik jūsų nuomonė yra svarbiausia?“ – atsikirto „darbietis“.

Veiksmų nederino

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A. Paulauskas Konstitucijos pataisą dėl tarėjų įteisinimo aiškino įregistravęs dar pernai, o rengti ją pradėjęs kadencijos pradžioje. „Mano pataisa įteisintų principinę nuostatą, kad teisingumo sistemoje turi atsirasti tarėjų. O modelio paieškos – Vyriausybės reikalas. Todėl viena kitam netrukdo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narys. Jis priminė esąs autorius dar kelių projektų, kurie suteiktų visuomenei daugiau teisių dalyvauti valstybės valdyme.

Pasak parlamentaro, registruodamas savo pataisą jis apie tai paskelbė viešai, tačiau nesulaukė nei ministro, nei jo pavaldinių reakcijos. „Tikrai būčiau norėjęs, kad ministras būtų paskambinęs, gal priėjęs Seimo salėje, kur matomės dažnai, pasidomėjęs, ką čia sugalvojau, pasiūlęs suvienyti jėgas ar derinti veiksmus dėl geresnės kokybės. Bet nieko nebuvo“, – apgailestavo A. Paulauskas. Jis pats irgi nerodė noro derinti iniciatyvas, nes, anot politiko, „kas turi koordinuoti – višta ar kiaušinis?“.

Vienos partijos nuomonė

J. Bernatonis stebėjosi, kad koalicijai priklausantis Darbo partijos atstovas nežinojo apie Vyriausybės įsipareigojimą parengti tarėjų įteisinimo teismuose koncepciją. „Manau, kad siūloma Konstitucijos pataisa gali gerokai apsunkinti diskusiją dėl Vyriausybės koncepcijos. Nes dabar man reikės įrodyti, kuo jos skiriasi. Tačiau Seime jau vyksta rinkimų kampanija, daug ambicijų. O čia tik vienos partijos, kuri paskui gali ir neremti Vyriausybės, pasiūlymas. Taigi jei ir būta noro padėti, tai tik sutrukdė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Bernatonis.

Ministro nuomone, rengti Konstitucijos pakeitimo projektą nesiremiant mokslininkų darbais yra neatsakinga ir per daug pavojinga, nes, užuot siekus didinti visuomenės pasitikėjimą teismų veikla, galima diskredituoti pačią visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą idėją. „Mes nekonkuruojame, bet norėtume, kad ta Konstitucijos pataisa atitiktų tokios Europoje įgyvendintos idėjos esmę“, – pabrėžė J. Bernatonis.

Viešųjų ryšių akcija

Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto (TTK) vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras priminė, kad dar praėjusios kadencijos metu TTK buvo surengta diskusija ir atsirado pasiūlymas įteisinti tarėjų institutą. „Kokių tarėjų, kokiose bylose, koks būtų jų statusas, konkrečiai nekalbėta. Todėl Vyriausybė savo išvadoje konstatavo, kad negalima keisti Konstitucijos, kol nežinoma, kokie tie tarėjai turėtų būti“, – LŽ sakė Seimo narys. Todėl, pasak jo, ir buvo pasiūlyta procesą pradėti nuo koncepcijos kūrimo. Dėl šios priežasties buvusios ir dabartinės Vyriausybės žingsniai S. Šedbarui atrodo „logiški ir suprantami“. A. Paulausko projektas, konservatoriaus nuomone, aptartas nepakankamai, todėl kažin ar gali tikėtis sėkmės.

„Darbotvarkėje šis projektas atsirado netikėtai, iš anksto nepranešus, todėl ne visi Seimo nariai jį matė. O čia juk Konstitucijos pataisa. Jei norima, kad ji virstų kūnu, reikia rimtai pasirengti. Bet šiuo atveju, matyt, labiau orientuojamasi į viešųjų ryšių akciją. Todėl galutinis rezultatas netoks ir svarbus“, – aiškino S. Šedbaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"