Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Laurų vainikas prognozuojamas G. Landsbergiui

 
2017 01 11 8:00
Pergalę lyderio varžytuvėse politikos ekspertai skiria dabartiniam konservatorių vedliui Gabrieliui Landsbergiui./ Alinos Ožič nuotrauka

Jaunas, energingas, turintis idėjų, stiprų užnugarį ir įpareigojančią pavardę, sugebantis telkti bei vienyti. Tokį galbūt būsimo konservatorių lyderio portretą piešia politikos ekspertai.

Lygiai po mėnesio didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai rinks pirmininką. Nors ambicijų jai vadovauti neslepia penki kandidatai, pergalę varžytuvėse politikos ekspertai vieningai skiria dabartiniam konservatorių vedliui Gabrieliui Landsbergiui. Poreikį tapti partijos vairininku taip pat jaučia Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas, Agnė Bilotaitė ir Žygimantas Pavilionis.

Poreikį tapti partijos vairininku taip pat jaučia Žygimantas Pavilionis.Alinos Ožič nuotrauka

Ekspertai nesutaria, kas galėtų mesti G. Landsbergiui pirštinę per antrąjį turą, jei šio prireiktų. Spėjama, jog tai galėtų būti vienas iš krikščioniškojo TS-LKD sparno atstovų – Ž. Pavilionis arba P. Saudargas. Paankstinti pirmininko rinkimus po Seimo rinkimų, kurių rezultatus vieni konservatoriai traktavo kaip pralaimėjimą, kiti nedramatizavo įvykių, paprašė pats G. Landsbergis, panoręs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą. Prie partijos vairo jis stojo 2015-ųjų balandį. Pirmasis TS-LKD pirmininko rinkimų turas vyks vasario 11–12 dienomis. Jei vadovo išrinkti nepavyks, antrajame ture varžysis du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Tiesiogiai išrinktą naująjį partijos pirmininką, kurio kadencija pirmą kartą truks ketverius metus, o ne dvejus kaip iki šiol, turės patvirtinti kovo 4 dieną vyksiantis TS-LKD suvažiavimas.

Vienijanti figūra

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad daugiausia galimybių tapti TS-LKD vadovu vėl turi G. Landsbergis. „Tai jaunas lyderis, neseniai pradėjęs dirbti, jo pasitikėjimo limitas dar nėra išsekęs“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Poreikį tapti partijos vairininku taip pat jaučiaMykolas Majauskas.Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo nuotraukos

Energingas, reformatoriškų idėjų kupinas politikas suka partiją modernaus konservatyvizmo link, o tai jo veiklai taip pat suteikia patrauklumo. „Papildomas pliusas“, anot eksperto, yra G. Landsbergio pavardė ir priklausymas politinei dinastijai. Tai buvo matyti jau per 2014 metų Europos Parlamento rinkimus, kai reitingavimas į aukštumas iškelė tuomet niekam nežinomą politiką.

Kita vertus, pasak M. Jurkyno, G. Landsbergio konkurentai, kovojantys dėl pirmininko posto, neturi tokios politinės veiklos patirties. Vieni jų daugiau reiškėsi diplomatijos, kiti – savivaldos srityje, tačiau „bendrame politiniame kontekste“ buvo mažiau matomi. „Mano nuomone, bent jau šiame etape G. Landsbergis atrodo kaip nuosaiki, vienijanti, o ne skaldanti figūra, bandanti sujungti ir konservatoriškąją, ir krikščioniškai demokratiškąją tradicijas“, – kalbėjo politologas. Kartu jis pabrėžė, kad rinkimų rezultatus vis dėlto lems kandidatų pasirinkta „rinkėjų viliojimo strategija“, gebėjimas užsitikrinti paramą, partijos senbuvių pozicija, galinti daryti įtaką balsuotojų nuomonei.

Poreikį tapti partijos vairininku taip pat jaučia Agnė Bilotaitė.

Partija fragmentuota

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė priminė, jog TS-LKD pirmininko rinkimus „strategavo“ pats G. Landsbergis. „Jo šansai neblogi jau vien dėl to, kad visi kiti pretendentai turės mažai laiko savo prioritetams, tikslams ir vizijoms išgryninti bei pristatyti. Ar partijos nariai spės įsigilinti į kiekvieno kandidato programą? Aišku, G. Landsbergis, užsitikrinęs neblogą užnugarį, taip pat senelio palaikymą, turi daugiausia šansų tinkamai prisistatyti“, – spėjo R. Urbonaitė. Jos nuomone, pastaruoju metu akivaizdžiai matyti TS-LKD takoskyra ir konkurencija. „Bet tai net gali išeiti į sveikatą, kad partija pasitikrintų, kas turi didžiausią paramą, ir atitinkamai susikurtų rimtą branduolį. Nes dabar joje yra daug fragmentacijos, egzistuoja keli branduoliai, skleidžiantys visiškai skirtingas vizijas. Tai trukdo partijai eiti į priekį. Todėl labai svarbus yra klausimas, ar šie rinkimai atves į sceną lyderį, kuris sugebės konsoliduoti TS-LKD“, – pabrėžė politologė. Pasak jos, išlieka pavojaus grėsmė, kad išrinktasis pirmininkas gali paveldėti dar labiau susiskaldžiusią partiją. Tada TS-LKD konsolidavimo galimybė bus menka.

Poreikį tapti partijos vairininku taip pat jaučia Paulius Saudargas.

Kaip G. Landsbergio konkurentą antrajame rinkimų ture R. Urbonaitė matytų Ž. Pavilionį. „Tai žmogus, turintis principus, mėginantis konstruoti viziją. Kita vertus, dėl to principingumo jis nėra lankstus. Todėl gali iškilti ir M. Majausko kandidatūra, kuri daliai ne krikdemiškojo sparno konservatorių gali atrodyti nebloga alternatyva G. Landsbergiui“, – prognozavo ekspertė. Kandidatų sąrašas tik patvirtina TS-LKD partijoje vykstančią kartų kaitą. R. Urbonaitės žodžiais, šiam procesui trūksta perimamumo, neretai matomas jaunųjų noras demonstruoti viršenybę, atsiriboti nuo patirties turinčių senųjų partijos narių. „Todėl svarbu klausti, kokie žmonės ateina į partiją, ar konservatoriai tikrai išsiugdė tokius, kokius nori matyti“, – pridūrė politologė.

Daug klausimų

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas docentas Liutauras Gudžinskas taip pat mano, kad TS-LKD pirmininko rinkimų favoritas yra G. Landsbergis. Juolab jog paramą jam pažadėjo patyrę partijos žmonės – Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Mantas Adomėnas ir kiti. „Kaip dabartinis TS-LKD vadovas G. Landsbergis turi iniciatyvą savo rankose, pasitikėjimo limitas dar neišnaudotas“, – pažymėjo politologas. Jeigu vyktų antrasis rinkimų turas, pasak eksperto, su dabartiniu lyderiu varžytųsi vienas iš TS-LKD krikdemiškojo sparno atstovų. „Tai galėtų būti Ž. Pavilionis arba P. Saudargas. Šis galbūt yra nuoseklesnis, ilgiau dalyvauja tiesioginėje politikoje. Ž. Pavilionis turi diplomato įdirbį, iškalbingas. Kyla klausimas, kuris jų partijos nariams būtų priimtinesnis“, – svarstė L. Grudžinskas. A. Bilotaitės ir M. Majausko galimybėmis varžytis dėl pirmininko kėdės šiuose rinkimuose jis teigė abejojantis.

Spėti, ar paties G. Landsbergio subrandinta iniciatyva rengti išankstinius lyderio rinkimus išeis jam į naudą, gana rizikinga. „Brexit“ parodė, kokia netikėta jų rengėjams linkme gali pakrypti tokios iniciatyvos“, – priminė L. Gudžinskas. Anot jo, matyti, kad TS-LKD partijoje šiuo metu „net per daug energijos ir ambicingų lyderių“, todėl įdomu, „kaip visi išsiteks vienoje valtyje“. „Kitas klausimas, ar pasikeitus kartoms partija išliks tokia, kokia buvo iki šiol. Ar ji nepradės skaldytis, kai lyderių yra daugiau negu reikia?“ – pabrėžė politologas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"