TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Laužomos ietys dėl bendruomenių reikšmės

2016 06 15 6:00
Projekto iniciatoriai tikina siekiantys, kad būtų stiprinama pilietinė visuomenė, į svarbių reikalų sprendimą įtraukiama dar daugiau aktyvių piliečių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Siūloma įtvirtinti dar vieną savivaldos lygmenį – kurti bendruomenių tarybas, tiesiogiai rinkti seniūnaičius ir seniūnus. Tokios naujovės numatytos Seime registruotame jau trečiame Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo variante.

Projekto iniciatoriai tikina, kad taip būtų stiprinama pilietinė visuomenė, į svarbių reikalų sprendimą įtraukiama dar daugiau aktyvių piliečių. Tačiau kai kurie bendruomenių atstovai abejoja tokio įstatymo būtinumu ir norėtų, kad jų veikla būtų labiau apibrėžta esamuose teisės aktuose.

Dėl piliečių gerovės

Kelių parlamentarų parengtame įstatymo projekte numatyta, kad gyventojai ketveriems metams tiesiogiai kartu su savivaldybių tarybomis bei merais rinktų ir seniūnaičius, o tiesioginiai seniūnų rinkimai vyktų kartu su prezidento, Seimo ar Europos Parlamento rinkimais.

Tiesiogiai išrinkti seniūnaičiai ir bendruomenių organizacijų atstovai galėtų sudaryti vietos bendruomenių tarybas, kurios turėtų lemiamą balsą sprendžiant įvairias seniūnijos problemas.

„Manau, kad patys žmonės turi turėti įtakos valstybės, taip pat savo savivaldybės, seniūnijos gyvenimui“, – tvirtino vienas projekto rengėjų parlamentaras Donatas Jankauskas. Jis pažymėjo, kad Lietuva dar 1995 metais ratifikavo Europos savivaldos chartiją, pagal kurią gyventojai gali žemiausiu savivaldos lygiu priimti sprendimus. Esą vietos bendruomenė ir galėtų juo būti.

D. Jankauskas tikino, kad siūlomas įstatymas didintų gyventojų pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą, suaktyvėtų jų dalyvavimas tvarkant viešuosius reikalus, taip pat priimant sprendimus savivaldybėse, išaugtų gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis.

Donatas Jankauskas: „Manau, kad patys žmonės turi turėti įtakos valstybės, taip pat savo savivaldybės, seniūnijos gyvenimui.“

Norėtų atskiro

D. Jankauskas minėjo, kad rengiant trečią įstatymo variantą atsižvelgta į ankstesnes pastabas, todėl dabartinis projektas yra konkretesnis.

Jo principai aptarti su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovais, Kauno bendruomenių centrų asociacijos atstovais, Vilniaus miesto seniūnaičiais, Klaipėdos vietos bendruomenių tarybų atstovais.

Tačiau LŽ kalbinti vietos bendruomenių atstovai neturėjo bendros nuomonės dėl įstatymo reikalingumo. „Dabar bendruomenės veikia pagal Asociacijų įstatymą, tačiau jis yra pernelyg siauras, kad galėtų aprėpti įvairiaplanę bendruomenių veiklą“, – LŽ teigė Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė.

Anot jos, Vietos savivaldos įstatyme pernelyg menkai apibrėžtos vietos bendruomenių teisės ir galimybės, jame įvardytas tik vienas bendruomenės atstovas – seniūnaitis, nors jo ir bendruomenės interesai ir siekiai gali kardinaliai skirtis. Be to, seniūnaičio statusas yra veikiau „popierinis“ – nei jis kokius nors projektus rengia, nei bendruomenę telkia. „Labai retai seniūnaičiai yra bendruomenės lyderiai, todėl norėtųsi, kad jais būtų tikrai iniciatyvūs gyventojai“, – pažymėjo G. Burokienė.

Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkas Ramūnas Navickas atkreipė dėmesį, jog diskusijos dėl Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo būtinumo tęsiasi dešimtmetį ir vis neapsisprendžiama, ką ir kaip daryti. „Per tą laiką į mūsų pageidavimus ir norus niekas neatsižvelgė, nors tai buvo galima padaryti ir keičiant esamus vietos savivaldos įstatymus, kurie kaitalioti daugybę kartų“, – sakė jis.

R. Navicko teigimu, vietos bendruomenių netenkina dabartinė seniūnaičių rinkimo tvarka, kurios realiai tarsi ir nėra – kiekviena savivaldybė nustato tokią tvarką, kokios nori. Netenkina ir rinkimų į savivaldybių tarybas tvarka, kai visi jų nariai renkami pagal partijų sąrašus, o bendruomenininkai norėtų, kad pusė narių būtų renkama pagal partijų sąrašus, kita pusė – tiesiogiai iš gyventojų. Bendruomenininkams nepatinka ir tai, kad seniūnijos, ypač miestuose, neturi realios valdžios, nes lėšomis beveik nedisponuoja.

„Tai jei jau nenorima keisti vietos savivaldos įstatymų, galbūt parlamentarai sutiks priimti Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymą“, – vylėsi R. Navickas.

Ir taip sunku susigaudyti

Tuo metu Šiaulių bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė LŽ sakė, kad vietos bendruomenės, susikūrusios pagal Asociacijų įstatymą, laisvai gali veikti remdamosi jo nuostatomis. O jei norima kaip nors pertvarkyti atstovavimą, sukurti seniūnų ar seniūnaičių rinkimų sistemą, tai gali būti padaryta tobulinant esamus vietos savivaldos įstatymus.

„Nemanau, kad reikalingas naujas įstatymas. Negi parlamentarai nebeturi ką veikti, kad kuria tokius įstatymus?“ – retoriškai klausė N. Malakauskienė. Ji pažymėjo, kad jau dabar bendruomenių atstovams sunku susigaudyti su gausybe įstatymų.

Iš dalies šiaulietei linkęs pritarti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas. Anot jo, komitetas tik šį mėnesį grąžino tobulinti ankstesnį Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo variantą, tačiau jo iniciatoriai jau parengė naują. Parlamentaras pridūrė, jog numatyta Seime svarstyti ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, pagal kurias norima išplėsti seniūnų funkcijas ir teises.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"