TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ledą dengiantis sniegas dusina žuvis

2011 01 08 0:00
Mažuose vandens telkiniuose įkalintoms žuvims reikia pagalbos.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkosaugininkai nerimauja, kad šiemet Lietuvoje gerokai anksčiau nei pastaraisiais metais sekliuose vandens telkiniuose ims gaišti žuvys. Kai kur deguonies kiekis jau nukrito žemiau kritinės ribos.

Iš seklių vandens telkinių pradėjo sklisti nemalonus kvapas, bylojantis apie deguonies stygių. Jį lėmė tai, kad ant vandens telkinius dengiančio ledo susidarė storas sniego apklotas ir visiškai sustabdė natūralius fotosintezės procesus. Aplinkosaugininkai ragina žvejus ir vandens telkinių naudotojus imtis priemonių, kad žuvys nepradėtų gaišti masiškai.

Atliko matavimus

Pirmieji apie deguonies stygių ežerų vandenyje prabilo poledinės žūklės mėgėjai. Jie užuodė iš pragręžtų ekečių sklindant dvoką. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Jono Lažauninko teigimu, stebėtis tuo nereikia. Šią savaitę, pamatavę deguonies koncentraciją kai kurių telkinių vandenyje, aplinkosaugininkai įsitikino, kad ji jau mažesnė nei kritinė riba.

"Buvo tikrinamas deguonies kiekis dešimtyje Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų ežerų bei tvenkinių. Keturiuose iš jų deguonies koncentracija buvo žemesnė nei kritinė riba", - pasakojo J.Lažauninkas.

Daugiausia nerimo aplinkosaugininkams kelia padėtis nedideliame Vilkaviškio rajone esančiame Šakių ežere. Ten deguonies rasta tik 1,4 miligramo ežero vandens litre. Ne ką daugiau ištirpusio deguonies yra ir dar dviejuose Vilkaviškio rajono ežeruose - Sausininkų (2,2 miligramo litre) bei Ožkabalių (2,2 miligramo litre).

Marijampolės savivaldybės teritorijoje žuvys greičiausiai gaišti gali pradėti vos 2,5 metro gylio Amalvo ežere. Litre jo vandens nustatyta tik 2,9 miligramo deguonies.

Atidžiai stebimas deguonies kiekis ir Žaltyčio ežere. Tačiau kol kas jis didelio susirūpinimo nekelia - litre vandens aptikta 6,6 miligramo deguonies.

Pavienės žuvys jau gaišta

Kritine ištirpusio deguonies kiekio riba laikomi 3 miligramai litre vandens. J.Lažauninko teigimu, kol kas negyva randama tik viena kita žuvis. "Masiškai gaišti žuvys pradeda, kai deguonies sumažėja iki 0,5 miligramo litre. Tuomet prasidėjusį procesą sustabdyti sunku. Kaip tik dabar metas susirūpinti situacija vandens telkiniuose", - aiškino aplinkosaugininkas.

Praėjusią žiemą Suvalkijoje daugiausia žuvų išgaišo Žaltyčio, Kalnynų ežeruose ir kai kuriuose kituose natūraliai susiformavusiuose vandens telkiniuose. Pramoniniu būdu žuvis auginančios bendrovės žuvų gaišimo išvengė, nes per jų tvenkinius teka upeliai. Jie "įplukdo" į tvenkinius deguonies, todėl jo koncentracija žemiau kritinės ribos niekada nenukrinta.

Laikas gelbėti

Nerimą kelia ne tik Suvalkijos, bet ir Žemaitijos, kur sniego danga jau perkopė pusmetrį, šiaurinės Aukštaitijos, kitų krašto regionų mažesnių ežerų ir kitų vandens telkinių būklė. Deguonies koncentracija jų vandenyje taip pat sparčiai mažėja.

Anot aplinkosaugininkų, pastarųjų metų patirtis rodo, kad anksčiau taikytas žuvų gelbėjimo būdas, kai lede būdavo iškertamos eketės ir į jas prikišama nendrių ar šiaudų, tikintis, jog taip vanduo prisisotins deguonies iš oro, pasiteisino mažai.

Šiemet nukasti sniegą nuo ledo - taip pat beviltiška, nes sniego sluoksnis yra ne tik didelis, bet ir apledėjęs. Be to, ledas nėra toks tvirtas, kad atlaikytų sunkiasvorę techniką, galinčią stumdyti sniegą. Todėl vandens telkiniuose įkalintoms žuvims gelbėti kur kas geriau pasitelkti kompresorius. Jie ežero vandenį pumpuoja ant ledo. Vėliau vanduo per iškirstas eketes vėl grįžta atgal, jau pasisotinęs deguonies.

Tvenkinių vandenį prisotinti deguonimi galima leidžiant jo į vandenį tiesiai iš balionų. "Tačiau taip atgaivinti galima tik nedidelius vandens telkinius. Pavyzdžiui, Žaltyčio ežero mes taip neatgaivintume", - pabrėžė J.Lažauninkas.

Anot jo, situaciją ežeruose kiek pagerinti gali sinoptikų šiomis dienomis prognozuojamas atlydys. Tuomet į vandens telkinius pateks deguonies prisisotinusio vandens ir žuvys turės daugiau galimybių likti gyvos šią sunkią žiemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"