TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ledas jūsų skrandžiui. Už pinigus!

2006 07 12 0:00
Dalis pirkėjų jaučiasi apgauti, kad moka ne tik už žuvis, bet ir už ledą.
Petro Malūko nuotrauka

Vienoje sostinės parduotuvių apsipirkusi vilnietė pasipiktino pamačiusi, kad sumokėjo ne tik už šaldytas žuvis, bet ir kelis šimtus gramus ledo. Vartotojų teisių gynėjai teigė žiną apie šią problemą, bet padaryti esą nieko negalintys.

Vilnietė Danguolė Janina Jarošūnaitė nustebo, kai sumokėjo 8 litus už 450 gramų menkių filė bei 250 gramų ledo. "Aš - ne turtuolė, kad galėčiau pirkti ant žuvų prišalusį vandenį", - LŽ sakė moteris.

Jai pritarė vartotojų teisių gynėjai ir net gamintojai. Problema seniai žinoma, bet neįveikiama.

Išskaičiuoti nesutiko

Liepos 3-iąją vilnietė ponia Danguolė nutarė apsipirkti Gedimino prospekte esančioje "VP Market" tinklui priklausančioje parduotuvėje.

"Mano amžiaus žmonės, artėjant pensijai, išmoksta skaičiuoti centus, - pasakojo moteris. - Turtuoliai turbūt nekreiptų dėmesio mokėdami pinigus už ledą. Be to, jie turbūt neperka šaldytų žuvų. O neturtingieji dėl tokios tvarkos nukenčia".

Jarošūnaitė nutarė įsigyti "Nowaco" firmos ženklu pažymėtų aliaskinių rudagalvių menkių filė be odelės. Etiketėje parašyta, kad grynasis produkto svoris yra 455 gramai, o sušaldyto - 700 gramų.

"Sumokėjau už šaldytas menkes 7,99 lito, nors manau, kad už ledą mokėti nereikėtų, - stebėjosi moteris. - Grįžusi skambinau į Vartotojų teisių pažeidimų tarnybą. Man pasakė, kad turėjau mokėti už gryną svorį, o permokėtos sumos negalės grąžinti, nes kažkas su kažkuo nesutaria... Ir dar sakė, kad tai - sena istorija, bet iki šiol reikalas nejuda iš vietos".

Iš pradžių įrodyti savo tiesą Jarošūnaitė mėgino parduotuvėje. Ji norėjo, kad iš bendros kainos būtų atskaičiuota ledo kaina. Kadangi darbuotojos nesutiko to daryti, moteris grįžusi kreipėsi iš pradžių į vartotojų teisių gynėjus, vėliau - į Valstybės kontrolę.

Pastarojoje institucijoje sužinojo, kad tokių klausimų valstybės kontrolieriai nesprendžia, bet ponia Danguolė įsitikinusi, jog problemą reikia spręsti valstybės mastu, todėl vis tiek paliko pareiškimą.

"Tai ne vienos mano problema, taip apvagiami pirkėjai. Tikiu, kad jūs nustatysite, kur pažeistos pirkėjų teisės ir kiek ilgai dar mokėsime už ledą", - pareiškimą baigė moteris.

Prideda prie kainos

Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė LŽ patvirtino, kad problema iš tiesų egzistuoja. Ypač sudėtinga situacija turgavietėse.

"Vartotojai, pirkdami šaldytas žuvis turgavietėse, moka už ledą, nors pagal galiojančius teisės aktus to neturėtų būti, - teigė Čeponytė. - Remiantis ūkio ministro patvirtintomis produktų ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, parduodant fasuotas šaldytas žuvis reikia nurodyti gryną žuvų kiekį ir žuvų kiekį su ledu. Nurodant šaldytų žuvų kainą privalu nurodyti grynojo žuvų kiekio be ledo kainą".

Kaip paaiškėjo, turgaus prekeiviai, pardavinėdami šaldytas nefasuotas žuvis paprastai nurodo jų kainą su ledu. Todėl vartotojai dažnai apsigauna, turguje už tokias pat žuvis mokėdami brangiau negu kitose prekybos vietose. Mat su tariamai pigesnėmis žuvimis nusiperka ir ledo.

Anot Čeponytės, skirtingi platintojai, pardavėjai šaldytų žuvų paprastai deklaruoja iki 25 proc. ledo, o vartotojai skundžiasi kartais jo randantys ir daugiau.

Teisės aktai nustato vienodas prekybos šaldytomis žuvimis ir jų kainų nurodymo taisykles tiek turgaus prekiautojams, tiek prekybos tinklams. Todėl turguose turi būti prekiaujama tik fasuotomis šaldytomis žuvimis, nurodant jų kainą be ledo.

Netiksli informacija

Lietuvos vartotojų institutas domėjosi, kaip šaldytas žuvis ženklina Vilniaus prekybos tinklai. Pažeidimų aptiko ir čia.

"Nors prekybos centruose parduodamos žuvys yra fasuotos, vartotojui pateikiama informacija apie kainas - netiksli, - teigė Čeponytė. - Pavyzdžiui, vienos žuvimis prekiaujančios bendrovės nurodo bendrą šaldytų žuvų kiekį, todėl vartotojai moka ir už ledą, kitos bendrovės kiekio iš viso nenurodo, o sveriant žuvis kasoje vartotojai taip pat sumoka už ledą".

Lietuvos vartotojų institutas mano, kad tiek žuvų platintojai bei pardavėjai, tiek turgaus prekeiviai turėtų laikytis teisės aktų reikalavimų, sąžiningos konkurencijos ir sąžiningos komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu principų.

Siunčia pas veterinarus

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėjos Živilės Kazakevičienės nuomone, negalima reikalauti, kad pirkėjas mokėtų už žuvis su glazūra tarsi už grynas žuvis. Priešingu atveju pažeidžiami vartotojų interesai.

"O konkrečiai dėl skundų apie glazūros kiekį žuvyse ir kainų nurodymą siūlytume teirautis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, - paaiškino Kazakevičienė. - Taryba yra gavusi keletą panašių skundų, bet tokių nėra dauguma".

Kalti gamintojai?

Bendrovės "VP Market" atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė tvirtino, kad panašūs klientų skundai jiems nėra naujiena. Tačiau bendrovė dėl klientams kylančių neaiškumų nekalta, nes su ledu supakuotas žuvis gauna iš gamintojų. Nuo pastarųjų priklauso ir kaina. Tad kreiptis turėtume būtent į juos. Ir mums nurodė keletą firmos UAB "Nowaco Lietuva" telefono numerių.

Ieškoti kaltųjų ar pašnekovų buvo galima ilgai ir toli. Sprendžiant iš etiketės, aliaskinės rudagalvės menkės buvo sugautos Didžiajame vandenyne. Jas sužvejojo tikriausiai kinai, nes kaip kilmės šalis nurodyta Kinija. Kauno bendrovė "Nowaco Lietuva" - tik importuotoja. Fasuotoja - UAB "Jolada" iš Švenčionių. Taigi žuveles vieni sužvejojo ir sušaldė, kiti glazūravo ledu, pakavo, dar kiti patiekė, o penkti sukrovė į šaldymo vitrinas ir pasiūlė pirkėjui.

UAB "Nowaco Lietuva" Logistikos skyriaus vadovas Elvis Tartilas LŽ žurnalistės į Kiniją ar pas pakuotojus nesiuntė. "Žuvys glazūruojamos todėl, kad nesugestų atviruose šaldikliuose-vitrinose, - paaiškino Tartilas. - Įstatymai nenumato, kiek glazūros turi būti. Mes nieko nepažeidžiame, jokių įstatymų. Etiketėje pažymime produkto grynąją masę ir sušaldyto produkto masę. Todėl pirkdamas žmogus žino, už kiek gryno produkto moka pinigus".

Tai kodėl aiškiai nenurodoma grynojo produkto kilogramo kaina, kad pilietis galėtų ramiai ją palyginti su tokio pat gryno produkto kaina kitame prekybos centre? Kodėl žmogui reikia po prekybos centrus bėgioti su kalkuliatoriumi rankoje, mėginant apskaičiuoti jam reikalingą dydį?

"Jei žmogui trūksta aiškumo, už ką jis moka, reikia klausti prekybininkų", - sakė Tartilas. Pašnekovas taip pat prisipažino, kad ledo problema seniai žinoma.

Panašiai esą ir su agurkais ar kitais konservuotais produktais, kur grynoji produkto masė nesutampa su visa mase. Pasak pašnekovo, pirkėjai turi būti apdairūs ir atidūs, žiūrėti, kiek ir už ką moka, nes etiketėse paprastai produktų kiekiai nurodomi. Prekybininkai pageidauja iš gamintojų kuo pigesnės produkcijos. Todėl kai kurie gamintojai įsigudrina "atpiginti" produktus, pavyzdžiui, padidindami ledo glazūros procentą. Sąžiningiems gamintojams, anot Tartilo, tai nėra malonu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"