TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ledų sangrūdų bombomis nesprogdins

2010 03 16 0:00
Jei ledų sangrūdos kels grėsmę žmonėms, sprogdinti ledus ministerijos leidimo nereikės.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pasiginčiję aplinkosaugininkai sutarė, kad ledų sangrūdų sprogdinimas gali būti neišvengiamas. Tačiau tai bus daroma moderniais būdais.

Prieš kelias dienas kategorišką nuomonę dėl ledų sangrūdų sprogdinimo pareiškęs Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vadovas Nerijus Gricevičius švelnina toną. Jis jau sutinka, kad kilus grėsmei pamario gyventojams ši kraštutinė ledų šalinimo priemonė bus neišvengiama.

Žmonių gyvybė - svarbiau.

Vis dėlto, N.Gricevičiaus manymu, tai nėra geriausia idėja, todėl vertėtų paieškoti ir kitų alternatyvų. Esą sprogdinimai didžiausios žalos padarys vandens gyvūnams. "Sprogimo sukelta smūginė banga apsvaigins žuvis kelių šimtų metrų spinduliu, o tai pakenks jų populiacijai. Jei norime reguliuoti potvynį, reikėtų į tai žvelgti kompleksiškai. Gal vertėtų apsvarstyti ir lėšų skyrimą apsauginiams pylimams tvirtinti?" - svarstė N.Gricevičius.

Aplinkos ministerijos (AM) valdininkų manymu, žmonių gyvybė vertingesnė nei žuvų. AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio nuomone, baimė turi dideles akis, tačiau atsarga gėdos nedaro. "Šiemet daugelis specialistų prognozuoja Nemuno deltoje kilsiant didelį potvynį. Jei temperatūra pakiltų staiga, taip pat staiga imtų tirpti ledas bei sniegas. Tuomet upėse pakiltų vandens lygis ir prasidėtų ledonešis, o pasikeitus vėjo krypčiai tiek Kuršių mariose, tiek Nemuno ar Neries žiotyse susidarytų ledų sangrūdos. Tuomet, norėdami išvengti grėsmės žmonių gyvybei ar jų turtui, ledus turėsime sprogdinti", - LŽ aiškino departamento direktorius.

Modernūs būdai

L.Budrys skuba raminti, esą bombų iš "kukurūzininkų" mėtyti neketinama, mat šiais laikais esti modernesnių būdų, kai silpnesniu sprogimu iš pradžių išbaidomos žuvys, o tik vėliau detonuojamas pagrindinis sprogmuo. "Kita vertus, per ledonešį ledo lytys plukdomos ir vandens paviršiuje, ir žemiau vandens lygio. Juk žuvys - gyvi organizmai, jos neplaukia ten, kur joms kyla grėsmė. Tad ir per ledonešį tose vietose, kur susidaro grūstys, ir vandens, ir žuvų yra mažiau."

L.Budrio teigimu, leidimo sprogdinti ledų į AM dar niekas nesikreipė. Tačiau jis priminė, kad Vyriausybės leidimu Ekstremalių situacijų komisija sprendimą gali priimti ir pati, negaišdama laiko susirašinėjimams. Tačiau tai ji įgaliota daryti tik įvertinus visas aplinkybes, kai padėtis keičiasi kas kelias valandas.

Prognozės gąsdina

Prognozuojama, kad potvynis pamaryje šiemet bus didesnis nei pernai. Jo dydį esą lems kovo orai - jei mėnuo bus lietingas ir šiltas, potvynis gali apimti kur kas didesnę teritoriją nei Nemuno žemupys. Šiuo metu Kuršių marias, Nemuno žemupį bei užlietas pievas sukausčiusio ledo storis siekia daugiau nei pusmetrį. Kanalai prisipildę, o įšalas siekia per metrą.

Tad jei prasidėtų smarkus atšilimas, galima tikėtis tokio pat stipraus potvynio, koks buvo 1994 metais. Prognozuojama, kad atšilus orams ir prasidėjus ledonešiui ledų sangrūdos gali užkimšti upių kilpas ir žiotis. Dėl to vanduo negalės pratekėti ir užlies visas žemesnes vietas. Be to, net kelių metrų aukščio ledų sangrūdoms pagaliau pajudėjus jų kelyje pasitaikę medžiai, gyvenamieji pastatai ir net tiltai gali būti paprasčiausiai nušluoti. Todėl vienintelis būdas išvengti neatitaisomos žalos - ledus išsprogdinti.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio žiniomis, ledai jau sprogdinti Baltarusijoje, tą patį ketinama daryti ir Kaliningrado srityje. "Ledo sprogdinimas gamtai žalos padarys tikrai ne daugiau, nei gali nemalonumų pridaryti ledonešis", - tikino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis.

Į Nemuno potvynio užliejamas teritorijas patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kv. km Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijos. Užliejus kelio Šilutė-Rusnė ruožą, nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2 tūkst. gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"