TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Legalūs ginklai policijos negąsdina

2007 11 28 0:00
Ginklų fonde pistoletų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Apsiginklavus dešimtims tūkstančių gyventojų kriminogeninė padėtis Lietuvoje nepablogėjo. Aiškėja, kad legaliai įsigyti ginklai teisėsaugininkams rūpesčių nekelia. Tačiau supaprastinti jų įsigijimo tvarkos nepatariama.

"Peilis, pagalys, peilis, pagalys", - apie žmogžudysčių įrankius LŽ pasakojo Vilniaus policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus (SNTS) viršininkas Vladislavas Abarovičius.

Nors Lietuvoje savigynai ir medžioklei legaliai įsigytų ginklų daugėja, kriminogeninei padėčiai tai, pasak policijos pareigūnų, neturi beveik jokios įtakos. "Leidimas prekiauti ginklais padėties nepablogino", - įsitikinęs kriminalistas.

Apsiginklavo tūkstančiai

Policijos departamento Licencijavimo skyriaus duomenimis, dabar legaliai ginkluoti yra 45 tūkst. 800 Lietuvos piliečių. Jų rankose yra 78 tūkst. 600 ginklų. Dauguma apsiginklavusių žmonių -medžiotojai. Savigynai ginklus yra įsigiję 20 tūkst. 300 asmenų.

Licencijavimo skyriaus viršininkas Vytautas Velička LŽ pasakojo, kad šalies gyventojai ne itin mėgsta revolverius (sunkūs, telpa mažai šovinių). Žmonės dažniau perka garsių gamintojų ("Walther", "Glock", "Beretta" ir pan.) pistoletus. Tiesa, pradėjus policijos perginklavimą (seni rusiški pistoletai "Makarov" keičiami į modernius "Glock") ir Ginklų fondui pradėjus pardavinėti naudotus "Makarov", žmonės puolė pirkti juos masiškai. Naujas vakarietiškas pistoletas kainuoja 2 tūkst. litų ir daugiau, o naudoto, bet geros būklės "Makarov" kaina nesiekia nė 400 litų.

Tačiau lietuviai yra tarp mažiausiai apsiginklavusių Europos tautų. Lyginant ginklų ir gyventojų skaičių, žemyne labiausiai apsiginklavę suomiai, po jų eina švedai.

Latvijoje ginklus turi 35 tūkst. 534 asmenys, jiems priklauso daugiau nei 58 tūkst. šautuvų ir pistoletų. Estijoje maždaug 30 tūkst. piliečių turi daugiau nei 50 tūkst. ginklų.

Pasak V.Veličkos, pernai Lietuvoje panaikinti 197 leidimai ginklui. Pagrindinės priežastys: vengimas pratęsti leidimo galiojimą, sveikatos sutrikimai, medžioklės taisyklių pažeidimai, įrašymas į operatyvinę įskaitą, nuteisimas. Be to, pernai 52 asmenims, pageidavusiems įsigyti ginklą, atsisakyta išduoti leidimus dėl neigiamų patikrinimo rezultatų. Dažniausiai paaiškėja, kad apsiginkluoti sumanė teistas arba operatyvinėje policijos įskaitoje esantis asmuo.

Nusikaltimų mažėja

Per 10 šių metų mėnesių šalyje užregistruoti 55 nusikaltimai, kuriuose buvo panaudoti ginklai. Policija nerenka statistikos, kiek jų buvo legalių, kiek nelegalių. Be to, dalis nusikaltimų neišaiškinta, tad apskritai neaišku, kokiais ginklais grasinta -galbūt dujiniais ar žaisliniais.

Pareigūnų žiniomis, tokių nusikaltimų Lietuvoje nuolat mažėja. Labiausiai ginklais švaistytasi 1994 metais - tada buvo užregistruoti 283 nusikaltimai, padaryti panaudojant šias priemones. Būtent tais metais buvo leista gyventojams įsigyti ginklus savigynai.

"Legalūs ginklai labai retai panaudojami. Dažniausiai jie tampa savižudybių įrankiais", - konstatavo Licencijavimo skyriaus viršininkas. Jam pritarė ir SNTS viršininkas V.Abarovičius: "Legalūs ginklai mums problemų nekelia. Piliečiai su jais elgiasi tinkamai. Bet, aišku, tai nereiškia, kad galima supaprastinti ar palengvinti ginklų įsigijimo tvarką."

Išimtiniai atvejai

Žudikai šaunamaisiais ginklais Lietuvoje pastaraisiais metais naudojasi itin retai. Pasak V.Abarovičiaus, per metus sostinėje tiriamos 2-3 tokios žmogžudystės, nors Vilniuje kasmet nužudoma maždaug po 70 asmenų. Ir tik keli žmonės per pastaruosius keletą metų sostinėje buvo nušauti iš legaliai turėto pistoleto. Vieno atvejo būta 2004 metais, per pažįstamų asmenų konfliktą.

Tais pačiais metais šalį sukrėtė Noreikų šeimos tragedija. Garsaus operos dainininko brolis chirurgas Leonas Noreika 2004-ųjų rugpjūtį savo bute Vilniuje iš legaliai turėto pistoleto nušovė savo žmoną ir 18 metų dukrą. Vėliau L.Noreika pats nusišovė.

Užpernai Vilniaus kriminalistai tyrė kūno sužalojimą - žmogus buvo sužeistas iš legalaus šautuvo medžiojant. Bet paaiškėjo, jog tai nelaimingas atsitikimas.

Praėjusių metų pabaigoje darant nusikaltimą buvo panaudotas dar vienas legalus ginklas, tačiau be savininko žinios. Gruodžio 9-ąją vilnietis peiliu sužalojo savo pažįstamą, pagrobė jo pistoletą ir Naujosios Vilnios pakraštyje įsiveržė į savo draugės namus. Moterį užpuolikas nušovė, jos nepilnametę dukrą sužeidė. Žudiką nukovė atskubėję policininkai.

Lapkričio pradžioje Trakų rajone įsiutęs lentvariškis iš legalaus pistoleto nušovė savo brolį, su kuriuo susiginčijo dalijantis tėvų žemę.

Pasak V.Abarovičiaus, kas keli mėnesiai vis pavagiamas koks nors legaliai turėtas ginklas. Bet pagrobti šautuvai ir pistoletai beveik niekada nenaudojami darant kitus nusikaltimus. Be minėtosios tragedijos Naujojoje Vilnioje, SNTS viršininkas prisiminė tik vieną tokį atvejį. 1996 metais iš buto buvo pavogtas pistoletas, o 1997-ųjų vasarį tuo ginklu Santariškėse, automobilyje "VW Golf", buvo nušautas jaunas vyras. Nusikaltimo išaiškinti nepavyko.

Itin pavojinga gauja, be dvejonių naudojusi ginklus, pastaraisiais metais buvo tik viena. Laimono Lapinsko vadovaujama grupuotė siekė bet kokiomis priemonėmis užimti Vilniaus narkotikų rinką. Šiam tikslui buvo sukauptas nemenkas arsenalas. Narkotikų prekeiviai naudojosi pistoletais ir šautuvais. Du žmonės buvo nužudyti, dar į du pasikėsinta. Policija gaują sutriuškino prieš pusantrų metų, jos nariai jau teisiami. Beje, ginklų kilmės nustatyti nepavyko. Manoma, kad tąkart buvo rastas ne visas gaujos arsenalas.

Gaujos vengia ginklų

Net ir rimtai apsiginklavusi L.Lapinsko gauja neturėjo automatinių ginklų. Nusikaltimų, per kuriuos būtų panaudoti automatai, jau senokai nebūta. Tiesa, šiemet balandį muitinės pareigūnai Vilniuje aptiko du kroatų gamybos pistoletus kulkosvaidžius "Agram-2000" su duslintuvais. Ginklus automobiliu vežėsi trys policijai gerai žinomi asmenys. Šie "Agram" nebuvo panaudoti jokiame žinomame nusikaltime.

Organizuoto nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) viršininkas Aleksandras Alijevas teigė, kad ir gaujų nariai pastaruoju metu vengia šaunamųjų ginklų, nebesivežioja jų kaip anksčiau: "Kiek kartų tikrinome jų automobilius - tuščia."

Trūksta kultūros

Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centro (KTC) vyresnysis specialistas Tomas Butrimas LŽ pasakojo, kad galima ant pirštų suskaičiuoti atvejus, kai žmonės netinkamai naudojasi savo ginklais - pašaudo į langus, sandėliukus ir panašiai (bene garsiausias toks pastarojo meto įvykis - Vadovybės apsaugos departamento pareigūno netaiklus šaudymas restorano virtuvėje į virėją - aut.).

Pasak Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus pareigūno T.Butrimo, seniau tarp nelegalių ginklų daugiausia būdavo pistoletų TT. Bet dabar jų į policijos rankas patenka kur kas mažiau. Dabar iš nusikaltėlių dažniausiai atimami iš dujinių į kovinius perdaryti rusiški pistoletai "Iž". Juos labai nesunku perdirbti į kovinius, nes gaminami iš kokybiško metalo, o vamzdžiai lengvai pakeičiami. Anot eksperto, perdirbtieji "Iž" yra labai kokybiški.

KTC per metus atliekama apie 600 tyrimų (ginklai, kulkos, tūtelės ir kt.). Pistoletai kulkosvaidžiai, automatiniai šautuvai pas ekspertus patenka itin retai. Kulkosvaidis yra buvęs tik vienas - praėjusiame dešimtmetyje ekspertai tyrė buvusį rusų kariuomenės ginklą, patekusį pas nusikaltėlius. Beje, pasak T.Butrimo, iš Lietuvos kariuomenės ginklai nedingsta.

Sužaloti žmogų galima ir ne koviniu ginklu. Pareigūnams daug rūpesčių kelia be didesnių apribojimų pardavinėjami pneumatiniai, guminėmis kulkomis šaudantys ginklai. "Trūksta kultūros žmonėms - šaudo per balkonus..." - apgailestavo T.Butrimas.

Kartkartėmis pasigirstančius siūlymus liberalizuoti prekybą ginklais ekspertas vertina neigiamai: "Net Suomijoje, kur įsišaknijusi ginklo laikymo kultūra, kam nors varžtelis atsisuka! O Lietuvoje apskritai baisu būtų, jei būtų galima lengvai įsigyti ginklą." Bet, pareigūno manymu, nebūtų nieko bloga, jei savigynai skirtais pistoletais bei revolveriais būtų leista prekiauti ir privačioms bendrovėms, o ne tik prie Vyriausybės įsteigtam Ginklų fondui. "Jei kontrolė išliktų tokia pati, niekas nepasikeistų, tik kainos sumažėtų, nes konkurencija savo padarytų", - sakė T.Butrimas.

Giria Seimą

Tačiau Seimas neseniai nepriėmė įstatymo pataisų, kurios būtų leidusios pistoletais prekiauti ir kitoms įmonėms. Ginklų fondo direktoriaus Gintauto Mišeikio manymu, parlamentas pasielgė išmintingai.

Jis neigia kalbas apie pernelyg dideles ginklų kainas ir tvirtina, jog Lietuvoje vienos mažiausių kainų Europoje. Direktoriaus manymu, jau ir taip šioje srityje per daug laisvės: liberalizavus prekybą dujiniais ginklais imta juos masiškai perdirbinėti į kovinius (nusikaltėliai juos netgi nemažais kiekiais eksportuoja į Didžiąją Britaniją), o šoviniai esą pardavinėjami be jokios kontrolės. G.Mišeikis teigia privačioje parduotuvėje, pamiršęs pasiimti leidimą, šovinių nusipirkęs be jokio vargo, "kaip duonos kepaliuką". "Kas paneigs, kad ir su ginklais taip nebūtų?", - retoriškai klausė Ginklų fondo vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"