Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Legionelių fronte – kova dėl įtakos

 
2017 03 28 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės savivaldybė dėl mirtinos ligos legioneliozės, šįmet Vilniuje nusinešusios tris gyvybes, proveržio kaltina daugiabučius administruojančias bendroves, esą neužtikrinusias, kad gyventojus pasiektų pakankamai karštas vanduo. Administratorius vienijantys Būsto rūmai tvirtina, kad Vilniaus politikai, prisidengdami tragedija, siekia iš rinkos išstumti privatininkus ir taip daugiabučių priežiūrą perimti į savo rankas.

Nuo šios savaitės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamentas vykdys karšto vandens temperatūros patikrinimus atsitiktinai parinktuose gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, taip siekdamas užkirsti kelią legioneliozės plitimui. Patikrinimais bus siekiama įsitikinti, ar karšto vandens tiekimo sistemas prižiūrintys daugiabučių ir kitų pastatų administratoriai vykdo reikalavimą nuolat palaikyti ne žemesnę kaip 50 laipsnių tiekiamo karšto vandens temperatūrą.

Būtent privatūs daugiabučių administratoriai, Vilniaus savivaldybės teigimu, turėtų prisiimti kaltę dėl legioneliozės protrūkio.

„Būsto administratoriui, jeigu jis prižiūri daugiabučio šilumos punktą, tenka atsakomybė, kad būtų laikomasi higienos normų. Bendrąja prasme už administratorių veiklą atsako savivaldybė, tačiau sankcijos, kurias ji gali taikyti, yra daugiau simbolinės“, – teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Tuo metu Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai), vienijantys 40 sostinėje veikiančių privačių administratorių, įtaria, kad sostinės savivaldybė, pasinaudodama kilusia panika dėl ligos protrūkio, siekia perimti būsto administravimo rinką.

„Žinant, jog Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Grinda“ yra pasirengusi imtis būsto administravimo veiklos, kyla įtarimų, kad savivaldybė bando demonizuoti dabar rinkoje veikiančius administratorius, tokiu būdu rengdama vietą savo bendrovei“, – aiškino Būsto rūmams atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas.

Kovojo karščiu

Kovo 10 dieną Vilniuje buvo paskelbta ekstremalioji situacija nustačius, kad kelių daugiabučių vandentiekiuose tarša Legionella bakterijomis gerokai viršija normas. Nuo legioneliozės sostinėje šįmet mirė trys žmonės.

Siekiant suvaldyti situaciją, karšto vandens tiekėjai ir daugiabučių šilumos punktų prižiūrėtojai buvo įpareigoti laikinai padidinti karšto vandens temperatūrą, tai yra atlikti terminį šoką, mat paaiškėjo, kad dalyje Vilniaus pastatų tiekiama karšto vandens temperatūra yra žemesnė, nei turėtų būti. Palankiausia temperatūra Legionella bakterijoms daugintis – 20–45 laipsniai. Aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje jos nebesidaugina.

Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, buvo pasirinkta terminė vamzdynų dezinfekcija, nes tai efektyviausia ir saugiausia priemonė, kurią rekomenduoja tarptautiniai ekspertai – Pasaulio sveikatos organizacija ir numato Lietuvos teisės aktai. „Mokslininkų teigimu, Legionella bakterijos 60 laipsnių vandenyje žūsta per dvi minutes. Atliekant terminę dezinfekciją, atsižvelgta į tai, kad vandens sistemos gali būti senos, jose gali būti apnašų, rūdžių, kalkių, kurios gali būti kliūtis tinkamai dezinfekuoti vandenį. Todėl buvo nuspręsta vandens temperatūrą pakelti daugiau, nei nurodyta higienos normoje, būtent iki 66 laipsnių“, – aiškino specialistė.

Suabejojo priemonių nauda

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus manymu, sostinės daugiabučiuose atliktas termošokas yra tik laikina priemonė. Pasak jo, tokiu būdu legionelių išnaikinti neįmanoma, nes jos kaip tvirtovėse slepiasi gausiose vamzdynuose susidarančių kalkių nuosėdose.

„Šių nuosėdų mūsų pastatų karšto vandens vamzdynuose yra daug, nes šaltas vanduo prieš patekdamas į karšto vandens sistemas, kuriose yra pašildomas, nėra specialiai minkštinamas. Taigi, po termošoko praėjus kelioms savaitėms, legionelių bakterijos vėl išplis po visą karšto vandens sistemą, ir turėsime lygiai tokią pačią situaciją, kokią turime dabar, jei daugiau nieko nebus keičiama. Svarbiausias žingsnis šiuo metu būtų chemiškai pašalinti visas susikaupusias kalkių nuosėdas karšto vandens sistemose“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo ekspertas.

Termošoką vienkartine priemone, padedančia dezinfekuoti legionelėmis užkrėstą vandenį, vadino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Ji pritarė, kad užkalkėję vandentiekio vamzdynai sudaro sąlygas bakterijoms daugintis, bet vis dėlto teigė, kad pagrindinė kovos su mirtį nešančiu užkratu priemonė – nuolatinis ne žemesnės kaip 50 laipsnių karšto vandens temperatūros palaikymas.

„Vienkartinis terminis šokas naudos neduos, jeigu po jo vandens temperatūra karšto vandens vamzdynuose bus žemesnė negu 50 laipsnių. Jei temperatūra siekia 49 laipsnius, jau kyla pavojus. Legionelės gyvena šiltame vandenyje, ir tik temperatūros režimas užtikrina, kad jos nesidaugintų“

Pasak NVSC atstovės R. Lingienės, palankios sąlygos legionelėms sukuriamos ir tada, kai daugiabučiuose vandens temperatūra sumažinama nakčiai. „Gyventojams griežtai nerekomenduojame prašyti ar inicijuoti, kad būtų sumažinta vandens temperatūra. Priešingai, jie turi akylai stebėti, ar temperatūra tinkama, o pastebėję, jog vanduo per vėsus – kreiptis į namo administratorių ar bendriją ir reikalauti, kad būtų užtikrintas saugaus vandens tiekimas“, – aiškino specialistė.

Taupymas prišaukia nelaimę

Tai, kad pastatų šilumos mazgų administratoriai mažina tiekiamo vandens temperatūrą dėl to, kad mažėtų gyventojų išlaidos šildymui, pagrindine legioneliozės išplitimo priežastimi įvardijo ir M. Nagevičius.

„Sumažinus temperatūrą, gyventojai butuose per čiaupus išleidžia daugiau karšto vandens, nes jo nemaišo su šaltu vandeniu. Padidėjus karšto vandens sunaudojimui, šilumos kiekis, skaičiuojamas karštam vandeniui šildyti, sąskaitose gyventojams išauga, tačiau pastato šildymui – sumažėja. Šitaip galima pasiekti, kad esant dabartinei lauko temperatūrai sąskaitose parodomas šilumos kiekis šildymui beveik priartėtų prie nulio. Šilumos mazgą prižiūrintis administratorius tokiu atveju, matyt, gali atrodyti kaip „taupus“ ir gerai besitvarkantis, nors realiai taip nėra. Realus šilumos poreikis pastato šildymui nesumažėja, tiesiog už pastato šildymą daugiau sumoka tie, kas naudoja daugiau karšto vandens“, – aiškino ekspertas.

Būsto rūmų atstovo A. Iškausko teigimu, kaltinti daugiabučių administratorių dėl ligos proveržio negalima, nes legioneliozė pasireiškė skirtingų bendrovių tvarkomuose daugiabučiuose.

„Ekspertai kalba apie tai, kad legioneliozės proveržis galėjo įvykti dėl didelio į daugiabučius tiekiamo vandens kalkingumo. Jei iš tiesų yra taip, labai keista, jog Vilniaus valdžia slepia tokią informaciją, ir net tvirtina, kad tragedija įvyko dėl namų administratorių kaltės. Jei vis dėlto paaiškėtų, kad liga susijusi su vandens kalkingumu, tai yra kilo dėl Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės veiklos, man, kaip Būsto rūmų atstovui, būtų neramu, jog taip dar kartą bandoma apjuodinti daugiabučių administratorius“, – kalbėjo jis.

Imasi būstų administravimo

A.Iškausko manymu, Vilniaus savivaldybė siekia pasinaudoti susidariusia situacija ir į daugiabučių administratorių rinką įvesti miesto valdomą bendrovę. Kaip žinoma, savivaldybė priėmė sprendimą suteikti savo valdomai įmonei „Grinda“, iki šiol vykdžiusiai miesto gatvių priežiūros ir tvarkymo, beglobių gyvūnų priežiūros ir panašią veiklą, leidimą nuo šių metų pradžios užsiimti ir daugiabučių administravimu. Prieš 7 metus Vilniaus savivaldybė buvo nusprendusi, kad visas administruojančias įmones būtina privatizuoti.

„Dabartinė situacija savivaldybei labai palanki, nes yra proga pasakyti: dabartiniai administratoriai nesusitvarko su darbu, užkrėtė žmones legionelioze, o štai savivaldybės įmonė „Grinda“ veiks geriau“, – piktinosi Būsto rūmų atstovas.

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas tvirtino girdėjęs įvairių versijų dėl leidimo „Grindai“ užsiimti papildoma veikla. „Jau vien negatyvi reakcija į žinią, kad tokios veiklos imasi savivaldybės įmonė, kuri galėtų užimti tik nedidelę rinkos dalį, bei kylanti šmeižto kampanija rodo, jog toje srityje tikrai yra negerų dalykų ir juos reikia bandyti spręsti“, – kalbėjo politikas.

Pasak V. Benkunsko, „Grinda“ daugiabučių administravimo imasi todėl, kad reikia prižiūrėti savivaldybės socialinius būstus, o privačios bendrovės nenori to daryti. „Antras dalykas, iš tiesų yra problemų dėl dabartinių administratorių veiklos, ne be reikalo gyventojai skundžiasi. „Grinda“ imasi teikti administravimo paslaugas visų pirma tam, kad parodytų aukštą veiklos etikos standartą – preciziškai laikytųsi visų teisės aktų reikalavimų dėl viešųjų pirkimų vykdymo, reagavimo į gyventojų skundus ir panašiai. Jokiu būdu neturime tikslo užimti visą rinką“, – kalbėjo vicemeras.

Legioneliozė – plaučių uždegimo atmaina, ją sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje gyvuoja, tačiau nebesidaugina.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Rizika užsikrėsti nėra vienoda visiems, didesnė rizika vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, sergantiems plaučių ir kvėpavimo takų lėtinėmis ligomis, imunosupresinės būklės asmenims. Tik nedidelei daliai užsikrėtusių išsivysto legioneliozė. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą legioneliozės atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Galinos Zagrebnevienės duomenimis, per pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo užregistruoti vos keli mirtimi pasibaigę susirgimai legionelioze. Sergamumas šia liga Lietuvoje yra maždaug 10 kartų mažesnis negu kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje ar Ispanijoje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"