TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lemtinga akimirka - auka ar nusikaltėlis

2011 07 23 0:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Užpultas asmuo turi teisę gintis, tačiau po to jis gali atsidurti net teisiamųjų suole. Dramatiškos istorijos byloja: riba tarp būtinosios ginties ir žiauraus nusikaltimo - plona lyg peilio ašmenys.

Kaip nubrėžti būtinosios ginties ribas dažnai ginčijasi net teismai. Dėl sudėtingo įrodymų vertinimo neretai pasitaiko atvejų, kai teismai, nagrinėdami panašias bylas, priima sprendimus, kurie skiriasi iš esmės.

Nemažai tokių bylų apskritai nepasiekia teismo. Jei būtinoji gintis akivaizdi, įrodymai nepaneigiami, tyrimas nutraukiamas. Pavyzdžiui, nebuvo teisiamas garbaus amžiaus trakiškis, į kurio namą vienkiemyje brovėsi plėšikai. Vienam jų senukas gindamasis tvojo kirviu per galvą ir sunkiai sužalojo. Tačiau dažniausiai dėl būtinosios ginties kyla abejonių ir byla keliauja į teismą.

"Drįstu tvirtinti, kad prokurorai neretai siunčia bylas į teismą, nes nenori rizikuoti. Jie žino, kad bausmės už ginties ribų peržengimą būna tik simbolinės, ir mano, jog atsakomybę dėl atitinkamo sprendimo geriau perkelti teismui", - LŽ teigė žinomas advokatas Rimas Andrikis. Pasak jo, užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti bylas, kurios teismuose baigėsi besigynusių asmenų išteisinimu.

Teismų sprendimai skyrėsi

Aukščiausiajame Teisme (AT) neseniai kasacine tvarka baigta nagrinėti dviejų armėnų tautybės Visagino gyventojų - dėdės ir sūnėno - byla dėl nužudymo. Pirmos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai buvo visiškai priešingi.

Tragedija Visagine įvyko prieš kelerius metus. Vėlų vakarą Barduchas Amirjanas pranešė sūnėnui, kad skambina kažkoks įsiutęs žmogus. Ragelį paėmęs Martirosas Amirjanas išgirdo rusiškai kalbantį vyrą. Jis keikėsi, grasino iššaudyti visą armėnų šeimą. Pasiteiravus, ko skambinantysis nori, šis pareikalavo po 10 minučių išeiti į kiemą. M.Amirjanas su pora draugų suskubo po dėdės mikroautobuso, stovėjusio kieme, dugnu paslėpti nupjautavamzdį. Įvykio liudytojai pasakojo matę, kad atvažiavęs vyras turėjo rankose pistoletą. M.Amirjanas tikino, jog atvykėlis į jį šovė, bet nepataikė. M.Amirjanas pasislėpė už mikroautobuso ir išsitraukė paslėptą nupjautavamzdį. Tuo metu pro langą pažvelgė dėdė. Pamatęs, kad į sūnėną šaudoma, jis ėmė rėkti ir nubėgo atsinešti savo medžioklinio šautuvo. Kiek iš viso šūvių paleido atvažiavęs vyras, nežinoma, nes jo pistoleto pareigūnai taip ir nerado. Tačiau tiek dėdė, tiek sūnėnas tvirtino, kad užpuolikas šaudė į juos abu. Tada esą ir patys ėmę šaudyti. M.Amirjanas vyrą nesunkiai sužeidė, dėdės paleistos kulkos buvo mirtinos.

Pirmos instancijos teismas B.Amirjanui iškeltą bylą nutraukė, o jo sūnėną nuteisė tik už neteisėtą ginklo laikymą. Tačiau Apeliacinis teismas įžvelgė, kad būtinosios ginties ribos vis dėlto buvo peržengtos, todėl B.Amirjaną nuteisė - skyrė jam dvejų metų laisvės apribojimą, kitaip tariant, simbolinę bausmę. AT patvirtino Apeliacinio teismo sprendimą.

Treji metai košmaro

Nuo užpuolikų ginklu gynęsis vilnietis buvęs policininkas Norvaldas Matikas tik neseniai lengviau atsikvėpė. Po beveik trejus metus trukusio teismų maratono buvo pripažinta, kad jis nekaltas. N.Matiką vieną vėlų 2008 metų gegužės vakarą užpuolė keturi įkaušę vaikinai. Taip susiklostė, kad jis negalėjo net pabėgti, nes buvo įstumtas į akliną kampą tarp parduotuvės ir pastatą juosiančios tvoros. N.Matikas išsitraukė pistoletą "Baikal" - vieną užpuolikų nušovė, kitus tris sužeidė.

"Sakiau jiems: "Vyrai, turiu pistoletą, nereikia konflikto, bus blogai." Neduok Dieve atsidurti tokioje padėtyje. Buvau priverstas gintis, o paskui tiek laiko dėl teismų nebeturėjau ramybės", - LŽ pasakojo N.Matikas. Vilnietis prisipažino bijantis trijų sužeistų vaikinų, ne kartą grasinusių jam, keršto.

Po ilgo bylinėjimosi AT pagaliau išteisino ir 85 metų senuką, kurį keli išgėrę vyrai kėsinosi užpulti autobuso stotelėje. Tačiau nespėjo. Šis pasirodė esąs nepėsčias - išsitraukė pistoletą. Vienas užpuolikų buvo sunkiai sužalotas. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad šiuo atveju būtinosios ginties ribos peržengtos. Esą senukui dar nieko nebuvo padaryta, nesuduota nė vieno smūgio. Tačiau AT konstatavo, kad gynęsis žmogus yra garbaus amžiaus, todėl kitais būdais įveikti užpuolikų būtų neįstengęs.

Tragediją pakurstė ginčai dėl žemės

Lentvario gyventojui Genrikui Stasiulevičiui visų instancijų teismai buvo negailestingi, nors jo advokatas bandė įrodyti, kad vyras nužudė gindamasis.

G.Stasiulevičius nuolat pykosi su dviem broliais. Nesutarimai kilo dėl žemės. Broliai kaltino vienas kitą gviešiantis svetimo turto. Kartą per konfliktą G.Stasiulevičius trenkė vienam jų kirviu per galvą. Tąkart brolis buvo tik nesunkiai sužalotas, tačiau po kurio laiko įvyko tikra tragedija. Tą lemtingą dieną į lauką atvykę matininkai matavo žemės sklypą. Lentvariškio broliai buvo su jais. Vėliau atskubėjo ir pats G.Stasiulevičius. Jis turėjo pasiėmęs pistoletą "Sig Sauer". Broliai buvo gerai įkaušę, tad G.Stasiulevičius netruko su abiem susivaidyti. Nuaidėjo šūvis, kulka pakirto vieną brolių.

Teisme G.Stasiulevičius aiškino, kad buvo puolamas: vienas brolių čiupo kastuvą, kitas - kūjį. Vyras tikino šovęs keturis sykius į žemę ir tik tada - į puolantį brolį. Tačiau teismas šį mirtiną konfliktą traktavo kaip muštynes ir skyrė G.Stasiulevičiui 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bruka patogią versiją

Muštynės ar būtinoji gintis? LŽ kalbintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika LŽ aiškino, kad daugelis muštynių dalyvių tvirtina buvę užpulti, tad esą nieko kito nebelikę - tik gintis.

Tokią versiją tyrėjams šiuo metu bando pateikti ir pernai liepą vienoje Molėtų poilsiavietėje kilusio konflikto dalyviai iš Panevėžio. Aukštaitijos sostinės gyventojai linksmintis į poilsiavietę atvyko keturiais automobiliais. Netoliese buvo jaunuolių kompanija iš Molėtų. Teigiama, jog muštynes sukėlė panevėžiečiai, atėję reikalauti, kad molėtiškiai nustotų leidę muziką, kuri jiems nepatinkanti. Vietiniai iš pradžių sutiko, bet netrukus vėl ėmė klausytis mėgstamos muzikos. Tada atvykėliai "įrodė", kad kadaise Panevėžiui ne šiaip sau buvo duotas lietuviškos Čikagos vardas. Jie išsitraukė beisbolo lazdas, orinius šautuvus ir net kovinius ginklus. Laimė, policija laiku suskubo tramdyti siautėjančių jaunuolių. Sunkiai sužeistas buvo tik vienas žmogus. Kiti patyrė nedidelių sužalojimų. Tačiau vienam molėtiškiui konfliktas baigėsi gerokai liūdniau. Jam buvo peršauta koja, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Kontrimavičius LŽ pasakojo, kad šiam vaikinui koja operuota jau kelis kartus. Gali prireikti ir daugiau operacijų. "Jis mokėsi Mykolo Romerio universitete, norėjo tapti policininku. Dabar jau aišku, kad tokio darbo nebegalės dirbti", - pridūrė prokuroras.

Panevėžiečiai, kuriems pareikšti įtarimai dėl šaunamųjų ginklų laikymo ir panaudojimo, bando įbrukti būtinosios ginties versiją.

Naudojasi kaip skydu

LŽ kalbintas AT Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento laikinasis vadovas Audrius Juozapavičius buvo kategoriškas. "Jokios būtinosios ginties muštynių atvejais negali būti", - pabrėžė jis. Pasak A.Juozapavičiaus, AT šiuo klausimu laikosi griežtų nuostatų. Per muštynes gynybos nėra, tik - puolimas. Tai jau suformuota teismų praktika. "Jei ginčijantis jums kas nors pliaukštelės per veidą, o jūs duosite grąžos, būtinosios ginties taip pat nebus", - dėstė A.Juozapavičius.

Ar tai reiškia, kad turi nuolankiai paklusti, kai tave kas nors muša?

"Žinoma, ne, tačiau atleidimą nuo teisinių pasekmių lemia ne bet kokia gynyba. Todėl teismai ir stengiasi kuo kruopščiau išsiaiškinti visas detales. Visi atvejai - individualūs, čia standartų negali būti. Sakykime, tas autobusų stotelėje laukęs senukas, kurį teismas išteisino. Kažin ar būtų buvęs išteisintas į tokią situaciją patekęs jaunas vyras", - pažymėjo A.Juozapavičius.

Tačiau advokatas R.Andrikis mano, kad teismas ne visada įsigilina į bylos aplinkybes ir priima logišką sprendimą. "Turėjau vieną tokią bylą. Gyniau žmogų, kurį užpuolė trys girti vyrai. Jis išsitraukė peilį..." - prisiminė advokatas. Vieną užpuolikų žmogus sužalojo. Teismas nustatė, kad būtinosios ginties ribos buvo peržengtos. "Ką jam reikėjo daryti? Juk akivaizdu, kad kitaip nebūtų apsigynęs", - tikino R.Andrikis. Anot advokato, konflikto liudytojų neatsirado, tad teisme viską lėmė trijų užpuolikų parodymai.

Tačiau būtinąja gintimi kaip skydu dažnai mėgsta dangstytis nusikaltėliai. "Tiek metų dirbu, todėl galiu drąsiai sakyti, kad kone kas ketvirtoje mano byloje anksčiau ar vėliau prabylama apie būtinąją gintį. Tiriu itin sunkius nusikaltimus, įtariamieji supranta, kad jiems nebėra ką prarasti, ir griebiasi visų priemonių", - LŽ tvirtino Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Mackevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"