Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Lengvatos miestui ir kaimui: „valstiečiai“ taiko dvejopus standartus?

 
pixabay.com nuotrauka

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui buvo panaikinta lengva ranka, tuo metu su lengvatų naikinimu ar mažinimu ūkininkams taip neskubama, ir kol kas dar ir neaišku, kaip joms seksis kelią prasiskinti Seime. Taip LRT.lt sako politologė Rima Urbonaitė. Tačiau „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtina, jog valdantieji netaiko dvejopų standartų ir įsiklausė į PVM lengvatos šildymui naudos gavėjų balsą, prieš ją panaikindami.

Nuo birželio 1-osios nustojusi galioti PVM lengvata šildymui – miesto gyventojams jautrus klausimas: šildymo sąskaitos skausmingos net ir didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms. Tuo metu kai kurias lengvatas ūkininkams, kurių priskaičiuojamos kone dvi dešimtys, dar tik siūloma naikinti ar mažinti.

Tačiau „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtina, jog valdantieji netaiko dvejopų standartų ir įsiklausė į PVM lengvatos šildymui naudos gavėjų balsą, prieš ją panaikindami./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovaujama valdančioji koalicija taiko dvejopus standartus ir pataikauja savo rinkėjams, į šalį nustumdama miesto gyventojų, kurių savo rinkėjais nelaiko, interesus?

Juda teisinga linkme, tačiau landų palieka

Valdantieji, pristatydami savo mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą, pažymėjo siūlantys žemės ūkio sektoriuje atsisakyti pelno ir pajamų mokesčio lengvatų. Be to, siūloma palikti, bet siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams. Tarifas būtų didinamas nuo 21 iki 56 eurų tūkstančiui litrų. Planuojama įtaka kainai siektų apie 4 ct/l.

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad mokestinė našta ūkininkams dėl tokių pokyčių padidėtų, atsirastų daugiau teisingumo, tačiau dar liktų daugybė lengvatų ir landų.

„Turime tokią situaciją, kai ūkininkui efektyvus mokesčių tarifas, įvertinus visas lengvatas, gali siekti kelis procentus. Akivaizdu, kad tai nėra teisinga, palyginti su kitomis gyventojų grupėmis, pavyzdžiui, dirbančiaisiais, kurie moka 40 proc. mokesčių. Turbūt siekiama naikinti tas lengvatas, kurios grupėms suteikia privilegijas, ir bandyti suvienodinti mokestinę naštą, tačiau daugybė lengvatų ir landų lieka, nors judama teisinga linkme.

Tiesa, manau, kad dėl to dar tikrai pamatysime ūkininkų traktorius, blokuojančius kelius, tikrai kils didžiulis pasipriešinimas, o ūkininkai moka protestuoti ir atras savo užtarėjų Seime“, – kalba R. Grajauskas.

Klausimas dėl dvigubų standartų gali paaštrėti

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė sako, kad su PVM lengvata šildymui paskubėta, neišgirsti kai kurie argumentai, o štai dėl jautraus ūkininkų lengvatų klausimo ieškoma kompromisų.

„Jei jie būtų visiškai ignoravę bet kokias lengvatas ūkininkams, klausimas dėl dvejopų standartų būtų iškilęs kur kas aštriau. Tačiau dar neaišku, ar lengvatų ūkininkams naikinimas, siaurinimas praeis Seimo filtrą.

Jau ne kartą matėme konfrontaciją ir visiškai kitokį įsivaizdavimą iš vyriausybės ir Seimo pusės. Nenustebčiau, jei taip nutiktų: mes dar matysime pakeitimus, dar bus stengiamasi apginti tam tikras grupes, bus laužomos ietys“, – teigia R. Urbonaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius, sako, kad „valstiečiai“, kaip ir bet kuri kita partija, stengiasi atsižvelgti į tai, ką mano jų rinkėjų dauguma.

„Kadangi didžioji dalis LVŽS rinkėjų gyvena kaime, nemaža dalis jų užsiima žemės ūkio verslais, yra tam tikro šališkumo jų veiksmuose, tos grupės interesus jie kartais stengiasi ginti labiau nei kitų. Kita vertus, tuo labai stebėtis neišeina, nes ir kitos politinės partijos elgiasi panašiai, kartais mažiau matomai, bet šališkumo tam tikrų interesų ar gyventojų grupių atžvilgiu tikrai yra. Tai – nieko naujo pasaulyje.

Rokas Grajauskas: „Turime tokią situaciją, kai ūkininkui efektyvus mokesčių tarifas, įvertinus visas lengvatas, gali siekti kelis procentus. Akivaizdu, kad tai nėra teisinga, palyginti su kitomis gyventojų grupėmis, pavyzdžiui, dirbančiaisiais, kurie moka 40 proc. mokesčių.“

Reikia tikėtis, kad valdantieji nepriims sprendimų, kurie garantuotų labai aiškias privilegijas vienai arba kelioms grupėms. Jei taip atsiriktų, tokia politika būtų itin trumparegiška, nes kita valdžia turėtų stiprius motyvus tokią politiką keisti“, – kalba profesorius.

Įsiklausys į ūkininkus, kaip įsiklausė į PVM lengvatos šildymui gavėjus

LVŽS frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas sako nesutinkantis su nuomone, kad valdantieji taiko dvejopus standartus.

„Manau, kad vyriausybė žengia labai drąsų žingsnį, kurio didžiausią poveikį pajus stambieji ūkininkai. Smulkieji jį pajus mažesnį, ir tai yra socialiai teisinga. Mūsų šaliai ypatingai svarbus žemės ūkio sektorius: tai vienas iš nedaugelio mūsų kaimo darbo šaltinių, kai kaimo vietovėse yra didžiausias nedarbas. Tai niekaip nesusiję su mūsų rinkėjų skaičiumi, nes ūkininkų beliko kelios dešimtys tūkstančių, mes tiesiog mąstome valstybiškai.

PVM lengvatos šildymui panaikinimas nebuvo padarytas lengva ranka. Mes padarėme didžiulę reformą socialinės parmos sistemoje – sugebėjome sumažinti išlaidų lygį iki 10 proc., nuo kada mokama šildymo kompensacija. Niekas iki šiol nesiryžo tos kartelės nuleisti, kad atitiktume energetinio skurdo mažinimo politikos praktiką. Negalima pasakyti, kad tai buvo padaryta lengva ranka, mes ieškojome geriausio sprendimo“, – tvirtina T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas: „Tai niekaip nesusiję su mūsų rinkėjų skaičiumi, nes ūkininkų beliko kelios dešimtys tūkstančių, mes tiesiog mąstome valstybiškai.“

Pasak politiko, reikėtų įvertinti tai, kad LVŽS pasiūlė socialiai teisingus žingsnius, didinančius mokestinę naštą stambiems ir šiek tiek – kitiems ūkininkams.

„Tai – labai drąsus žingsnis. O tai, kad mes viską darysime labai pamatuotai, girdėsime ūkininkų balsą, normalu, lygiai taip pat buvo ir su šildymo lengvatos naudos gavėjas – mes darėme pamatuotus sprendimus“, – sako pašnekovas.

Dėl lengvatos šildymui neketina nurimti

PVM lengvatos šildymui panaikinimui nepritaria nei valdančiosios koalicijos partneriai, nei opozicijos atstovai Seime. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Jurgio Razmos teigimu, pirmiausia PVM lengvatą šildymui panaikinti buvo neteisinga todėl, kad žmonės dideles šildymo sąskaitas gauna dėl infrastruktūros netobulumo.

„Kol kas lengvatų ūkininkams nepajudinusi valdančioji koalicija panaikino tik PVM lengvatą šildymui, kuri yra jautri miesto gyventojams, dėl netobulų šildymo sistemų, nerenovuotų namų gaunantiems didelis šildymo sąskaitas. Nenorėčiau supriešinti miesto ir kaimo gyventojų, tačiau dėl PVM lengvatos šildymui valdantieji nuvylė, nes nebuvo išgirsti mūsų argumentai.

Atrodo, kad socialdemokratai dar turi vilčių prie to klausimo grįžti, ir iki rudens didžiųjų šildymo sąskaitų įmanoma suspėti įvesti nuolatinę lengvatą. Tačiau jie galėjo aktyviau dalyvauti ir balsuoti, kad mūsų anksčiau teiktas projektas būtų priimtas. Gaila, kad jie vaikiškai galvoja, jog tą idėją įgyvendins kaip savo projektą ir bus gerai, nes žiūri ne į turinį, o į teikėjus“, – kalba J. Razma.

Jurgis Razma: „Kol kas lengvatų ūkininkams nepajudinusi valdančioji koalicija panaikino tik PVM lengvatą šildymui, kuri yra jautri miesto gyventojams.“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pažymi, kad LSDP atstovai ne kartą yra sakę sieksiantys nustatyti mažesnį PVM tarifą šildymui, jei to nepadarys LVŽS.

„Ne kartą esame sakę, kad, kai bus pristatytas vyriausybės mokesčių pertvarkos ir lengvatų peržiūros planas, jei mūsų koalicijos partneriai to nepasiūlys, nustatyti mažesnį PVM tarifą šildymui pasiūlysime mes. Tai turės būti pastovus tarifas, o ne kas metus ar pusmetį tvirtinama lengvata.

Partnerių pozicija buvo ir kietesnė, ir minkštesnė, vienu metu jie buvo kategoriški, vėliau premjeras ėmė kalbėti, kad būtų galima derėtis – tarifas gali būti 9, o gal 11 proc. Mes nuo to niekur nesitraukiame ir tai padarysime, nes čia skiriasi mūsų požiūriai: mes norime, kad ši paslauga, kurios kainą nustato valstybė, būtų įperkama, tuo metu mūsų kolegos socialinio teisingumo sampratą mato kitaip“, – sako G. Paluckas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"