Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lenkai mano, kad turėtų ginti Baltijos šalis

2015 11 24 12:10
Karinis paradas Varšuvoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

62 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad jų šalies karinės pajėgos turėtų ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jei jas užpultų Rusija.

19 proc. lenkų mano priešingai, taip pat 19 proc. nurodo, kad atsakyti sunku arba nuomonės neturi.

Tai atskleidė apklausa, vykdyta rugpjūčio 3–17 dienomis. Jos metu apklausta po 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 60 metų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausą vykdė tyrimų bendrovė „TNS Polska“, tyrimą rėmė Lenkijos užsienio reikalų ministerija ir PZU fondas. Tyrimą organizavo Lenkijoje veikiantis Viešųjų reikalų institutas.

Pagal apklausą, daugiausiai manančių, kad Rusija kelią karinę grėsmę jų šaliai, yra Lenkijoje – 80 proc. respondentų. Lietuvoje taip manančių yra 60 proc., Estijoje – 59 proc., Latvijoje – 43 proc. apklaustųjų.

Respondentų buvo klausiama ir apie paramą Ukrainai, kurios rytuose tęsiasi karinis konfliktas. Lietuvos respondentai labiau nei kitų šalių apklaustieji palaikytų savo šalies karių siuntimą į Ukrainą – pritartų 20 proc., nepritartų 67 proc. respondentų. Lenkijoje tam pritariančių – 7 proc., nepritariančių – 79 proc., Latvijoje – atitinkamai 5 proc. ir 85 proc., Estijoje – 8 proc. ir 81 procentas.

Už Ukrainos armijos rėmimą ginklais ir karių mokymais pasisako 43 proc. respondentų Lietuvoje (nepalaiko 41 proc.), 33 proc. respondentų Lenkijoje (nepalaiko 50 proc.), 27 proc. apklaustųjų Latvijoje (nepalaiko 61 proc.) ir 38 proc. respondentų Estijoje (nepalaiko 48 proc.).

Apklausa antradienį pristatoma Vilniuje Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykstančioje konferencijoje.

Tyrimą joje pristačiusi Lenkijoje veikiančio Viešųjų reikalų instituto atstovė Agnieszka Lada BNS sakė, kad šios šalys politiniu lygmeniu dažnai derina pozicijas, ir tyrimu norėta sužinoti, kiek vieningos yra keturių šalių visuomenės. Anot jos, nors Lenkija yra didelė, turi daug ryšių su Višegrado šalimis ir dažnai yra linkusi žiūrėti į Vakarus, ypač svarbus yra keturių šalių bendradarbiavimas saugumo, Rytų partnerystės klausimais.

„Kartais mūsų nesupranta prancūzai, vokiečiai, italai ar graikai, todėl mums tikrai reikia galvoti (apie bendradarbiavimą)“, – svarstė ji.

Kartu A.Lada pripažino, kad Lenkijoje pasikeitus Vyriausybei šios šalies balsas Europos Sąjungoje (ES) gali būti vertinamas mažiau.

„Deja, mūsų nauja Vyriausybė yra labai antirusiška ir kartais tikrai subjektyvi kalbėdama apie Rusiją, todėl bijau, kad lenkų požiūris nebus rimtai priimamas kai kurių partnerių Vakaruose. Manau, kad Lenkija neturės tokio didelio vaidmens ES kaip pastaraisiais metais, nes nebus laikoma objektyvia ir patikima partnere kalbant apie Rytų partnerystę“, – BNS dėstė Viešųjų reikalų instituto atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"