TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkai parodė špygą

2016 09 13 6:00
Ekspertai pažymi, kad susidariusi padėtis dar kartą patvirtino, jog dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyvena krizę. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Varšuvoje su Lenkijos Senato ir Seimo nariais susitikti turėję Lietuvos parlamentarai sulaukė laiško, kuriame paprašyta kuriam laikui atidėti vizitą. Kelionės į kaimyninę šalį laukę Seimo nariai teigia sąmokslo teorijų nekuriantys ir tikintys kolegų iš Lenkijos nurodytomis priežastimis, kurios sutrukdė susitikti.

Dviejų dienų vizitą Lenkijoje Seimo delegacija turėjo pradėti vakar. Tačiau praėjusią savaitę Seimo Europos reikalų komitetą (ERK), kurio nariai ir buvo kviečiami apsilankyti Varšuvoje, pasiekė Lenkijos Senato Užsienio ir Europos Sąjungos (ES) reikalų bei Seimo ES reikalų komisijų pirmininkų pasirašytas laiškas. Jame prašoma nukelti vizitą palankesniam laikui. Lenkijoje dėl konstitucinės krizės susiklostė sudėtinga politinė situacija, į kurią esą ir turi koncentruotis šios šalies politikai. Nors toks motyvas – svarus, ekspertai pažymi, jog susidariusi padėtis dar kartą patvirtino, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai išgyvena krizę.

Domėsis, ar neatsisako susitikti

„Lenkai atsiuntė laišką, kad pas juos yra force majeure (nenugalima jėga – nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti – red.), bendras labai svarbus Senato ir Seimo posėdis dėl Konstitucinio Teismo įstatymo. Todėl jie siūlo atidėti vizitą spalio mėnesiui ar vėliau“, – aiškino Seimo ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas. Politiką įtikino kolegų iš kaimyninės šalies nurodyti motyvai. Jis pažymėjo „neieškantis sąmokslo teorijų“.

Kada galėtų vykti parlamentarų vizitas į kaimyninę šalį, G. Kirkilas su Lenkijos Seimo ES reikalų komisijos pirmininke Izabela Kloc ketina aptarti šio mėnesio pabaigoje, per Bratislavoje vyksiantį ES šalių parlamentų ERK vadovų susitikimą. „Paklausime, kada jiems patogiau, ar jie dar neatsisakė tos idėjos. Iš mūsų pusės kol kas niekas nepasikeitė“, – sakė jis.

Nebesikeičia vizitais

Pasak G. Kirkilo, Seimo ERK delegacijos vizito į Varšuvą darbotvarkė jau buvo suplanuota. Su Lenkijos parlamentarais ketinta aptarti dvišalius projektus energetikos, transporto srityse, „Brexit“ referendumo Didžiojoje Britanijoje pasekmes, diskutuoti apie ES ateitį. „Neabejoju, kad būtumėme apsikeitę nuomonėmis dėl dvišalių santykių. Formaliai tai nebuvo įtraukta į darbotvarkę, bet, žinoma, neformaliuose pokalbiuose tai tikrai būtų buvę paliesta“, – tvirtino parlamentaras.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos politikai iš esmės susitinka tarptautiniuose renginiuose. G. Kirkilo teigimu, dvišaliais vizitais mūsų šalių parlamentarai nesikeičia jau bemaž metus. Kaimyninė šalis iki šiol nesurengė Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos, kuri turėjo vykti vasarą. „Jie nieko oficialiai nesako. Neoficialiai turbūt kelia tuos pačius klausimus dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisių: pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis, mokyklų, švietimo ir t. t.“, – teigė Seimo ERK vadovas.

G. Kirkilo nuomone, politiniuose santykiuose tarp mūsų šalių justi šaltukas. Tai nėra gerai, nes dvišalis bendradarbiavimas esą turi būti kaip galima aktyvesnis, o neapibrėžtumas turi neigiamų pasekmių.

Sieja ir su Seimo rinkimais

Seimo ERK narys Andrius Kubilius nesiėmė vertinti, ar motyvas vėlesniam laikui nukelti dvišalį parlamentarų susitikimą yra įtikinamas. „Negaliu atsakyti, ar vadinamoji Konstitucinio Teismo krizė Lenkijoje yra tokia didelė, kad jie neturi laiko iš anksto planuotam ir rengtam mūsų delegacijos vizitui. Tiksliau visą situaciją žino patys lenkai. Tačiau galbūt ir natūralu, kad Lenkija, žinodama, jog Lietuvoje vyks rinkimai, yra nutarusi palaukti jų rezultatų ir tada susitikti su būsimąja valdžia“, – svarstė jis.

Kita vertus, kaip prisiminė A. Kubilius, po praėjusiais metais kaimyninėje šalyje įvykusių parlamento rinkimų Lietuvos politikai ne kartą siūlė kolegoms iš Lenkijos susitikti formalaus ar neformalaus pokalbio ir aptarti aktualiausius klausimus, bet į tokius siūlymus negauta jokių konstruktyvesnių atsakymų.

Taip pat A. Kubilius pažymėjo, kad savo šalyje turime daug ką apgalvoti bei apsvarstyti, pavyzdžiui, valstybės politiką Vilniaus regione, tautinėms mažumoms aktualius klausimus. „Matau ilgalaikį mūsų pačių politikos uždavinį, kur vienas ar kitas susitikimas tikrai nėra kažkokios egzistencinės svarbos“, – akcentavo jis.

Lenkija gręžiasi nuo Lietuvos

Apžvalgininko Jaceko Komaro teigimu, dėl Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimų, susijusių su jo sudarymu ir veikla, Lenkijoje susiklostė labai sudėtinga situacija. Naujoji Lenkijos valdžia siekia apriboti šios aukščiausiosios teismo instancijos įgaliojimus, nes teigia norinti keisti šalies santvarką – kurti nepriklausomą ir teisingą respubliką bei baiminasi, kad Konstitucinis Tribunolas neleis reformuoti valstybės. ES į visus procesus reaguoja griežtai, aiškindama, kad valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio vizija nėra demokratiška. „Krizė yra stipri, valdantieji mobilizuojasi ir diskutuos, ką daryti toliau“, – pabrėžė ekspertas.

Sprendimą atšaukti Lietuvos Seimo delegacijos vizitą J. Komaras vertino nevienareikšmiškai. Viena vertus, Lenkijos parlamentarų nurodyta priežastis yra išties rimta. „Iš kitos pusės, tai rodo tai, kad santykiai su Lietuva nėra patys svarbiausi dabartiniams Lenkijos valdantiesiems“, – pažymėjo jis. Tai, anot J. Komaro, lemia kelios priežastys. Pirmiausia – valdančiosios J. Kaczynskio partijos požiūris į užsienio politiką, kai svarbiausias tikslas yra rasti balansą tarp Vokietijos, Rusijos ir ES. Taip pat Lenkija vis labiau orientuojasi į Višegrado šalis (Čekiją, Vengriją, Slovakiją), todėl santykiai su Lietuva yra nustumti į antrą planą.

Nepaisydamas užsitęsusios pauzės dvišaliuose politiniuose santykiuose, J. Komaras viliasi, kad Seimo narių vizitas į Lenkiją vis dėlto įvyks. „Lenkijos Seime irgi yra žmonių, kuriems santykiai su Lietuva yra svarbūs. Neturiu abejonių, jog jie darys viską, jog toks vizitas įvyktų. Tačiau sunku pasakyti, ar tai bus taip greitai, kad po kelių savaičių viskas įvyks“, – sakė jis.

Konstitucinė krizė Lenkijoje

Konstitucinė krizė Lenkijoje susiklostė po praėjusių metų pabaigoje priimtų Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimų, susijusių su šios aukščiausiosios teismo instancijos sudarymu ir veikla.

Konstitucinį Tribunolą sudaro 15 devynerių metų kadencijai skiriamų teisėjų. 2015 metų lapkritį baigėsi trijų, o gruodį – dviejų šios teismo instancijos teisėjų kadencijos. Ankstesnės kadencijos Lenkijos parlamentas priėmė rugpjūtį įsigaliojusias įstatymo pataisas, leiddžiančias Seimui skirti penkis Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Spalio mėnesį, vienos iš paskutinių parlamento sesijų metu, buvusi valdančioji dauguma tai ir padarė. 2015 metų spalį naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nepriims šių teisėjų priesaikų, nes abejoja jų paskyrimo procedūra.

Po Lenkijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų naujos valdančiosios daugumos sprendimų buvo paskirti naujus penkis teisėjus. Buvo anuliuotas ankstesnis teisėjų paskyrimas ir paskirti nauji teisėjai, juos prezidentas prisaikdino tą pačią naktį.

Antras šios konstitucinės krizės aspektas susijęs su Konstitucinio Tribunolo įstatymo pataisomis. Jas 2015-ųjų gruodžio pabaigoje Seimas priėmė skubos tvarka ir be jokios viešos konsultacijos. Pataisose numatyta daug prieštaringai vertinamų nuostatų.

Europos Komisija (EK) dėl susidariusios situacijos Lenkijai pradėjo taikyti teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą. Lenkijos vyriausybei suteikta laiko iki spalio pabaigos atšaukti aukščiausiosios teismo instancijos pakeitimus, antraip šaliai bus taikomos sankcijos.

EK bendradarbiauja su vadinamąja Venecijos komisija (ji veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais), turinčia pateikti nuomonę dėl Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"