TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Lenkai yra didesni Jūsų draugai, nei įsivaizduojate"

Besibaigiantys 2011-ieji Lietuvos užsienio politikai nebuvo labai sėkmingi. Sugebėjome sukomplikuoti santykius net su strategine parnere Lenkija, jau nekalbant apie tradiciškai "sunkią" partnerę Rusiją. 

Šios nesėkmės tiesiogiai veikia kiekvieno Lietuvos piliečio gyvenimą - jų nešildo energetikos ministro Arvydo Sekmoko tuščiažodžiavimas apie tariamas derybas su "Gazprom" dėl "teisingų" kainų už gamtines dujas. Negana to, net strateginių partnerių lenkų bendrovė PGE paskelbė, kad dėl nepriimtinų sąlygų stabdanti savo dalyvavimą mūsų naujos atominės elektrinės projekte.      

Tačiau mūsų strateginė partnerė Lenkija turi pamokomos patirties, kaip spręsti sunkius dvišalių santykių klausimus, taip pat ir su Rusija.

"Pastaruoju metu, ką matau iš kaimynės šalies Lenkijos, tai jų neva užsienio politikos ir politikos apskritai sukomercinimas (...) yra pasirenkamos tokios valstybės kaip Rusija į partnerius labiau negu Lietuva, bet tai yra grynai politinis apsisprendimas",  - neseniai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovė net prognozuoja, kad Lietuvos santykiai su Rusija gali blogėti. "Iliuzijų neturiu, kad situacija gerės, kad keisis - gali net blogėti, turint galvoje pastaruosius atskirų Rusijos vadovų pareiškimus. Manau, kad ta sovietinių laikų nostalgija, ko gero, tikrai trikdys mūsų santykių vystymąsi", - sakė D.Grybauskaitė. Tačiau Lenkija, kurios santykiai su Rusija taip pat istoriškai buvo sudėtingi, sugebėjo juos pagerinti ir išspręsti labai sunkius istorinius klausimus. 

Ar pagrįsti vertinimai, kad Lenkija renkasi Rusiją? Kodėl tokie prasti šimtus metų artimiausiomis sąjungininkėmis buvusių Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai šiandien? Kaip Lenkijai pavyko su Rusija kalbėtis labai sudėtingomis istorinėmis temomis? Ir ar to negali padaryti ir Lietuva? Lietuvos radijo laidoje "Dienos tema" dalyvavo buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras, vadovaujantis Lenkijos ir Rusijos bendrai darbo grupei sunkiems klausimams spręsti profesorius Adamas Danielius Rotfeldas.

- Profesoriau Rotfeldai, Jūs esate Lenkijos ir Rusijos sudėtingų problemų sprendimo komisijos vienas pirmininkų. Kokios yra tos sudėtingos problemos, įtrauktos į komisijos darbotvarkę?

- Pirmiausia, oficialus šio darinio pavadinimas yra Lenkijos ir Rusijos sudėtingų (tarpusavio) klausimų (sprendimo) grupė. (Lietuvių kalba oficialaus vertimo nėra, angliškai grupė vadinasi "Polish-Russian Group on Difficult Matters". Verčiant pažodžiui būtų "Lenkijos ir Rusijos sudėtingų klausimų grupė", bet skamba prastai ir klaidinančiai, tad siūlome kaip variantą vartoti "Lenkijos ir Rusijos sudėtingų tarpusavio klausimų sprendimo grupė" - autoriaus past.) Tie sudėtingi klausimai buvo apibrėžti ypatingu būdu.

Grupės veiklos pradžioje, 2008 metų birželį, buvo nuspręsta svarstyti visas svarbiausias praėjusio amžiaus istorines problemas, kurios nepateko į oficialių institucijų kompetenciją, faktiškai apimant devyniasdešimties metų laikotarpį nuo 1918-ųjų. Kitaip tariant, ėmėmės analizuoti intelektualų ir istorikų, o ne valdžios atstovų nagrinėtas problemas. Beje, sudarant tokią grupę buvo atsižvelgta į ankstesnės oficialios Komisijos, įkurtos 2002 metais, patirtį, nes ši oficiali Komisija nesugebėjo priimti bendrų išvadų būtent dėl to, kad jos mandatas nebuvo aiškiai apibrėžtas.

Grupę sudarantys Rusijos ir Lenkijos intelektualai, tyrinėtojai ir mokslininkai suskirstė nagrinėjamą devyniasdešimties metų laikotarpį į penkiolika sąlyginių periodų, kurių kiekvienam buvo skirta po atskirą skyrių. Kiekvienas skyrius buvo parašytas "veidrodiniu" principu, t. y. tuos pačius klausimus savaip pateikia Rusijos ir Lenkijos mokslininkai.

Taip per santykinai trumpą laiką, t. y. per mažiau nei dvejus metus, mums pavyko parengti labai didelės apimties, t. y. apie tūkstančio puslapių leidinį, kuriame aptariamos jautriausios ir skaudžiausios dviejų tautų tarpusavio santykių problemos.

Turiu omenyje, pavyzdžiui, Lenkijos karininkų žudynes Katynėje, kurias vykdė Sovietų Sąjungos specialiosios slaptosios tarnybos 1940 metais, ir tai vyko ne tik Katynėje, bet ir visose koncentracijos stovyklose, kuriose buvo laikomi Raudonosios armijos į nelaisvę paimti lenkų kariai. Kitas skaudus klausimas - lenkų persekiojimas. Kaip žinote, praeito amžiaus ketvirtame dešimtmetyje lenkai buvo šalinami iš sovietinės visuomenės juos tiesiog nužudant. Šimtai tūkstančių lenkų buvo nužudyta vien dėl to, kad jie buvo lenkai.

Dar viena aptariama problema yra Raudonosios armijos įsiveržimas į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 17 dieną. Tokie ir panašūs klausimai buvo mūsų nagrinėjimo objektas maždaug dvejus metus, o šio darbo rezultatas - mano minėtas leidinys, kuris vadinasi "Baltos ir juodos dėmės. Sudėtingos Lenkijos ir Rusijos tarpusavio santykių problemos 1918-2008 m."

- Ar pavyko pasiekti bendrą rezultatą, prieiti prie bendrų išvadų?

- Ne, tokio tikslo sau nekėlėme. Dėl faktų nebuvo diskutuojama, siekėme bendro supratimo, kad faktai ir įvykiai neturėtų būti diskusijos objektas. Tačiau jų interpretavimas ir istorinė atmintis gali skirtis.

Manau, įdomiausias mūsų požiūrio aspektas ir jo didžiausia naujovė yra tai, kad skaitytojams pateikiamos skirtingos tų pačių faktų ir įvykių dviejų tautų istorijoje interpretacijos. Taigi tokią knygą skaityti yra kur kas įdomiau, nes priešingu atveju, jei ši knyga būtų derybų rezultatas, atspindintis pasiektą susitarimą, tai ji visų pirma neatspindėtų realybės.

Juk per derybas šalys yra nusiteikusios pasiekti kažkokį kompromisą, vadinasi, visi ginčytini klausimai yra pašalinami, tad tokiu atveju gautume labai nuobodų tekstą su bendro pobūdžio frazėmis, kurios būtų labiau panašios į propagandą nei į tikrovišką istorinių faktų interpretaciją.

- Profesoriau, kaip Jūs apibūdintumėte dabartinius Rusijos ir Lenkijos santykius, nes net Lietuvoje dažnai diskutuojama ir teigiama, kad tam tikru požiūriu Lenkija yra labai artima Rusijai?

- Ne, nesakyčiau, kad labai artima. Kaip pažiūrėsi. Ne. Manau, kad Rusijos ir Lenkijos santykiai, bet ne šiuo metu, o pastarąjį dvidešimtmetį po sistemos pasikeitimo, kai 1991 metais žlugo Sovietų  Sąjunga ir iškilo Rusija, ir, beje, kaip tik šiomis dienomis minimos 20-osios Sovietų Sąjungos suirimo metinės, taigi šį pastarąjį dvidešimtmetį Lenkijos ir Rusijos tarpusavio santykiai buvo patys geriausi, geresni nei bet kada anksčiau per visą paskutinįjį tūkstantmetį.

Tai, kas santykiuose vertinama kaip blogis, yra labai santykinis dalykas, nes mūsų santykiai su Rusija nėra tokie, kaip, pavyzdžiui, su mūsų draugais ir partneriais Europos Sąjungoje. Su Rusija vis dar turime daugybę atvirų klausimų, kuriuos reikia išnagrinėti, kitaip tariant, dar yra daug neišspręstų problemų. Tačiau, kita vertus, tarp mūsų nekilo jokių konfliktų, ekonominiai santykiai, manyčiau, taip pat yra normalūs. Mūsų ketinimas ir, sakyčiau, šios tarpvalstybinės grupės pagrindinė užduotis bei tikslas buvo pasiekti, kad dialogas su Rusija taptų normalus, kitaip tariant, kad istorija būtų ne nuolatinės didžiulės įtampos, o tyrinėjimų ir bendros diskusijos tarp intelektualų ir istorikų sritis. Į ateitį nukreiptas problemas turi spręsti politikai, o istorikai turi užsiimti istorija, tad manau, kad toks bendras darbas yra didžiulis laimėjimas.

- Profesoriau, Lietuvos ir Lenkijos santykiai blogėja. Kaip juos pagerinti?

- Pasakysiu atvirai, tai labai rimta problema, bet ji nepatenka į mano profesionalios veiklos sritį. Daugybė lenkų yra labai susirūpinę. Tačiau manau, kad turime galimybę būti kur kas artimesni, negu tai vaizduojama kai kuriuose leidiniuose ar oficialiuose pareiškimuose. Keliamos problemos iš tikrųjų yra labai mažareikšmės, aš nesuprantu, kodėl tokios nereikšmingos problemos taip sunkiai sprendžiamos.

Manau, didelį autoritetą turintys žmonės - nepriklausomi mąstytojai, galbūt politiniai rašytojai, žurnalistai, tyrinėtojai, mokslininkai - galėtų įveikti šias problemas. Kai tokių problemų imasi valdininkai, negalima tikėtis, kad sprendimas bus surastas, nes valdininkams iš esmės nebūdingas naujoviškas mąstymas ir gebėjimas priimti sprendimus esant neįprastoms situacijoms.

O Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio problemos iš tikrųjų yra ypatingos dėl mūsų istorijos, dėl to, kad buvome ypač artimi daugelį šimtmečių. Tad jei situacija yra ypatinga, tai ir jos sprendimas turi būti ypatingas. Manau, kad nepriklausomi ir autoritetingi Lietuvos bei Lenkijos mąstytojai galėtų tą padaryti geriau negu oficialūs pareigūnai ir valdininkai. Beje, oficialiems pareigūnams visada pavykdavo rasti bendrą kalbą, pavyzdžiui, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis palaikė su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi labai šiltus ir glaudžius santykius, tas pats pasakytina ir apie prezidentą Lechą Kaczynskį bei dabartinį prezidentą Bronislawą Komorowskį.

Taigi nėra jokių problemų prezidentų, ministrų pirmininkų ir netgi užsienio reikalų ministrų tarpusavio santykiuose - problema yra kažkur kitur. Būtent dėl to, manau, reikia ieškoti kažkokio ypatingo, neįprasto sprendimo.

- Ir paskutinis klausimas, galbūt galėsite atsakyti bent keliais sakiniais, tačiau jis labai svarbus mūsų skaitytojams. Dabar net naujoji Lietuvos prezidentė teigia, kad Lenkija yra labiau orientuota į verslą, į Rusiją, į pragmatišką politiką, taip pat į Vokietiją. Susidaro įspūdis, kad Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos santykiams Lietuva tampa tarsi nereikalinga. Ar tai tiesa?

- Ne, tai visiškai netiesa. Mes siekiame normalių santykių su Rusija. Taip pat tikimės geriausių santykių su Vokietija per visą savo istoriją, nes, kaip žinote, Lenkijos ir Vokietijos santykiai buvo labai blogi, netgi tragiški. Mes siekiame rasti bendrą politinę kalbą ir pradėti susitaikymo procesą.

Lenkijos susitaikymas su Vokietija faktiškai prasidėjo praeito amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje nedidelės Lenkijos vyskupų grupelės iniciatyva, kai jie nusiuntė laišką Vokietijos katalikų vyskupams. Ir šis susitaikymas jau trunka daugiau nei keturiasdešimt metų, jis yra tęstinio pobūdžio, t. y. vyksta procesas. Neseniai toks pat procesas pradėtas ir su Rusija.

Tačiau noriu Jums pasakyti, kad mūsų širdyse ir protuose Lietuva užima kur kas aukštesnę vietą negu santykiai su Rusija ar Vokietija. Manau, kad problemą lemia abiejų šalių savotiškas nevisavertiškumo kompleksas, kuris yra istorijos pasekmė. Noriu Jums pasakyti, kad lenkai yra kur kas didesni Jūsų draugai, negu galite įsivaizduoti.

- Labai ačiū, Profesoriau, buvo didelė garbė su Jumis pabendrauti. Viso geriausio.

- Malonu. Viso geriausio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"