TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkijos ambasadorius: "Reikia dirbti ir laukti"

2013 07 22 6:00
J.Czubinskis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Naujasis Lenkijos ambasadorius Jaroslawas Czubinskis neslepia džiaugsmo dėl sustiprėjusio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vaidmens mūsų šalies politikoje. Jis įsitikinęs, jog santykiai tarp mūsų valstybių institucijų klostosi puikiai, o strateginių projektų įgyvendinimas ilgai trunka todėl, kad jam ruošiamasi itin kruopščiai.

Liepos 17 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lenkijos ambasadoriaus Vilniuje J.Czubinskio skiriamuosius raštus. Pradėjęs dirbti kaip tik Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pasiuntinys giria Lietuvos pasirengimą šiai užduočiai.

Paklaustas apie Lenkijoje uždaromas lietuviškas mokyklas, jis neskuba žadėti savo šalies vyriausybės veiksmų. O Lietuvos švietimo sistemos pertvarkas, kurias kritikavo tiek Lietuvos lenkai, tiek juos gelbėti raginę Lenkijos politikai, naujasis ambasadorius vadina mūsų krašto vidaus klausimu.

Apie tai, kas vienija Lietuvą ir Lenkiją ir dėl ko jos ne visada randa bendrą kalbą – "Lietuvos žinių" interviu su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Jaroslawu Czubinskiu.

Pirmininkauti pasiruošta gerai

- Vilniuje esate jau keletą savaičių. Kaip čia jaučiatės?

- Žinau, kad esu svečias. Žinau, kad kol kas nemoku susikalbėti gatvėje – tai mano trūkumas, bet bandau sistemingai išmokti lietuvių kalbą. Bandau suprasti Lietuvą. Žinau, kad naujam darbui esu gerai pasirengęs teoriškai. Visus metus skaičiau apie Lietuvą, kalbėjausi su žmonėmis, mėgindamas kuo daugiau sužinoti apie šalį. Bet čia atvykęs kol kas jaučiuosi kaip vaikas, dar nesąmoningomis akimis žvelgiantis į Vilniaus gyvenimo tikrovę.

- Jūsų darbo pradžia beveik sutapo su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžia. Lenkija ES Tarybai jau pirmininkavo 2011-aisiais. Gal turite kokių nors patarimų iš savo patirties?

- Kai mūsų šalis pirmininkavo ES Tarybai, kaip tik dirbau Lenkijos užsienio tarnybos generaliniu direktoriumi, taigi buvau atsakingas už diplomatinės tarnybos pasirengimą Lenkijos pirmininkavimui. Tai buvo labai sunkus darbas, todėl galiu pasveikinti mūsų partnerius Lietuvoje tikrai gerai pasirengus pirmininkauti. Tokios nuomonės laikosi visi ambasadoriai, su kuriais yra tekę bendrauti.

Beje, Lenkijai pirmininkaujant ES Tarybai, Lietuvos ministerijų atstovai lankydavosi Varšuvoje – jie dirbo kartu su mumis, todėl mūsų patirtis perduota šimtu procentų. Jei sakyčiau, jog dabar kas nors vyksta blogai, turėčiau pripažinti, kad ir Lenkijos pirmininkavimas buvo surengtas prastai, o to niekada nepripažinsiu.

Euras – pagal aplinkybes

- Lenkijos ir Lietuvos pozicijos ES dažnai sutampa – ar Rytų partnerystės, ar transatlantinio bendradarbiavimo klausimais, ar ginant tam tikrus principus, suformavusius Europos kultūrą.

- Tai natūralus dalykas. Mūsų interesai panašūs. Turime tuos pačius kaimynus, mums rūpi tos pačios problemos. Todėl manęs nestebina, kad svarbiais klausimais sugebame susitarti. Tiesa, kartais nuomonės išsiskiria. Pastarasis pavyzdys – vadinamoji tabako direktyva. Lenkija turi labai didelę tabako gamybos ir perdirbimo pramonę. Todėl Lenkija šiuo klausimu neketina pasiduoti, kovosime dėl savo interesų įgyvendinimo. Yra ir keletas kitų klausimų, kur Lenkijos ir Lietuvos pozicijos išsiskiria, bet tai neužgožia labai gerų mūsų šalių santykių ES politikos baruose.

- Regis, Lenkijos ir Lietuvos pozicijos ne visai sutampa ir euro įvedimo klausimu. Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kitų metų pavasarį Europos Komisijai teiks paraišką dėl šalies priėmimo į euro zoną. Lenkijoje svarstoma šiuo klausimu rengti referendumą, prieš kelis mėnesius tokią galimybę teigiamai įvertino ir premjeras Donaldas Tuskas. Kokia Lenkijos vyriausybės pozicija dėl stojimo į euro zoną?

- Kada Lenkija pasiprašys būti priimta į euro zoną, bus nuspręsta atsižvelgiant į vidaus rinkos ir visos euro zonos padėtį. Turime puikų finansų ministrą Jaceką Rostowskį, jis labai kompetentingai analizuoja vidaus ir europinės rinkos padėtį. Šiuo metu nėra nustatyta jokia konkreti data, kada sieksime įsivesti bendrą valiutą. Jei klausiate, ar bus referendumas, galiu atsakyti: kodėl gi ne? Bet lygiai taip pat jo gali ir nebūti. Dabar apie tai kalbėti dar anksti. Galutinis tikslas – įstoti į euro zoną – yra aiškus, bet tai nutiks tik tada, kai aplinkybės tam bus palankios.

- Kokia yra Lenkijos pozicija Visagino atominės elektrinės statybos klausimu? Ar galima tikėtis, kad, jei jėgainė bus statoma, Lenkija prisidės prie projekto?

- Lenkijos pozicija yra aiški - žiūrime į tai kaip į verslo projektą. Todėl viena Lenkijos įmonė buvo nurodyta kaip potenciali projekto partnerė. Ši įmonė atliko analizę ir išreiškė savo nuomonę: šiame projekte Lenkijos šiuo metu nėra. Bet žinau, kad Lenkijos subjektai, kurie galėtų būti suinteresuoti projektu, stebi, kaip klostosi situacija Lietuvoje. Taigi kol kas reikia dirbti ir laukti.

Grėsmių nemato

- Dvišaliai ar daugiašaliai strateginiai projektai, tokie kaip elektros tiltas, geležinkelis "Rail Baltica", magistralė "Via Baltica", nuolat stringa. Kaip manote, kas dėl to kaltas?

- Negalima kalbėti apie kieno nors kaltę. Abiejose ar, tiksliau tariant, visose šalyse požiūris vienodas: tai milžiniški projektai, jiems būtina gerai pasiruošti. Žinau, kad Lenkija ilguoju laikotarpiu yra numačiusi ir lėšų, ir veiksmus, ir teigiamą jų baigtį. Nematau čia jokių grėsmių.

Kodėl projektai taip ilgai trunka? Nes taip ir turi būti. Tai didžiuliai projektai. Kalbame apie kelio ar geležinkelio, kurie eina per kelių šalių teritoriją, tiesimą. Jų standartai visose šalyse turi būti identiški, turime laikytis gamtosaugos reikalavimų, įgyvendinti projektus išmintingai finansiniu požiūriu. Jei norėtume viską padaryti greitai, rezultatai būtų blogi.

- Prieš porą mėnesių buvusio Lenkijos premjero Jaroslawo Kaczynskio patarėjas užsienio lenkų klausimais Michalas Dworczykas savaitraščiui „Do Rzeczy“ atviravo, kad vadinamieji strateginiai projektai Lenkijos buvo išnaudojami kaip būdas išsireikalauti nuolaidų lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Pavyzdžiui, tiesiogiai susietas sutarties dėl elektros tilto pasirašymas ir tuomečio premjero Gedimino Kirkilo sutikimas steigti Vilniuje lenkišką universitetą. Ką galėtumėte pasakyti apie tokius diplomatijos metodus?

- Visų pirma džiaugiuosi, kad Vilniuje atsiradęs Lenkijos Balstogės universiteto filialas auga, kad jis įsitvirtino tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų. Negaliu komentuoti žmonių, kurie turi vienokias ar kitokias pažiūras, kalbų. Jie turi teisę turėti pažiūras. Tačiau galiu patikinti, kad Lenkijoje nėra jokios rimtos jėgos, kuri keltų pavojų Lietuvos valstybingumui.

Džiaugiasi LLRA sėkme

- Prisistatydamas Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijoje jūs, kartodamas prezidento Bronislawo Komorowskio žodžius, sakėte, kad LLRA sėkmė praėjusių metų rinkimuose buvo „visų demokratinės Lenkijos vyriausybių sėkmė“. Ar tai reiškia, kad Lenkijos valdžia Lietuvoje simpatizuoja konkrečiai politinei jėgai?

- Normalu, jog džiaugiamės, kad lenkams, kurie yra Lietuvos piliečiai, atstovaujama šios valstybės valdžios institucijose. Galiu užtikrinti, kad taip pat džiaugtųsi kiekvienos valstybės ambasadorius, remiantis savo tautiečius, veikiančius šalyje, kurioje dirba.

- O ar jums nekelia nerimo tai, kad kai kurių LLRA politikų laikysena kartais atrodo atvirai promaskvietiška? Pavyzdžiui, partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis yra Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltiskij Mir“, kuriame įžūliai perrašinėjama Baltijos šalių istorija, visuomeninės tarybos narys.

- Tai yra Lietuvos vidaus politikos klausimas. Būdamas čia tik svečias, tokių dalykų nekomentuosiu. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad LLRA pateko į Seimą per demokratinius rinkimus, turi savo parlamentarus, atstovus Vyriausybėje, ir tai mus džiugina, nes tokiu būdu partija įgijo realią įtaką padėčiai Lietuvoje.

- LLRA kritikavo Lietuvos valdžios institucijų sprendimus dėl lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimo ir dėl kai kurių dalykų dėstymo mokyklose lietuvių kalba. Ar Lenkijos vyriausybė turi šiuo klausimu kokią nors poziciją?

- Lenkijos, kaip ir bet kurios kitos šalies, vyriausybė stebi įvykių kitų valstybių viduje eigą. Tačiau savaime suprantama, kad jūsų minimi klausimai sprendžiami nepriklausomos ir suverenios valstybės. Jie susiję su Lietuvos valstybės ir jos piliečių santykiais. Mes tiesiog džiaugiamės, kad lenkams, kurie gyvena Lietuvoje, yra atstovaujama Seime.

Suprasti Lietuvą

- Lenkijoje per pastarąjį dešimtmetį uždarytos penkios iš dešimties lietuviškų mokyklų, neseniai paskelbtas sprendimas uždaryti dar dvi. Bent viena iš likusių mokyklų apskritai negalėtų egzistuoti be Lietuvos valstybės finansinės paramos. Ar galima tikėtis, jog Lenkijos vyriausybė imsis žingsnių, kad lietuviško švietimo padėtis toliau neblogėtų?

- Lenkijoje dramatiškai mažėja gimstamumas, uždaroma daugybė mokyklų, atleidžiami tūkstančiai mokytojų. Ši problema liečia ir lietuvius. Savivaldybių atstovai teigia, kad jiems sunku išlaikyti mažas mokyklas. Kai dirbau generaliniu konsulu Karaliaučiuje, teko bendrauti su šiaurinės Lenkijos savivaldybių, kuriose gausiai gyvena ukrainiečių tautinė mažuma, atstovais. Ten einama kitu keliu. Nebuvo sukurta daug mažų ukrainietiškų mokyklų, o įsteigta viena didelė. Šis modelis veikia gerai, o mokykla sulaukia didelio populiarumo.

Bet kuriuo atveju mane džiugina Lenkijos ir Lietuvos švietimo ministerijų dialogas, kuriuo bandoma išspręsti probleminius klausimus. Juos sprendžiant mielai prisidėsiu ir pats. Artimiausiu metu ketinu apsilankyti Seinuose ir Punske, kur bus galimybė apie tai pasikalbėti.

- Prieš keletą metų savaitraštyje „Wprost“ paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad 52 proc. Lenkijos gyventojų laiko „rytinius pakraščius“ (Kresy wschodnie – taip lenkiškai vadinamos Pietryčių Lietuvos bei Vakarų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos, kurios tarpukariu buvo valdomos Lenkijos) lenkiškomis žemėmis. Taip mano ir 51 proc. lenkų, kuriems yra iki 29 metų.

- Istorija gyva tol, kol žmonės apie ją mąsto. Kai dirbau kitose šalyse, į rankas taip pat patekdavo įvairių leidinių, kuriuose iš istorinio požiūrio taško buvo rašoma apie Lenkijos teritoriją. Galiu jus patikinti, kad niekas neketina pradėti karo dėl klausimų, kurie jau baigti. Istorija lieka istorija, ji dėstoma mokyklose. Bet manęs nedžiugina, kad 2013-aisiais, po glaudaus bendradarbiavimo, bendros narystės ES metų, gali atsirasti balsų, kurie tvirtintų, kad yra kokių nors nebaigtų klausimų.

- Kokius pagrindinius darbus esate numatęs nuveikti per savo kadenciją?

- Atsakymas nuskambės standartiškai, bet iš profesionalaus diplomato nieko kito ir negalite tikėtis. Mano užduotis - stiprinti dvišalius santykius, skatinti bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų tarptautinėje arenoje ir užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą. O bendradarbiavimas tarp įvairių mūsų šalių institucijų klostosi puikiai.

Turiu taip pat asmeninį tikslą – noriu suprasti Lietuvą ir lietuvius. Dirbdamas Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, supratau ir pamilau tas vietas bei žmones. Lietuvos dar nepažįstu ir nesuprantu – ne tik lietuvių kalbos. Tikiuosi, kad tai pavyks pakeisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"