TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkijos Senato pirmininkas: dėl dvišalių santykių problemų kalti Sąjūdžio ideologai

2014 04 08 14:07
Reuters/Scanpix nuotrauka

Dėl Lietuvos-Lenkijos santykių problemų iš dalies kalti kai kurie Sąjūdžio lyderiai, kartu su Lietuvos valstybingumu atkūrę prieškaryje egzistavusią Lenkijai priešišką ideologiją, sako Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius.

Šią dvišalių problemų priežastį Lenkijos politikas įvardijo antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitydamas paskaitą „Politikos ir santvarkos pasikeitimo Lenkijoje 25-metis“ .

„Lietuva, statydama savo valstybingumą - profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybingumo instruktorius - atkūrė jį kartu su prieškario ideologija. Prieškaryje ji buvo visiškai suprantama, nes buvo konfliktas dėl Vilniaus, tačiau pokaryje ta ideologija jau yra visiškai nepagrįsta. Bet ji buvo kažkokiu būdu atkurta. Manau, tai yra (blogų santykių) priežastis“, - sakė Lenkijos Senato pirmininkas, kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius.

B.Borusewiczius tvirtino, kad Lenkija su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Ukraina, turi kur kas didesnių abipusių istorinių nuoskaudų, nei su Lietuva, kaip antai, Volynės žudynes 1943-1944 metais. Tuomet per susirėmimus abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių. Tačiau tai, pasak lenkų politiko, netrukdo lenkams palaikyti Ukrainą Rusijos agresijos kontekste.

„Teoriškai žiūrint, santykiai su Lietuva turėtų būti geriausi, nes kaip tik su Lietuva turime mažiausiai istorinių problemų“, - sakė B.Borusewiczius.

Jis taip pat tvirtina nesuprantantis, kodėl lenkų mažuma Lietuvoje negali susitarti su Lietuvos dauguma „dėl smulkmenų“.

„Mes Lenkijoje nesuvokiame, kur yra konflikto esmė: suprantu, yra Konstitucija, yra teisė, kuri galioja, įstatymai, kurių reikia paisyti, teismai, kurie priima sprendimus ir baudžia. Bet problema dėl „w“ rašybos arba dėl gatvių lentelių tautinės mažumos kalba – visur, kur mes benuvyktumėme už Lietuvos ribų, (tokia rašyba) galioja“, - sakė jis.

Balandžio 2 dieną Briuselyje su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku susitikęs Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius bus priimtas įstatymas, leidžiantis ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams originalią pavardžių rašybą asmens dokumentuose. Tokią pataisą Seime premjero vizito išvakarėse, balandžio 1-ąją įregistravo socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas.

Tuo metu D.Tuskas užsiminė, jog tarp „spręstinų klausimų“ lieka Tautinių mažumų įstatymas, dvikalbės vietovardžių lentelės, žemės grąžinimo klausimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"