TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkiškas viliotinis lietuviškai

2016 06 28 6:00
Suvalkų prekybos centruose vis dažniau su pardavėjais galima susikalbėti ir lietuviškai. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pirkėjų iš Lietuvos gausa kaimynės Lenkijos Suvalkų krašto parduotuvėse tapo akstinu vietos gyventojams ir verslininkams atsigręžti į lietuvių kalbą. Tiek lietuviškai, tiek lenkiškai kalbantys darbuotojai šiuo metu yra vieni paklausiausių tenykštėje darbo rinkoje.

Lietuvių kalbą Suvalkų krašte mėgina prisiminti ją jau pamiršę lietuvių kilmės asmenys, o lenkai bando bent kiek jos pramokti. Tačiau lietuvybės puoselėtojai šioje Lenkijos dalyje pažymi, kad toks mūsų kalbos populiarumas skatinamas vien ekonominiais motyvais, o ne tikru susidomėjimu lietuvių kalba, jos ištakomis.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos kilęs sąmyšis valiutų rinkoje vėl pasmukdė Lenkijos zlotą, tad kelionės į kaimynę šalį lietuviams tapo dar patrauklesnės. Lenkijos verslininkai pirkėjus iš mūsų šalies vilioja ne tik žemesnėmis kainomis ir akcijomis, bet ir kitokiomis nei Lietuvoje prekėmis.

Vis daugiau atvykusiųjų Lenkijos prekybos vietose ieško ne tik maisto produktų, jie vis dažniau užsuka į baldų, statybinių medžiagų ar elektroninių prekių prekybos centrus, vaistines. Juolab kad Lenkijos verslininkai greitai sugebėjo sureaguoti į padidėjusį pirkėjų iš Lietuvos srautą – jie kviečiami apsipirkti lietuvių kalba, lietuviškai šneka nemažai pardavėjų.

Lenkija yra patraukli pirkėjams kone iš visų su ja besiribojančių šalių./"Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Darbdavių varžytuvės

Viename Suvalkų prekybos centrų pardavėja dirbanti Lenkijos lietuvė Vilija „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad dėl pardavėjų, kurios kalbėtų ne tik lenkiškai, bet ir lietuviškai, o dar geriau – ir rusiškai, tarp vietos verslininkų vyksta kone varžytuvės, kuris jų pasiūlys didesnį atlygį.

„Už tai, kad moku lietuvių kalbą ir galiu ja susikalbėti su atvykusiais iš Lietuvos pirkėjais, kurie sudaro daugiau nei trečdalį visų mūsų centro pirkėjų, gaunu beveik penktadaliu didesnį atlyginimą nei mano kolegės“, – tikino ji. Moteris pabrėžė, jog ir kitose parduotuvėse pardavėjoms, kurios kalba lietuviškai, mokamas priedas gali svyruoti nuo 10 iki 20 procentų.

Vilija taip pat minėjo, kad daugiausia į parduotuves yra priimami Lenkijos lietuviai, kaip mokantys lietuviškai. Šiai mūsų tautietei taip pat teko girdėti, kad esama kelių pardavėjų, kurios važinėja dirbti į Suvalkus iš Lietuvos. Jau nekalbant apie tai, kad vieną statybinių prekių prekybos centrų Suvalkuose bei didmenininkams skirtą tokio paties profilio įmonę valdo Lenkijos lietuvis Petras Černelis.

Lietuviškumo nepadaugėjo

Seinuose veikiančio Vyskupo Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ tarybos pirmininkė Jolanta Jonušonytė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad didesnis Lenkijos verslininkų susidomėjimas tiek lietuviškai, tiek lenkiškai kalbančiais potencialiais darbuotojais yra kilęs grynai iš ekonominių sumetimų. Kai daug žmonių iš Lietuvos atvažiuoja į Lenkiją apsipirkti, lietuvių kalbą mokantys pardavėjai prekybininkams sukuria nemažą pridėtinę vertę.

J. Jonušonytei buvo linkęs pritarti ir Seinų miesto burmistro patarėjas Rimas Racis. „Parduotuvė, kurioje dirba lietuviškai kalbančių pardavėjų, yra populiaresnė tarp pirkėjų iš Lietuvos. Tad verslininkai, ypač Suvalkų, į kuriuos plūsta didžiausi pirkėjų būriai iš Lietuvos, stengiasi, kad kiekvienoje parduotuvėje būtų nors po vieną lietuviškai kalbantį darbuotoją. Punsko, Seinų krašte tai nėra aktualu, nes ir taip nemažai vietos gyventojų moka susikalbėti lietuviškai“, – pasakojo jis.

Anot R. Racio, pastarųjų metų intensyvesnė pasienio prekyba skatina ir lenkakalbių krašto gyventojų domėjimąsi lietuvių kalba, nes ji yra reikalinga prekybiniams ryšiams palaikyti. Tad nereikėtų stebėtis, kad vos tik įvažiavus iš Lietuvos į kaimynės šalies teritoriją matyti dideli reklaminiai stendai, kviečiantys užsukti į vieną ar kitą parduotuvę ne tik lenkiškai, bet ir lietuviškai.

Lietuvių kalba į skaitytojus prabyla ir kai kurių prekybos ar kitokias paslaugas teikiančių firmų internetiniai portalai.

J. Jonušonytės tikinimu, tai tėra elementarus ekonominis išskaičiavimas. „Nemanau, kad dėl to mūsų krašte daugiau domimasi lietuvių kalba ar lietuvybe. Dirbu lietuviškoje mokykloje ir pastebiu, kad vaikų joje nepadaugėjo. Vaikai, o tiksliau, jų tėvai toliau renkasi lenkiškas mokyklas“, – kalbėjo „Lietuvių namų“ tarybos pirmininkė.

Gintaras Skamaročius: „Verslininkai bando pritraukti ne tik lietuviškai kalbančių pardavėjų, bet ir konsultantų, buhalterių, net vairuotojų."

Atveria platesnį kelią

Glaudžius ryšius tarp Lenkijos Suvalkų krašto ir Lietuvos verslo, kultūros srityse puoselėjančio euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ne vien Lenkijos lietuviai pastaruoju metu Suvalkuose yra tapę patrauklia darbo jėga – daugėja ir mūsų šalies gyventojų, kurie važinėja dirbti į Lenkiją. Tiesa, šiuo atveju jiems keliamas reikalavimas mokėti ir lenkų kalbą.

G. Skamaročius aiškino, kad kol kas kito preteksto, išskyrus didesnį pelną ir didesnę apyvartą, plėsti lietuviškai kalbančių darbuotojų būrį nėra. „Verslininkai bando pritraukti ne tik lietuviškai kalbančių pardavėjų, bet ir konsultantų, buhalterių, net vairuotojų. Mat prireikus atvežti prekes į Lietuvą, tokiems darbuotojams lengviau orientuotis mūsų šalyje“, – sakė jis.

Anot G. Skamaročiaus, Suvalkuose gyvena nemažai lietuvių kilmės, bet save jau lenkais laikančių gyventojų, kurie dabar prisiminė, kad vaikystėje ir jie ar jų tėvai mokėjo šią kalbą. Matydami darbo rinkos tendencijas, bando ją atgaivinti. Todėl lietuviškai kalbančiųjų daugėja ir įvairiose Suvalkų įstaigose, ne tik prekybos centruose.

Be to, ir patys lenkai, kurie nori pritraukti pirkėjų iš Lietuvos, bando mokytis kalbėti lietuviškai. „Man pačiam teko susidurti su įdomiu atveju Suvalkų turguje, kai prekiautojas lenkas yra išmokęs keliasdešimt frazių lietuviškai, kad galėtų prekių pasiūlyti potencialiems pirkėjams“, – prisiminė euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius.

Veržiasi ne vien lietuviai

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad ne vien pasienyje su Lietuva Lenkijos verslas jaučia iš užsienio atvykstančių pirkėjų antplūdį. Tokia pati situacija yra pasienyje su Vokietija, Baltarusija, Ukraina, Rusijos Kaliningrado sritimi.

„Nemaži daugelio tiek maisto, tiek kitokių prekių kainų skirtumai gena šių šalių pasienio regionų gyventojus apsipirkti Lenkijoje. Šiuose regionuose taip pat populiarėja kaimynių šalių kalbos, ieškoma darbuotojų, galinčių jomis susikalbėti“, – pasakojo V. Uksa.

Pasak jo, pirkėjai iš užsienio Lenkijos verslininkams duoda nemenką pelną. Be to, pastaruoju metu ryškėja dar viena nauja tendencija – koją į Lenkiją po truputį kelia ir Lietuvos verslas. Kai kurių didelių prekybos centrų savininkai yra lietuviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"