Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lenkų akibrokštas turėti Aušros vartų atvaizdą pasuose papiktino Vilnių

 
2017 08 04 8:00
Internetiniame balsavime Aušros vartų atvaizdas kol kas užima antrąją vietą, tad, regis, gali patekti į lenkiškus pasus.
Internetiniame balsavime Aušros vartų atvaizdas kol kas užima antrąją vietą, tad, regis, gali patekti į lenkiškus pasus. Romo Jurgaičio nuotrauka

Lenkijos valstybės šimtmečiui skirtuose naujuose lenkiškuose pasuose gali atsirasti ir vieno iš Lietuvos sostinės simbolių – Aušros vartų – atvaizdas. Dėl to į mūsų Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Lenkijos ambasados atstovas, tačiau reakcijos iš Varšuvos į išdėstytas pastabas mūsų diplomatai kol kas nesulaukė.

Apsispręsti, kaip atrodys naujo tipo Lenkijos piliečių pasai, gyventojams pasiūlė šalies Vidaus reikalų ir administravimo ministerija. Pristatydamas šią iniciatyvą ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad taip norima pagerbti tuos, kurie liejo kraują už Lenkijos laisvę.

Balsavimui internetu iš viso pateikta 13 grafinių motyvų, o bus atrinkti šeši. Tarp jų – ne tik Lenkijos istorinės asmenybės, tarkime, pirmasis prezidentas Gabrielius Narutowiczius, valstybės simboliai, pavyzdžiui, Legiono erelis, bet ir Vilniaus Aušros vartai. Mūsų sostinės simbolis aprašomas kaip lenkams ypatinga vieta.

Primenama, jog čia buvo pakabinta tarpukariu Vilniaus kraštą užėmusio ir nuo Lietuvos atplėšusio Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio padėkos lentelė, kurioje iškalti tokie žodžiai: „Dėkoju tau, Motina, už Vilnių.“

Taip pat nurodoma, kad Aušros vartai J. Pilsudskio ir kitų nepriklausomybės veikėjų pastangomis tapo lenkiškumo simboliu Vilnijos krašte. Internetiniame balsavime Aušros vartų atvaizdas kol kas užima antrąją vietą, tad, regis, gali patekti į lenkiškus pasus.

Skelbiama, kad jau išrinkti grafiniai motyvai trylikai naujo tipo Lenkijos paso puslapių. Tarp jų atsidūrė ir Lvove, Ukrainoje, esančios Ereliukų kapinės, kuriose palaidoti lenkų pusėje su ukrainiečiais kovoję Lvovo gyventojai.

Varšuvai pasiuntė įspėjimą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad toks Varšuvos žingsnis nevertinamas kaip draugiškas ar derantis su kaimyniškais santykiais. Todėl kai apie tokią iniciatyvą pranešė Lenkijos žiniasklaida, į mūsų URM buvo iškviestas Vilniuje reziduojantis kaimynės šalies laikinasis reikalų patikėtinis (ambasada kol kas dirba be ambasadoriaus).

„Paaiškinome situaciją ir įspėjome, kad taip neturėtų būti. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis toliau, nes matome, jog Lenkijos spauda ir daugiau apie tai rašo. Tai susiję ne vien su Vilniumi, bet ir su Ukraina. Kiek žinome, ukrainiečių pozicija taip pat panaši. Toliau stebime situaciją, apie savo požiūrį ir vertinimus jau informavome lenkus“, – pažymėjo jis.

L. Linkevičius tikisi, kad URM išsakytus nuogąstavimus Lenkijos diplomatas perdavė Varšuvai. Tačiau kol kas jokio atsako iš kaimynės nesulaukta.

Internetiniame balsavime Aušros vartų atvaizdas kol kas užima antrąją vietą, tad, regis, gali patekti į lenkiškus pasus.

Ministras pabrėžė, jog norint pagerbti valstybę, dokumentuose ar kur kitur reikia vaizduoti savo šalies simbolius.

„Nenormalu, kai tai daroma naudojant kitos valstybės vaizdus, juo labiau žinant kad mūsų istorijoje būta įvairių puslapių. Kalbant apie Vilnių, šio krašto likimą, tai dar jautriau. Todėl tiesiog privalu atsižvelgti į šias aplinkybse“, – dėstė L. Linkevičius. Jis pridūrė turintis vilties, kad Aušros vartų atvaizdo lenkiškuose pasuose nebus.

Problemos nemato

Seimo vicepirmininkui Gediminui Kirkilui pasiūlymas balsuoti dėl Aušros vartų vaizdavimo Lenkijos pasuose – „gana keistas ir neįprastas“. Apie panašius dalykus ar tokią praktiką anksčiau jam neteko girdėti. „Bet siūlyti galima, nieko bloga čia nematau. Pasiūlymas, ir tiek“, – teigė jis.

Kartu G. Kirkilas pabrėžė, kad Aušros vartai – labai svarbus paminklas ne tik lietuviams, bet ir lenkams. Nors kai kurie lenkų apžvalgininkai tokį Lenkijos sumanymą įvertino kaip provokaciją, Seimo vicepirmininkas taip nemano. Esą gretimos šalies politikoje yra visokių žmonių, kai kurie jų atvyksta čia tik tam, kad susitiktų su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovais, ir net neinformuoja mūsų valdžios, atvažiuoja kaip turistai. „Kokių jie ten idėjų turi, galiu tik spėlioti. Viena tokių fantastinių gal ir iškilo“, – svarstė socialdemokratas.

Linas Linkevičius sako, kad toks Varšuvos žingsnis nevertinamas kaip draugiškas ar derantis su kaimyniškais santykiais.

Jeigu bus surengta Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, G. Kirkilas sako, kad klausimą dėl susiklosčiusios situacijos galima būtų iškelti bent jau per neformalius pokalbius su kolegomis iš Varšuvos.

Įklimpę senuose vaizdiniuose

Istorija su Aušros vartais, Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio žodžiais, atrodo it bandymas savintis kitos valstybės labai jautrų dvasingumo, religijos, tikėjimo simbolį. „Tarsi kartu kuriama iliuzija, kad Lenkijos pase yra Lenkijai priklausantis dalykas. Nacionalinės valstybės pasas simbolizuoja tos valstybės teritoriją, istoriją, ką tik nori“, – tvirtino jis.

A. Ažubalio nuomone, Lenkijos ministerijos pasiūlymas piliečių pasuose vaizduoti užsienio valstybėse esančius objektus taip pat rodo, kad dalis šios šalies politinio elito yra įklimpusi į prieškarinius Lenkijos istorijos vaizdinius ir niekaip nenori iš tos klampynės išlipti. Pasak jo, mūsų dvišalių santykių pobūdį labai gerai nusako vienos profesoriaus Vytauto Landsbergio knygos pavadinimas – „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“.

Alinos Ožic nuotrauka
Alinos Ožic nuotrauka

„Neseniai matėme bandymus Lenkijos Seime sulyginti nacionalsocializmo ir komunizmo ideologijas su tariamu lietuviškuoju nacionalizmu. Lenkų korta, pagaliau neseni Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykovskio pareiškimai, kad Lenkija su Ukraina nekartos klaidų, kurias padarė su Lietuva ir Vokietija, kol nebus išspręsti kažin kokie istoriniai klausimai.

Dar ta nuolatinė parama kremliniam Valdemaro Tomaševskio sambūriui – visa tai rodo, jog aukščiau pakilti neįstengiama“, – vardijo problemas A. Ažubalis. Kartu jis priminė ir nuolatinius kaimynės pareiškimus apie gretimose šalyse, taip pat Lietuvoje, skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą.

Kad Lenkija atsikratytų tokio matymo, jai, parlamentaro teigimu, tikriausiai reikia tokios asmenybės, kokia buvo a. a. prezidentas Lechas Kaczynskis. Jis, kaip priminė A. Ažubalis, 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime pasakė, jog Lenkijos dalyvavimas 1938 metų Čekoslovakijos aneksijoje buvo ne tik klaida, bet ir nuodėmė. „Vis dėlto reikia, kad žmonės gebėtų peržengti tuos stereotipus ir vaizdinius, kurie gal buvo įkalti dar prieškario istorijos vadovėliuose ar seniau. Tada galima pradėti iš naujo konstruoti santykius su kaimynais“, – įsitikinęs jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"