TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkų politikai norėtų privilegijuotų rinkimų

2016 02 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime brandinama iniciatyva palengvinti tautinių mažumų atstovų patekimą į Seimą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija siūlo nuleisti parlamento rinkimų kartelę tautinių mažumų kandidatų sąrašams

LLRA frakcijos atstovai parengė Seimo rinkimų įstatymo pataisą, kuria siūlo įteisinti, kad Seimo mandatą galėtų gauti 3 proc. rinkimų barjerą įveikęs tautinių mažumų kandidatų sąrašas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į Seimą gali pretenduoti ne mažiau kaip 5 procentų rinkėjų balsų surinkęs sąrašas. Pasak rinkimų prievaizdų, panašių siūlymų būta ne kartą, bet kol kas nė vienas jų netapo „kūnu“. Didelių abejonių kyla jau vien dėl pačios tautinių mažumų sąrašo sampratos.

Per aukštas slenkstis

Pataisos rengėjų teigimu, 2011 metų atlikto gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 16 proc. kitų tautybių gyventojų. „Esant tokiam dideliam skaičiui tautinių mažumų atstovų, privalu užtikrinti jiems atstovavimo galimybę aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose“, – rašoma aiškinamajame rašte. Taip pat primenama, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo 2013 metų sausio 3 dieną išleistoje Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misijos ataskaitoje apie 2012 metų Lietuvos Seimo rinkimus pabrėžė, kad, „siekiant užtikrinti geresnį tautinių mažumų atstovavimą įstatymų leidyboje, tautinių mažumų partijoms būtina nustatyti žemesnį rinkimų slenkstį“.

Šiuo metu galiojantis Seimo rinkimų įstatymas numato, kad visoms partijoms, siekiančioms Seimo narių mandatų daugiamandatėje apygardoje taikomas 5 procentų rinkimų slenkstis.

„Ši nuostata užkerta kelią tautinių mažumų partijoms turėti savo atstovus aukščiausiose Lietuvos valdžios institucijose ir tinkamai atstovauti tautinių mažumų interesus“, – teigia projekto autoriai. Pasak jų, užsienio šalyse rinkimų barjeras tautinių mažumų ir regioninėms partijoms yra mažesnis nei kitoms partijoms arba apskritai nėra taikomas.

Galėtų tapti pavyzdžiu

Viena iš pataisos rengėjų, Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad į Seimą patekti norinčiam tautinių mažumų sąrašui reikia įdėti „labai daug organizacinių pastangų ir jėgų“. „Ir dar girdime priekaištų, kad esą mūsų sąraše daug rusų organizacijos atstovų, todėl dėl mandato turėtume kovoti kaip koalicija, kuriai reikia įveikti 7 procentų barjerą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Tamašunienė.

Jos teigimu, LLRA kol kas vienintelė politinė jėga, Seime atstovaujanti tautinių mažumų interesams. „Tačiau mes – regioninė partija, vargu ar Telšiuose sulauktume daug rėmėjų, nebent rinkėjams būtų priimtina mūsų ekonominė ir socialinė programa“, – pastebėjo parlamentarė.

Politikės nuomone, sumažinus rinkimų kartelę, į Seimą pretenduoti galėtų kad ir rusų tautinės mažumos kandidatų sąrašas. Jos teigimu, lengvatos tautinių mažumų sąrašams numatytos Lenkijoje, Čekijoje, taip pat kitose šalyse. Todėl ir ESBO ne kartą Lietuvai priminė tokio žingsnio svarbą. Jei lengvatinė nuostata būtų įteisinta, Lietuva, anot R. Tamašunienės, būtų minima tarp pavyzdinių šalių.

Kartu parlamentarė pripažino, kad tokio sprendimo tikėtis iš šio Seimo nėra labai realu. „Ne pirmas kartas, kai tą siūlome“, – priminė ji. Jei pataisa artimiausiu metu ir būtų priimta, spalį vyksiantiems Seimo rinkimams ji negaliotų. R. Tamašunienės teigimu, LLRA laikosi nuostatos, kad visos rinkimų pataisos turi būti priimamos ne vėliau kaip likus metams iki rinkimų. „Kad piliečiams nekiltų jokių įtarimų“, – paaiškino Seimo narė.

Nėra kriterijų

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, pagrindinė tokio siūlymo problema, kaip nustatyti, kuris sąrašas yra tautinių mažumų, kuris – ne. „Ar sąrašas, į kurį įrašyti vienas ar keli ne lietuvių tautybės kandidatai, gali pretenduoti į lengvatą? O gal tokiame sąraše turėtų būti daugiau nei pusė kitų tautybių asmenų? Įstatyme turėtų būti aiškiai pasakyta, koks sąrašas yra tautinių mažumų“, – lzinios.lt sakė Z. Vaigauskas.

Pasak jo, bet kuriame rinkimų sąraše galima rasti daugelio Lietuvoje gyvenančių tautybių kandidatų pavardžių. „Išeitų, kad tokia partija, kuri sugebėtų įtikinti VRK, nežinia pagal kokius kriterijus, kad jos sąrašas yra tautinių mažumų, barjerą turėtume sumažinti“, – sakė Z. Vaigauskas, priminęs, kad apie tai buvo diskutuota ne kartą.

Jo nuomone, jei Lietuva būtų suskirstyta į regionus, tuomet gal ir būtų prasmės keisti tautinėms mažumos numatytą kartelės aukštį. Ypač, jei tautinė mažuma mažesnė nei numatytas barjeras – 5 procentai. Tačiau lenkų tautybės asmenų Lietuvoje gyvena kur kas daugiau. „Galų gale, jei patys lenkai už savo sąrašą nebalsuoja, kodėl jis turėtų būti privilegijuotas“, – pastebėjo Z. Vaigauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"