TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lenkų universiteto filialas - pakeliui į Lietuvą

2007 03 17 0:00
Manoma, kad Balstogės universiteto filialas Vilniuje įsikurs Naugarduko gatvėje esančiuose Lenkų kultūros namuose.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Balstogės universiteto atstovai neslepia jau gavę neoficialių signalų, kad jam atveriamas kelias steigti filialą Vilniuje. Lietuvoje pripažįstama, kad paraiškos nagrinėjimas iš tiesų pasiekė finišo tiesiąją.

Lenkijos Balstogės universiteto rektorius iš anksto džiaugiasi, kad netrukus jo vadovaujama įstaiga turės filialą Vilniuje - pirmąjį užsienio aukštosios mokyklos skyrių Lietuvoje. Atsakingų Lietuvos institucijų išvados šiuo klausimu turėtų pasirodyti po poros savaičių.

Lenkų viltys

Lenkijos spauda pranešė, kad anksčiau buvęs Varšuvos universiteto filialu, bet jau dešimt metų savarankiškai veikiantis Balstogės universitetas tikisi artimiausiu metu turėti savo filialą Lietuvoje. Teigiama, kad ši Lenkijos aukštojo mokslo įstaiga jau pernai buvo pasirengusi atidaryti skyrių Lietuvoje, tačiau laukė atsakingų mūsų šalies institucijų sprendimo.

Balstogės universiteto rektorius profesorius Jerzy Nikitorowiczius sakė iš neoficialių šaltinių sužinojęs apie teigiamą atsakymą ir dabar laukiantis oficialaus patvirtinimo. Pasak Lenkijos spaudos, įsteigti Balstogės universiteto filialą Vilniuje pageidauja ne tik ši aukštojo mokslo įstaiga, bet ir Lietuvos lenkų mokslininkų draugija.

Pasak Balstogės universiteto rektoriaus, jei greitai pavyks sutvarkyti filialo steigimo formalumus, studentų priėmimą būtų galima pradėti jau šiemet, mokslai prasidėtų šį rudenį. Iš pradžių numatomos dvi pagrindinės studijų kryptys: informatika ir ekonomika. Į kiekvieną jų ketinama priimti po 90 studentų.

Mokslai esą vyktų Vilniuje esančiuose Lenkų kultūros namuose, dalykus lenkų kalba dėstytų vizituojantys Lenkijos ir vietos dėstytojai.

Atsakymas - netrukus

Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys LŽ patvirtino, kad Balstogės universiteto paraišką dėl filialo Lietuvoje steigimo SKVC yra gavęs dar pernai vasarą. Ją asmeniškai atvežė pats Lenkijos universiteto rektorius, nors to daryti neprivalėjo.

Šiuo metu paraiška baigiama nagrinėti. Užvakar SKVC ekspertų išvadas šiuo klausimu svarstė Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taryba (MSIVT). Galutinis sprendimas buvo atidėtas. Posėdžio dalyviams užkliuvo, kad filiale planuojama dėstyti lenkų kalba. Įstatymai numato, jog dėstomoji kalba gali būti tik valstybinė - lietuvių, tačiau jie numato ir išimčių.

MSIVT nusprendė iki galo išsiaiškinti visas teisines aplinkybes, įvertinti, ar įstatymų išimtys taikytinos ir filialams. Išvadas planuojama patvirtinti po poros savaičių.

SKVC parengta paraiškos vertinimo suvestinė keliaus į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). Jei išvados bus teigiamos, ŠMM šį klausimą teiks svarstyti Vyriausybei. Ji ir priims galutinį sprendimą.

ŠMM viceministrės Virginijos Būdienės įsitikinimu, "kiekvienas išsilavinęs žmogus valstybei yra didelė nauda - su sąlyga, jei rastųsi norinčiųjų studijuoti tokioje aukštojoje mokykloje už visą kainą". Lietuvoje jau veikia Europos humanitarinis universitetas, tad, viceministrės teigimu, Balstogės aukštosios mokyklos filialo atsiradimas nebūtų didelė naujiena.

Iki šiol atmesdavo

Jei Vyriausybė pritartų Balstogės universiteto filialo steigimui, jis būtų pirmas užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvoje. Minėtas Lenkijos universitetas į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą bando įsiterpti ne pirmąkart. Maždaug prieš ketverius metus Lietuva atsisakė pripažinti apie keturias dešimtis šios aukštosios mokyklos baigimo diplomų - nustatyta, kad Vilniuje įkurtame filiale Lietuvos studentai buvo mokomi pažeidžiant šalies teisės aktus. Tai vėliau pripažino ir Lenkijos atstovai.

Iki šiol galimybėmis veikti Lietuvoje aktyviausiai domėjosi Rusijos Federacijos aukštojo mokslo įstaigos. Tačiau gautos paraiškos buvo atmestos dėl mokymo bazei keliamų reikalavimų neatitikimo ar šalių teisės aktų nesuderinamumo.

Landų steigti ne visada šalies interesus atitinkančias mokslo įstaigas palieka 2003 metais pataisytas Aukštojo mokslo įstatymas. Iki tol Lietuvoje buvo numatyta tik užsienio valstybės aukštosios mokyklos steigimo galimybė. Pataisius įstatymą papildomai leista kurti filialus ir juridiniams asmenims vykdyti kitos šalies aukštųjų mokyklų programas.

Tais pačiais metais Vyriausybė patvirtino tuometinio švietimo ir mokslo viceministro socialdemokrato Rimanto Vaitkaus parengtą tvarką dėl kitų valstybių aukštųjų studijų programų vykdymo bei organizavimo. Prieš porą metų kilus skandalui dėl Tarptautinės Baltijos akademijos (TBA), kurią įsteigė Latvijoje veikiantis Baltijos rusų institutas (BRI), veiklos, Vaitkus buvo apkaltintas šios įstaigos protegavimu. TBA buvo uždaryta, Vaitkus paliko ŠMM, tačiau vadinamosios Vaitkaus pataisos tebeliko galioti.

Reglamentuos išsamiau

LŽ pasiteiravus, ar nenumatoma peržiūrėti užsienio mokslo įstaigų steigimo ir veiklos Lietuvoje teisinių nuostatų, Būdienė atsakė, kad permainų turėtų atsirasti. "Kaip žinoma, šiuo metu peržiūrimas visos aukštojo mokslo sistemos reglamentavimas, planuojama didelė aukštojo mokslo ir studijų reforma, rengiamasi priimti naują Aukštojo mokslo įstatymą. Užsienio aukštųjų mokyklų veiklos Lietuvoje reglamentavimas turėtų tapti kur kas išsamesnis nei iki šiol", - kalbėjo Būdienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"