TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Leo LT" ginklų nesudeda

2009 06 03 0:00
R.Vaitkus įsitikinęs, kad valstybė suras būdą, kaip - su "Leo LT" ar be jos - pastatyti atominę elektrinę.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Leo LT" valdybos pirmininkas Rimantas Vaitkus neneigia, kad privatus investuotojas - "NDX energija" - rengiasi parduoti dalį savo akcijų trečiajam asmeniui.

"Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad šios kalbos (dėl dalies "NDX energijos" akcijų bendrovėje "Leo LT" pardavimo - red.) yra pagrįstos. Viena, ką galiu pasakyti, - tai yra tik akcininkų reikalas", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė "Leo LT" valdybos pirmininkas, vyriausiasis vykdomasis pareigūnas R.Vaitkus.

Variantų - daug.

- Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pareiškė, kad elektros jungčių su Švedija projektą turi vykdyti valstybės įmonė. Naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti ieškoma nepriklausomų konsultantų. Ar tokiu atveju "Leo LT" tolesnis gyvavimas yra tikslingas?

- Visų strateginių projektų, taip pat ir jungties su Švedija, parengiamuosius darbus iki šiol vykdė antrinė "Leo LT" įmonė "Interlink". Praėjusios savaitės pabaigoje gavome nurodymą iš energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kad jungčių sutartį toliau derėtų vykdyti "Lietuvos energijai". Sakyčiau, gana netikėtas buvo ir išrinktosios prezidentės pasakymas.

Šiandien iš tikrųjų nežinau, kas šitą projektą pasirašys, kuri valstybės įmonė, jeigu ją tokią dar turime.

- Premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras A.Sekmokas svarsto, kad "Leo LT" gali būti nacionalizuota. Teigiama, kad privatus investuotojas - "NDX energija" - taip pat ieško sau palankių galimybių ir planuoja dalį savo akcijų perleisti tretiesiems asmenims.

- Tiesą sakant, esu šimtu procentų įsitikinęs, kad šios kalbos pagrįstos. Viena, ką galiu pasakyti, - tai yra tik akcininkų reikalas. Nei bendrovės valdyba, kuriai vadovauju, nei aš pats neturime instrumentų ar galimybių daryti įtaką tiems sprendimams. Tai yra akcininkų reikalas, ir tikiuosi, kad jie tikrai atras naudingiausią abiem pusėms būdą išspręsti šiuos klausimus, jeigu jie yra iškilę.

- Vadinasi, "NDX energija", nusprendusi parduoti dalį savo akcijų, gali atvesti dar vieną investuotoją?

- Nėra taip paprasta. Yra numatyti terminai, kiek laiko jie turi išlaikyti akcijas. Manau, viskas bus atlikta taip, kaip numatyta steigimo sutartyje ir akcininkų tarpusavio susitarimuose. Tai įprasta praktika: akcijų persidalijimas ar perpirkimas, trečio ar ketvirto akcininko pritraukimas - variantų gali būti labai daug.

Nematomi darbai

- Premjeras A.Kubilius, kalbėdamas apie "Leo LT" ateitį, piktinosi, kad įmonė nesukūrė jokios pridėtinės vertės.

- Jei kalbėtume plačiąja prasme, manyčiau, kad visiškai nematyti "Leo LT" kuriamos pridėtinės vertės būtų šiek tiek neteisinga. Darbų tikrai nemažai padaryta. Vienas dalykas - sąnaudų taupymas ir efektyvumo didinimas. Kitas dalykas - visi strateginiai projektai taip pat buvo vykdomi kartu su "Leo LT" žmonėmis: turiu omenyje jungčių projektus, taip pat Visagino atominės elektrinės parengiamuosius darbus.

Tikrai nemažai darbų padaryta - praktinių darbų, kurių nematyti, bet kuriuos reikia padaryti, jeigu norime tą grandiozinį projektą, manyčiau, Lietuvos amžiaus projektą, įgyvendinti. Darbų sąrašas labai ilgas.

- Ne paslaptis, kad darbai pajudėjo vos prieš kelis mėnesius. Iš ko visus metus gyveno "Leo LT"?

- Bendrovė gyvena iš investicinių pajamų, gaunamų iš "VST" įneštų dividendų. Už tai, kad finansinė veikla būtų efektyvi, atsakinga iždo grupė - vienas žmogus, kuris labai atidžiai prižiūri, kaip lėšos investuojamos ir kokią gauname grąžą. Praėjusiais metais "Leo LT" iš investicinių lėšų net sutaupė.

- Vadinasi, pelną "Leo LT" gauna?

- Kadangi mes neparduodame elektros energijos, netiesiame jungčių, bet koordinuojame darbus, tai mūsų veikla vykdoma iš finansinių lėšų, uždirbamų visų grupės įmonių.

Kaina - nežinoma

- Žadėjote, kad elektros kainos Lietuvoje nuo liepos 1-osios mažės 4 centais. Tačiau paaiškėjo, kad gyventojams elektros kaina mažėja tik 2 centais.

- Aš pats nežadėjau, kalbėjau apskritai apie bendrą tarifą. Jau tuo metu sakiau, kad viena "Leo LT" 4 centais kainos sumažinti negali, nes įmonei ekonomiškai tai būtų pernelyg sunku.

- Energetikos ministras A.Sekmokas tuo metu pasiūlė, kad ieškant rezervų galima būtų sumažinti "Leo LT" darbuotojų skaičių ir gaunamus atlyginimus.

- Net visus žmones atleidus - turiu omenyje visus 6 tūkst. grupės įmonių darbuotojų - būtų galima sutaupyti apie 3 centus nuo kainos per metus. Tik gaila, kad tada nebūtų kam elektros tiekti.

Atlyginimų dalis elektros tarife nėra tokia didelė, kaip gali atrodyti. Nemanau, kad kirsti atlyginimus ir manyti, kad tai gali padėti sumažinti tarifą, yra logiškas sprendimas. Žmonių, dirbančių grupės įmonėse, algos yra šiek tiek didesnės už Lietuvos atlyginimo vidurkį.

- Ar pažadas mažinti elektros kainą nėra apgavystė, nes net "Leo LT" prezidentas Virgilijus Poderys neslepia, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) kaina gali kilti daugiau kaip 10 centų?

- Koks bus galutinis tarifas gyventojams ar kitiems vartotojams, tikrai nesiimčiau sakyti. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir apskritai energijos vartojimo mažėjimą, yra tikimybė, kad mes galėsime importuoti energiją iš aplinkinių valstybių ne itin didelėmis kainomis. Importuodami didesniais kiekiais, galėsime nepirkti energijos vien tik iš Lietuvos elektrinės, kuri yra mūsų pagrindinis gamintojas, tačiau jos dabartinė kaina yra gana didelė.

- Energetikos ministras A.Sekmokas ne kartą primygtinai tvirtino, kad Lietuva turėtų didelę energijos dalį pirkti būtent iš Lietuvos elektrinės.

- Apie tai kalbama. Be abejonės, turime šią elektrinę maksimaliai panaudoti. Tačiau, bandydami kitais metais atverti rinką, kad vartotojai galėtų pasirinkti elektros gamintoją, turėsime galimybę, ypač didieji vartotojai, kainas rinktis. Be abejo, gyventojai bus reguliuojamos kainos zonoje, kainos tarifą jiems nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Importuoti - pigiau

- Valdžia ramina, kad uždarius IAE Lietuva pirks elektrą iš Estijos, Suomijos, Ukrainos. Ar dėl to jau sutarta?

- Dabar tariamasi. Tikslias kvotas nustatys Energetikos ministerija. Ji atrinks vietos gamintojus, iš kurių skirstomieji tinklai privalomai pirks tam tikrą kiekį energijos, tada bus galutinai derinamos sutartys su užsienio tiekėjais. Estiška, gal suomiška, ukrainietiška, rusiška elektra ir jos kvotos turi būti suderėtos antrojo šių metų pusmečio pradžioje.

- Ar tiek laukdama Lietuva kitų metų pradžioje neliks be elektros?

- Mūsų bendrovė yra visiškai pasirengusi, bet turime žinoti, kokiems kiekiams galime sudaryti sutartis. Jas pasirašius, sutartą kiekį privalu išpirkti, kitaip taikomos griežtos sankcijos. Tuo užsiima "Lietuvos energija".

Kadangi ekonomikos nuosmukis ne tik mūsų, bet ir kaimynų kraštuose tik didėja, atsiranda vis daugiau laisvos energijos. Tikiu, kad energijos kaina gali būti koreguojama ir liepą, ir rugpjūtį. Gal net iki gruodžio reikėtų tam tikrą kiekį pasilikti, sudarant sutartis kitų metų antrajai pusei, kad pasiektume patį geriausią rezultatą.

- Ar Lietuva galės nusipirkti pigesnės energijos, nei pasigamina pati?

- Tikrai galiu šitą teigti. Elektrėnuose gaminama energija šiuo metu yra brangesnė už tą, kuri siūloma rinkoje.

- Energetikos ministerija leidžia suprasti, kad Rusija, didžiausia tiekėja, traktuojama tik kaip atsarginis variantas, jei reikiamo kiekio negautume iš Suomijos ar Estijos. Ar tai neturės įtakos elektros kainai?

- Laisviesiems vartotojams kainą lems tik rinka. Kaina bus tas karalius, kuris nustatys, koks kiekis iš kurios šalies bus nupirktas.

Partneriai stebi

- Planuodama situaciją po IAE uždarymo, Lietuva iki šiol neapsisprendžia, kokios galios atominę ketina statyti. Kada tai paaiškės?

- Kol kas tai iš tiesų nėra padaryta. Tai yra vienas uždavinių konsultantų bendrovei, kuri turėtų būti atrinkta turbūt ateinančią savaitę.

- Iki šiol viešai teigta, kad Lietuva turi strateginius partnerius - Lenkiją, Latviją ir Estiją, su kuriais ir bus tariamasi, kokią elektrinę statyti.

- Strateginiai partneriai kaip buvo, taip ir liko. Gretimos šalys stebi procesą. Mes šiek tiek pakeitėme savo veiklos aptarimo eigą.

- Kaimynų šalys stebi procesą ar jame dalyvauja?

- Jos pradės dalyvauti, kai bus atrinkta konsultantų bendrovė. Tuomet, netrukus, mes pradėsime kalbą su kaimynais apie jų galimybes dalyvauti projektuose.

- Energetikai kalba apie tai, kad Lietuva galėtų nestatyti atominės elektrinės, bet leisti savo teritorijoje tokį projektą plėtoti, tarkime, Vokietijai.

- Šitas variantas nėra šiuo metu svarstomas. Toks modelis yra taikomas: sakykime, Jungtinė Karalystė pardavė savo aikšteles, kurios tinka atominei elektrinei statyti.

Jeigu klaustumėte mano asmeninės nuomonės, esu įsitikinęs, kad tikrai esame pajėgūs patys būti naujos atominės elektrinės operatoriais.

- Tačiau "Leo LT", kuri turėjo vykdyti atominės elektrinės statybą, netrukus gali nelikti. Ar Lietuva be šios bendrovės galės tęsti projektą?

- Daug priklausys nuo to, kaip toliau bus vykdomi darbai. Kol kas neturime kito legalaus būdo statyti atominę elektrinę, kaip tik per "Leo LT".

Jei bendrovė bus pakeista, performuota ar panašiai, manau, kad Vyriausybė - ar valstybė - suras formą, kaip šitą projektą toliau plėtoti. Elektrinės statybos tikrai turime neatsisakyti, nes praėjusią savaitę lankydamasis Europos branduolinės energetikos forume, savo dideliam džiaugsmui, mačiau: visa Europa linksta prie branduolinės energetikos. 2020 metais elektros energijos tikrai reikės. Net ir mažame mūsų krašte.

Elektros kaina bus tas karalius, kuris nustatys, koks energijos kiekis iš kurios šalies bus nupirktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"