TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Leo LT" virsta "Stoniu LT"?

2009 08 17 0:00
"Lietuvos energijos" vadovu paskirtas konservatorius A.Koryzna turi stiprų užnugarį ir partijoje, ir tarp Rusijos valdomų Kauno energetikų.
Gedimino Svitojaus (ELTA) nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovybė, iki šiol neigianti savo dalyvavimą skandalingai kuriant "Leo LT", viešai deklaruoja esanti pasirengusi išardyti bendrovę. Tačiau vis labiau aiškėja, kad į skaldomą darinį jau tiesiasi su konservatoriais susijusių vadinamųjų Kauno energetikų, o per juos - šio miesto elektros rinkoje įsitvirtinusio "Gazprom" rankos.

Šiandien Vyriausybė renkasi į neeilinį posėdį, per kurį žada apsispręsti dėl nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT", valdomos kartu su privačia "NDX energija", išformavimo. Tačiau kam ir kaip atiteks kol kas "Leo LT" valdomos bendrovės, kaip bus pasidalytas turtas tarp valstybės ir privataus investuotojo, nežino ne tik visuomenė, bet ir "NDX energijos" vadovai.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, "Leo LT" priklausančios bendrovės bus dalijamos sprendžiant "turto pasiskirstymo klausimus".

Tačiau ministras jau ne pirmą kartą užsimena apie konkrečią galimybę: išsiaiškinus su privačiu investuotoju, kitos darinio bendrovės gali tapti savarankiškos arba - būti priskirtos "Lietuvos energijai".

Būtent "Lietuvos energija" tiek ūkio ministro, tiek premjero Andriaus Kubiliaus buvo įvardyta, paskui ir paskirta elektros tilto tiesimo į Švediją koordinatore, o per tai - ir šimtų milijonų litų Europos Sąjungos (ES) pinigų skirstytoja.

Gal dėl to, likus vos kelioms savaitėms iki galutinių susitarimų su Briuseliu, "Lietuvos energijos" vadovybėje įvyko netikėtas pasikeitimas: metų nespėjusį išdirbti valdybos pirmininką ir generalinį direktorių Darių Masionį pakeitė energetiko diplomą turintis, bet iš esmės pagal specialybę taip ir nedirbęs konservatorius Aloyzas Koryzna.

Energetikai jau svarsto, kad į šią sistemą grįžta "kauniečių šeimų" tradicijos. Iš tiesų - A.Koryznos brolis Jonas Koryzna vadovauja "Kauno energijos" stebėtojų tarybai. Ir už rankos vedžioja taip pat konservatorių merą Andrių Kupčinską į susitikimus su "Gazprom" bei "Dujotekanos" vadovais, išrūpindamas jiems miesto garantuotus ES pinigus. Tiesa, kol kas tik Kauno mastu.

Abejoja pasiryžimu

"NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tvirtina iki šiol nesulaukęs žinių iš Vyriausybės, kaip ketinama spręsti "Leo LT" likimą. Tačiau privatus investuotojas jau ne pirmą kartą viešai tvirtina palaikantis siekį išardyti "Leo LT", abiem šalims grįžtant į padėtį, buvusią iki pasirašant sutartis. Kaip šią frazę supranta privatus investuotojas ir kaip - valstybė, esą derybų klausimas.

Tačiau I.Staškevičius kalba ir apie ką kita. Pasak "NDX energijos" valdybos pirmininko, privatus investuotojas neįžvelgia, kad iki šiol Vyriausybės daryti žingsniai būtų nukreipti "Leo LT" išformavimo link.

"Tai rodo ir pastarieji veiksmai, kai buvo pakeistas "VST" vadovas (su "NDX energija" siejamą Aidą Ignatavičių vos prieš savaitę pakeitė Tautos prisikėlimo partijos narys Vytautas Kazimieras Aranauskas, 1990-1992 metais buvęs Aukščiausiosios Tarybos aparato vadovu (faktiškai Seimo kancleriu) - red.), ir vėl galvojama apie "Leo LT" valdybos pakeitimą. Tai rodo, kad ruošiamasi dar ilgai valdyti esamą struktūrą ir visiškai nemąstoma apie greitą bendrovės išformavimą, nors visos teisinės priemonės bei "NDX energijos" sutikimas yra", - LŽ tvirtino I.Staškevičius.

Tarp derybininkų

Ar gali būti, kad šioje Vyriausybėje dominuojantys konservatoriai, į rinkimus ėję su "Leo LT" sunaikinimo šūkiu, dabar atsisakytų savo pozicijos? Tuo labiau kad į kampą juos spaudžia prezidentė Dalia Grybauskaitė, raginanti kuo greičiau sutvarkyti šį reikalą.

Reikia prisiminti, kad TS-LKD bent iš pradžių "Leo LT" kūrimui nesipriešino. Dar daugiau: 2007-ųjų liepą tuometinio premjero G.Kirkilo sudarytoje 7 narių darbo grupėje, kuri derėjosi su "NDX energija" ir kurios sprendimai lėmė, kad privačiam investuotojui atiteko blokuojanti akcijų paketo dalis, o suplanuotiems darbams vadovauti buvo paskirta ne "Lietuvos energija", kaip buvo numatyta įstatyme, bet nauja bendrovė "Leo LT", dirbo konservatorius Audronius Ažubalis, o beveik visuose posėdžiuose kaip kviestinis asmuo dalyvavo paties Andriaus Kubiliaus, tada Seimo vicepirmininko, patarėjas Stasys Vaitkevičius.

Šių asmenų vaidmenį derybose galbūt geriausiai iliustruoja viešai prieinami darbo grupės posėdžių protokolai. Viename jų fiksuota: 2007-ųjų lapkričio 12 dienos posėdyje darbo grupės narys, tuometinio šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas Nerijus Udrėnas (tas pats, kuris, V.Adamkui pasirašius "Leo LT" vartus atvėrusį įstatymą, pasitraukė iš prezidentūros, o dabar dirba D.Grybauskaitės komandoje) pristatė valstybės vadovo pageidavimą, kad procesą dar kartą įvertintų Valstybės kontrolė (VK).

Kaip fiksuoja posėdžio protokolas, šiam siūlymui ėmėsi prieštarauti darbo grupės narys Saulius Spėčius bei... jį aktyviai palaikęs A.Kubiliaus patarėjas S.Vaitkevičius. Vyrai viešai išreiškė abejonę, ar VK bus pajėgi pateikti tokią nuomonę, kadangi "VK tokiuose reikaluose neturi patirties ir tikriausiai nesupranta, kokios analizės iš jų tikimasi".

Piktinosi "propagandiniu įkarščiu"

TS-LKD atstovas A.Ažubalis nepavargdamas aiškina darbo grupės veikloje dalyvavęs ne kaip partijos narys, bet kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Maža to: jis tvirtina teikdavęs priešingus daugumos nuomonei siūlymus, bet likdavęs neišgirstas.

Tačiau šios apverktinos aplinkybės neprivertė parlamentaro atsistatydinti. Argumentas - daugiau nei įdomus. "Buvo ir pasiūlymų iš ten trauktis, tačiau aš ir dabar manau, kad sprendimas pasilikti buvo teisingas. Aš, kad ir kaip ten būtų, esu už atominę elektrinę, nes jos Lietuvai reikia. Mano, kaip konservatoriaus, pasitraukimas visuomenę būtų nuteikęs labai keistai. Daug kas būtų pamanęs, kad jei jau konservatoriai traukiasi, tai ten kas nors tame projekte ir grupėje labai blogai", - po "Leo LT" sukūrimo aiškino TS-LKD narys.

Gal iš tiesų konservatoriams tuometis procesas neatrodė labai blogas? Tas pats A.Ažubalis viename interviu prasitarė apie visą derybų eigą po kiekvieno posėdžio informuodavęs savo partijos vadovybę. Be abejonės, tai darė ir A.Kubiliaus patarėjas S.Vaitkevičius.

Reikia manyti, kad tokiu atveju A.Kubilius apie procesą žinojo nuodugniai. Matyt, šios žinios 2007-ųjų lapkritį, baigiantis deryboms, paskatino dešiniųjų lyderį prabilti, kad "propagandinis įkarštis" aplink kuriamą nacionalinio investuotojo bendrovę nereikalingas ir tik kompromituoja procesą.

"Nupieštas vaizdas yra gana niūrus - viena vertus, agresyvi "NDX energija", energetikoje tariamai viską daranti neskaidriai - neskaidriai privatizavo "VST", neskaidriai derasi dėl nacionalinio investuotojo formavimo ir turi neskaidrių ateities planų - galbūt tik uždirbti milijardus ir skubiai iš šio verslo pabėgti, kita vertus, turime "Lietuvos energiją" su vadovu, kuris piešiamas kaip Lietuvos sukčius Nr.1, o visa "Lietuvos energija" - kaip RAO JES padalinys. Ir šioje slibino galvų tarpusavio kovoje suvokti, kur yra tiesa, o kur - tik derybų propaganda ir kontrpropaganda, tampa beveik nebeįmanoma", - pareiškė A.Kubilius.

Dokumentai Seimo nepasiekė

Regis, konservatoriai užgimstančio "liūto" nesibaimino, taip pat - netroško ir "propagandinio triukšmo".

Verčiant to meto dokumentus, susidaro įspūdis, kad būtent jų - derybų grupėje dirbusio A.Ažubalio bei TS/LKD lyderio - pastangomis Seimo taip ir nepasiekė derybų dokumentai, galbūt galėję bent kai kuriems parlamentarams atverti akis.

Kaip LŽ tvirtino tos kadencijos Seimo konservatorių frakcijos narys, teisininkas Kęstutis Čilinskas, 2007-ųjų pabaigoje darbą baigusios grupės vadovas, ūkio ministras Vytas Navickas buvo pasirengęs darbo grupės siūlymus teikti tvirtinti parlamentarams.

"Tokiu atveju Seimas turėjo gauti ir visą medžiagą, tada visi būtų pamatę, ką ir kas ten darė. Tačiau buvo nuspręsta, kad Seimui to daryti nereikia, ir mes, Seimo nariai, gavome tik derybų rezultatus, kurių niekas net nebuvo pasirašęs. Kas nusprendė, kad privačiam investuotojui turi atitekti 38,3 proc. akcijų, taip ir liko tarp slaptų dokumentų", - aiškino K.Čilinskas.

Iš tiesų idėja, kad derybų rezultatai nebūtų nešami tvirtinti Seimui, nuskambėjo 2007-ųjų gruodį per TS/LKD frakcijos susitikimą su ūkio ministru. Nuskambėjo iš A.Ažubalio lūpų.

"Jeigu Vyriausybė numačiusi eiti į Seimą, tai reiškia vieną dalyką - čia, mano nuomone, ne kaip grupės nario ar net ne frakcijos nario, - reiškia jūs nusikratote atsakomybės ir perduodate ją Seimui. Antras dalykas - žinant šio Seimo įvairovę ir, švelniai kalbant, apie artėjančius rinkimus, tikimybė, kad Seime bet kokie derybų rezultatai bus sutikti palankiai, labai maža. Tokiu atveju ką mes turime? Ogi sužlugusį procesą - laikinai, paskui bus galima vėl jį pradėti - bet laikas prarastas", - frakcijos narius įtikinėjo A.Ažubalis.

Dar daugiau: derybininkas pareiškė, kad jeigu nesikištų Seimas, pačiai Vyriausybei būtų didesnė paskata "eiti iki paskutinio". Šiuo keliu ir buvo pasukta - skandalingo ir įslaptinto "Leo LT" sukūrimo link.

"Leo LT" lovys

Net ir pritaręs G.Kirkilo Vyriausybės ėjimui "iki paskutinio", jau premjeru tapęs A.Kubilius, nors partija į rinkimus ėjo su "Leo LT" išardymo šūkiu, ilgai mindžiukavo vietoje.

Advokatas K.Čilinskas įžvelgia galimas valdančiųjų delsimo priežastis. "Nuo pat pradžių "Leo LT" buvo stambaus kapitalo projektas, į kurį pretendavo ne tik "Maxima", bet ir kitos įtakingos bendrovės. "Leo LT" yra lovys, vienas stambiausių kąsnių, kuris kol kas tarsi priklauso valstybei ir jį dar galima dalytis, - sakė jis LŽ. - Akivaizdu, kad struktūra jau politizuojama, statomi savi žmonės. Dalį jų, kiek spėjo, paskyrė privatininkai, bet dabar konservatoriai juos keičia savais. Matyt, dėl to jie ir neskubėjo skaidyti "Leo LT", nes reikėjo spėti paskirti savus žmones į finansinius srautus kontroliuosiančius postus."

Taigi, įsibėgėjant A.Kubiliaus Vyriausybės darbui, energetikos įmonių, net ir valdomų privačios bendrovės, viršūnėse prasideda pertvarkos. Prie Kruonio elektrinės (tos pačios, kurią privačiai bendrovei žadėta parduoti už litą) vairo stoja parlamentaro konservatoriaus Arvydo Vidžiūno pusbrolis, į "Leo LT" valdybos pirmininko postą ateina premjero A.Kubiliaus kurso draugas Rimantas Vaitkus.

Ir štai šių metų birželio 23-iąją, jau dedant paskutinius "Leo LT" ardymo taškus, per neeilinį bendrovės akcininkų susirinkimą atšaukiama ankstesnė valdyba. Naujuoju jos vadovu, taip pat ir "Lietuvos energijos" generaliniu direktoriumi tampa ištikimas konservatorius A.Koryzna.

Jo pirmtakas D.Masionis skėsčioja rankomis: jis taip ir neišgirdo priežasties, kodėl buvo atleistas. Tačiau D.Masionis, kitaip nei numatyta Vyriausybės taupymo planuose, už pusės metų darbą gauna 100 tūkst. kompensaciją.

"Leo LT" vadovas R.Vaitkus trumpai užsimena, kad keičiant vadovą "stiprinama "Lietuvos energijos" komanda prieš laukiančius iššūkius".

Kiek atviresnis energetikos ministras A.Sekmokas. Paklaustas, kodėl jam pradėjus vadovauti ministerijai netrukus šalies energetikos įmonių vadovų postuose atsidūrė TS nariai ar jų artimieji, taip pat ir A.Koryzna, ministras patikina: "Mes siekiame, kad energetikos įmonės pradėtų atsižvelgti į vartotojų interesus, o ne vien beatodairiškai siektų pelno. Dėl to keitėme kai kurių įmonių vadovus ir paskyrėme tuos, kuriems tokie tikslai yra priimtini", - prieš mėnesį replikavo A.Sekmokas.

Aiškiausiai situaciją apibūdina "NDX energijos" valdybos pirmininkas I.Staškevičius, kuriam pokyčiai "Lietuvos energijoje" taip pat buvo netikėtumas. Ne be ironijos jis aiškina: "Patirtis Kauno ir šiaip dešiniojoje politikoje - vertingas elementas strateginės bendrovės valdybos pirmininkui, o vadovas su politiniu užnugariu gali nuveikti daugiau. Buvęs pirmininkas D.Masionis neturėjo nei tokios patirties, nei kitokio užnugario, todėl nenusipelnė ir ministerijos pasitikėjimo. Visiškai normalu, tik kainuoja."

Taikinyje - "Lietuvos energija"

Tačiau permainos "Lietuvos energijoje" nereiškia tik vadovo pakeitimo. Per tą patį neeilinį jau naujųjų akcininkų susirinkimą draugiškai pritariama tam, kad "Lietuvos energija" dalyvautų tiesiant elektros tiltą su Švedija: vykdant šios jungties statybos projektus ir sudarant sutartis.

Pagrindą tam suteikė vos savaitė iki A.Koryznos paskyrimo "Lietuvos energijos" vadovu, birželio 19-ąją, Europos Vadovų taryboje dalyvaujančio premjeras A.Kubilius pareiškimas. Vyriausybės vadovo teigimu, už Baltijos šalių ir Švedijos jungties projekto "Swedlink" įgyvendinimą Lietuvoje bus atsakinga "Lietuvos energija". Per šią bendrovę (vis dar priklausančią "Leo LT"), sudariusią jungtinės veiklos sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos, tekės ES skirti pinigai projektui įgyvendinti - 175 mln. eurų (604 mln. litų).

"Bendrovė "Lietuvos energija" bus tas rangovas, kuris vykdys visus darbus", - teigė A.Kubilius.

Netrukus Vyriausybės, o gal greičiau joje dominuojančių konservatorių, kortas kiek praskleidė energetikos ministras A.Sekmokas. Pasak ministro, strateginius valstybės projektus, pirmiausia jungčių tiesimą, įgyvendins valstybinė įmonė, kuri nebus "Leo LT" dalis. Jau tuo metu jis nepanoro patikslinti, ar tai būtų nauja valstybės kuriama įmonė, ar vis dėlto "Lietuvos energija".

Advokatas K.Čilinskas, atidžiai gilinęsis į "liūto gyvenimo ir mirties" peripetijas, neatmeta galimybės, kad "Lietuvos energija" gali būti išskirta iš "Leo LT" paketo. Kas nutiks kitoms įmonėms - nežinoma. Galbūt dėl bendros ramybės pakeitus pavadinimą, darinys dar kurį laiką egzistuos. Galbūt Vyriausybė kaip kompensaciją "NDX energijai" pasiūlys pasiimti ne tik jai priklausančią "VST", bet ir anksčiau buvusią valstybinę bendrovę "Rytų skirstomieji tinklai".

Akivaizdu viena - "Lietuvos energija", per kurią keliaus elektros jungtims tiesti numatyti ES pinigai, konservatorius ypač domina. Taip stipriai, kad jau net nebesibaiminama vis garsėjančių svarstymų apie "Kauno energetikos šeimų" grįžimą į valdžią.

"Dujotekanos" vietininkas

Abejonėms pagrindo - nemažai. "Lietuvos energijos" vadovu paskirtas A.Koryzna turi būti ypač atsidavęs partijai ir jos labai vertinamas žmogus. Taip vertinamas, kad konservatorių vadovybė užsimerkia prieš intelektinės produkcijos perdavimo konkurentams skandalą, į kurį A.Koryzna įsivėlė darbuodamasis bendrovėje "Ashburn", ir tai, kad jis buvo vienas Akcinio inovacinio banko vadovų jo žlugimo metu.

Konservatorių nebaugina ir Koryznų tandemas - mat naujojo "Lietuvos energijos" vadovo brolis, taip pat konservatorius J.Koryzna triūsia ne tik Kauno miesto taryboje, bet "Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininko poste.

Kauniečiams J.Koryzna gerai žinomas. Pastarojo meto didžiausias skandalas kilo jau šių metų liepos viduryje, kai paaiškėjo, kad liepos 16-ąją, Vilniuje Seimui premjeru vėl tvirtinant konservatorių lyderį A.Kubilių, Kauno konservatoriai su meru Andriumi Kupčinsku priešakyje nukeliavo nusilenkti kitiems šeimininkams - "Gazprom" ir jo vietininkei "Dujotekanai".

Kaip paaiškėjo, Kauno vadovas, lydimas J.Koryznos, miesto tarybos posėdžio viduryje slapčia nukeliavo į "Kauno energiją" susitikti su "Gazprom holdingo", valdančio Kauno termofikacinę elektrinę (KTE), vadovu Denisu Fiodorovu. "Gazprom" atstovą savo automobiliu atvežė "Dujotekanos", taip pat ir specialiai naujos šiluminės elektrinės statybai po KTE sparnu įkurtos bendrovės "Kauno elektrinė" generalinis direktorius Rimandas Stonys.

Po šio susitikimo konservatoriai, grįžę į miesto tarybos posėdį, tą pačią dieną prastūmė sprendimą, leidžiantį Rusijos koncernui per KTE, įvardytą kaip "smulkaus ir vidutinio verslo įmonė", užsitikrinti 5 mln. litų ES paramą, skirtą KTE inžinerinės infrastruktūros ūkiui atnaujinti, o iš esmės - naujos šiluminės elektrinės, kuri faktiškai priklausytų R.Stoniui, statybai.

Maža to - tarp Kauno politikų sklando kalbų, kad 2003-iaisiais "Dujotekana" ir "Gazprom" su Valstybės saugumo departamento pagalba į savo rankas perėmę KTE jau nusitaikė ir į J.Koryznos iš esmės valdomą "Kauno energiją", siekdami į savo rankas sutelkti energijos gamybą bei tiekimą.

"Dujotekanos" vadovas tokios minties pernelyg nesikrato - esą panašūs modeliai praktikuojami Skandinavijoje, tad miesto vadovams nusprendus ieškoti naujo "Kauno energijos" savininko toks klausimas būtų svarstomas.

Kauno energetikai užsimena ir apie tai, kad "Kauno energijos" stebėtojų tarybos, galinčios lemti svarbiausius bendrovės sprendimus, pirmininkas J.Koryzna turi galimybių perskirstyti lėšas, tad pinigai, užuot keliavę į KTE, gali nusėsti naujos elektrinės, kurios faktinis savininkas būtų R.Stonys, statybose, ir tai dar labiau sustiprintų rusų įtaką Kauno elektros ūkyje, o ateityje galbūt ir platesniuose vandenyse.

Kauno energetikos įmonėse dirbantys specialistai situaciją vertina vienareikšmiškai. "Jeigu "Lietuvos energijos" vadovu paskirtas A.Koryzna kartu su broliu dirbs R.Stoniui, netrukus Lietuvoje turėsime dvigubą oligarchą: dujų ir elektros", - teigė jie LŽ.

Apie būsimas "Leo LT" pertvarkas tie patys energetikai kalba taip pat nevyniodami žodžių į vatą: "Prieš metus socialdemokratai, padedami konservatorių, įkūrė "Leo LT", dabar konservatoriai, padedami socialdemokratų, vietoj jos įkurs bendrovę "Stonys LT".

Bet kuriuo atveju tikrieji "Leo LT" ateities scenarijai paaiškės visai netrukus. Tuo labiau kad akių nuo proceso žada nenuleisti prezidentė D.Grybauskaitė.

"Jeigu Vyriausybei pritrūks politinės valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, tuo klausimu užsiims ir Generalinė prokuratūra", - prieš kelias savaites pareiškė valstybė vadovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"