TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liberalų nuopuolis: kam jis naudingas

2016 05 26 6:00
Politikos apžvalgininkai ir politologai jau kuris laikas svarsto, kaip galimos korupcijos skandalas paveiks Liberalų sąjūdžio reitingus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Aukščiausius reitingus per visą savo gyvavimo istoriją pernai vasarą turėję liberalai laukė ir didžiausio balsų skaičiaus per Seimo rinkimus. Tačiau dviejų reitingų panteono žvaigždžių – ilgamečio partijos vedlio Eligijaus Masiulio ir liberalus apleidusio Antano Guogos – netekusiai partijai atėjo sunkūs laikai.

Populiariausių visuomenės veikėjų apklausose iki šiol ryškiai buvo matomi trys Liberalų sąjūdžio veikėjai: E. Masiulis, A. Guoga ir Remigijus Šimašius. Tačiau per pastaruosius metus visuomenės nuomonių apklausose į viršų kilusios partijos gerbėjai jau gali pradėti skirstytis. Partijos atstovai drąsinasi, kad Liberalų sąjūdis – ne vieno žmogaus, o daugelio asmenybių partija. Tačiau apklausos to nepatvirtina. Vien neigiamų žinių sulaukiantys partijos rinkėjai, regis, dairysis alternatyvų.

Už ką galima atleisti

Gegužės 5–13 dienomis atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa rodo, kad Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjų gretos buvo panašios: už abi partijas rinkimuose būtų balsavę po 8,9 proc. rinkėjų. Tačiau gegužės 12-ąją pasirodė pirmosios žinios apie STT įtarimus partijos vedliui.

Tomas Janeliūnas: „Liberalai savo populiarumą grindė ir gana nuoseklia ideologija, ne vien asmenybėmis.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Politikos apžvalgininkai ir politologai jau kurį laiką svarsto, kaip galimos korupcijos skandalas paveiks Liberalų sąjūdžio reitingus. Vieni laikosi nuomonės, kad tai tėra E. Masiulio problema, o pačių partijos reitingų tai katastrofiškai nepaveiks. Tačiau kai kam tokia prognozė atrodo pernelyg optimistiška.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis politologas Tomas Janeliūnas sako, kad liberalų rėmėjai, kurie sekė informaciją apie kilusį skandalą, žinias apie tai galėjo įvertinti tik neigiamai. „Taigi klausimas, į kurį turės atsakyti liberalų rėmėjai, paprastas: ar už visa tai, kas įvyko, „reikia atleisti“ ar tai – „tiesiog neatleidžiama“. Tai reiškia, kad teks ieškoti kitų alternatyvų arba atsisakyti eiti į rinkimus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Antras pasirinkimas – TS-LKD

Iki šiol Liberalų sąjūdį palaikantys rinkėjai, paklausti, koks būtų antrasis pasirinkimas, dažniausiai nurodydavo konservatorius. Tačiau, pasak sociologo Vlado Gaidžio, liberalais nepatenkinti rinkėjai per rinkimus gali rinktis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą arba Darbo partiją. „Kiek jaunesni žmonės migruotų TS-LKD jaunesniojo sparno link, vyresni, iš rajonų, Ramūno Karbauskio partijos link. Šios partijos pažiūros nėra stipriai apibrėžtos“, – svarstė „Vilmorus“ vadovas.

Populiariausių politikų rikiuotėje TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis gegužės mėnesį buvo blogiau vertinamas nei E. Masiulis ar R. Karbauskis. Tuometis liberalų vadovas E. Masiulis (4,8 proc. respondentų) buvo ketvirtas populiariausias visuomenės veikėjas. R. Karbauskį palaikė 6,7 proc., G. Landsbergį – 2,1 proc. apklaustųjų. Laikinasis liberalų pirmininkas R. Šimašius atsidūrė rikiuotės apačioje – jam teko vos 1,2 proc. balsų.

Lauras Bielinis: „Partijos problema yra ne vien Eligijus Masiulis. Ko gero, tai sisteminė problema.“Alinos Ožič nuotraukos

Politologo T. Janeliūno nuomone, liberalų reitingo kritimas greičiausiai ir ateityje bus ryškus, tačiau ši partija nekris žemiau Seimo rinkimams būtinos 5 proc. ribos. „Liberalai bus ta partija, kuri pretenduos gauti tiek balsų, kad užtektų normaliai frakcijai suformuoti. Tačiau situacija keičia bendrą politinių jėgų išsidėstymą. Liberalams pasitraukus iš populiariausių partijų trijulės kas nors kitas užims jų vietą. Taigi atsiranda erdvės ir R. Karbauskio „valstiečiams“, ir konservatoriams. Įmanoma, kad ir Darbo partija iš to gaus naudos“, – svarstė politologas.

Liks tie, kurie renkasi liberalią pasaulėžiūrą

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio manymu, TS-LKD, susirinkusi dalį liberalų balsų, vis tiek džiaugtųsi tik „santykine pergale“. „G. Landsbergiui, techniškai žiūrint, tai naudinga. Vis dėlto konservatoriams artimiausi būsimi sąjungininkai lieka liberalai. Tad žvelgiant į ateitį tai jiems gali būti ne nauda, o nuostolis. Skandalas dar nesibaigė, partijoje vyksta bruzdėjimas, iki partijos suvažiavimo dar visaip gali atsitikti. Pagaliau daug ką lems pats suvažiavimas ir jame kilsianti diskusija. Nuo to ir priklausys būsimieji reitingai“, – kalbėjo L. Bielinis. Pasak jo, dviejų populiarių politikų – E. Masiulio ir A. Guogos – netekę liberalai, laikinuoju vedliu pasirinkę R. Šimašių, problemų neišsprendė. „Vargu ar jam pavyks suvaldyti situaciją. Valdybos narys Petras Auštrevičius jau pareiškė, kad reikia formuoti naują partijos vadovybę. Tai reiškia, kad partijos problema yra ne vien E. Masiulis. Ko gero, tai sisteminė problema“, – spėjo politologas.

Vis dėlto, kaip primena T. Janeliūnas, liberalai, skirtingai nei kiti politiniai dariniai, kuriems svarbiausia – asmenybės, savo populiarumą grindė ne vien lyderiais, bet ir gana nuoseklia ideologija. „Ši partija nuo jų nėra labai priklausoma. Populiariausi politikai svarbūs, tačiau nemaža dalis liberalų rėmėjų šią partiją palaikė dėl atitinkamos pasaulėžiūros, ne vien dėl lyderių. Jie gali keistis ir dar gali įgyti autoritetą, kokį turėjo E. Masiulis. Tačiau tam reikės laiko. O R. Šimašius – nebe naujokas, taigi nebus sudėtinga prie jo priprasti“, – sakė jis.

Vladas Gaidys: „Kiek jaunesni žmonės migruotų TS-LKDjaunesniojo sparno link, vyresni – Ramūno Karbauskio partijos link.“

Tad, politologų teigimu, į lyderius orientuoti rinkėjai po kilusio skandalo ieškos kitų jiems priimtinų politinių asmenybių. Būtent tokie rinkėjai pirmiausia ir nubyrės. V. Gaidys minėjo, kad vien per porą dienų, kuomet „Vilmorus“ apklausa ėjo į pabaigą, o skandalas tik ruseno, E. Masiulio reitingas krito 11 procentų. Tačiau kai gyventojų buvo klausiama apie partinius prioritetus, „už“ liberalus balsuosiančių skaičius sumažėjo nežymiai ir skaičiai susilygino su TS-LKD.

„E. Masiulis – tik vienas iš daugelio liberalų lyderių, nes regionuose ir rajonuose yra savi lyderiai. Be to, jis nėra partijos įkūrėjas. Tai, kad jam „nepasisekė“, kai kas galbūt traktuoja ne kaip jo asmeninę nesėkmę, o priima kaip istoriją apie vadinamuosius partinius pinigus. Panašiai nutiko Vyteniui Andriukaičiui, Arvydui Vidžiūnui. Galiausiai, Viktorui Uspaskichui bylinėjantis teismuose jo partija pastaruosiuose Seimo rinkimuose pasirodė kaip įmanoma gerai“, – priminė sociologas V. Gaidys.

Skaičiai

Nuo 2014 metų „Vilmorus“ apklausos rodė Liberalų sąjūdžio reitingų kilimą.

Užpernai sausį už šią partiją būtų balsavę maždaug 4,5 proc. rinkėjų, tačiau po metų – jau 8,7 proc.

Partijos reitingai piką pasiekė pernai metų balandžio-birželio mėnesiais – už liberalus būtų balsavę 12–14,8 proc. rinkėjų, Nuo 2015 metų liepos partijos reitingas svyravo apie 9 proc.

Eligijus Masiulis nuo 2008 metų buvo vertinamas labiau palankiai nei nepalankiai. Per pastaruosius keletą metų jo populiarumas svyravo nestipriai. Maža to, galima pastebėti tendenciją, kad nepalankiai vertinančių šį politiką mažėjo. Pavyzdžiui, 2014 metų pradžioje tokių buvo apie 26 proc., 2015 m. viduryje tokie vertinimai, nelygu mėnesis, buvo sumenkę iki 17 proc.

Šaltinis: „Lietuvos ryto“ / „Vilmorus“ apklausos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"