TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Liepsnų malšintojai verčiami ligoniais

2012 09 22 9:06
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi griežtesnė statutinių ugniagesių ir pretendentų jais tapti sveikatos patikra retina liepsnų malšintojų gretas. Baiminamasi, kad ilgainiui nebebus kam vykti gesinti gaisrų ar pagelbėti nelaimės ištiktiems žmonėms.

Pastaruoju metu matoma tendencija, kai gaisrų ir kitokių nelaimių registruojama mažiau, bet jų pasekmės tragiškesnės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai suskaičiavo, kad šiemet iki rugsėjo mėnesio Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo 6,8 procento. Tačiau žmonių juose žuvo daugiau - 102 (pernai - 90). Mažiau aukų pavyko ir išgelbėti: šiemet - 133, pernai - 168.

Daugiau gyvybių nusineša ir įvairios kitos nelaimės, dažniausiai - avarijos. Pernai per 8 mėnesius jos pasiglemžė 301 žmogaus gyvybę, šiemet - jau 344. Šiais metais iki rugsėjo net 365 kartus ugniagesiai gelbėtojai buvo kviečiami atlikti gelbėjimo darbų ant ledo ir vandenyje. Taip buvo išgelbėti 84 gyventojai (pernai 37). Tačiau šiemet iš vandens telkinių buvo ištraukti 148 skenduoliai, kai pernai jų teko traukti tik 131.

Artėjant šildymo sezonui pareigūnai vėl skambina pavojaus varpais - nelaimių gali padaugėti pradėjus kūrenti krosnis. Vien per praėjusį šildymo sezoną (nuo 2011 metų spalio 1 dienos iki 2012-ųjų balandžio 1 dienos) dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilo beveik 700 gaisrų. Juose žuvo 21 žmogus, iš jų - 2 vaikai.

LŽ archyvo nuotrauka/Nors gaisrų pastaruoju metu kyla mažiau, jų pasekmės - skaudesnės.

Laisvi etatai

Neslepiama, kad skaudžių nelaimių galbūt nutiktų mažiau, jeigu būtų daugiau ugniagesių gelbėtojų, galinčių padėti žmonėms. Etatų esama, o dirbančių pareigūnų - ne.

"Šiuo metu visoje mūsų apskrityje - ne tik Tauragėje, bet ir Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose - trūksta 22 ugniagesių gelbėtojų. Nežinau, kur jų surasti", - LŽ prisipažino Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininkas Mindaugas Mikutavičius. Anot jo, nors radosi jaunuolių, kurie norėtų dirbti šį sunkų darbą, tik 3 iš 22 vaikinų Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) pripažino pagal sveikatos būklę tinkamais dirbti ugniagesiais gelbėtojais. Daugiau pretendentų kol kas neatsiranda.

M.Mikutavičiui didelį nerimą kelia ir tai, jog netrukus gali paaiškėti, kad profesionalių ugniagesių gelbėtojų gretas turės palikti keletas statutinių darbuotojų, jei medikai nustatys kokių nors jų sveikatos sutrikimų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo vidaus reikalų ministro įsakymo pakeitimas, reglamentuojantis privalomą vidaus tarnybos sistemos pareigūnų siuntimą atlikti specializuotą medicinos ekspertizę. Šiemet pasitikrinti sveikatą privalo visi be išimties pareigūnai, sistemoje išdirbę 9 ir 16 metų.

"Mūsų valdyboje išsamią sveikatos patikrą turės atlikti 25 pareigūnai. Abejojame, ar visiems pavyks likti tarnyboje, todėl darbuotojų trūkumas gali tapti dar skaudesne problema. Kol kas sveikatą tikrinosi tik vienas pareigūnas, medikai jam skyrė papildomų sveikatos tyrimų", - sakė M.Mikutavičius.

LŽ archyvo nuotrauka/Marijampolės apskrities PGV viršininkui V.Barauskui rasti norinčiųjų dirbti ugniagesiais gelbėtojais nėra lengva.

Panaši padėtis - visur

M.Mikutavičiaus nuogąstavimai pagrįsti. Kaip LŽ informavo Šiaulių apskrities PGV Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Alina Gintautė, šioje valdyboje iš 37 sveikatos būklę pasitikrinusių pareigūnų 3 buvo pripažinti netinkamais tarnybai ir atleisti iš darbo, 6 nebegalėjo eiti savo pareigų, todėl buvo perkelti dirbti į kitas.

Iš viso šiemet šalies PGV į CMEK pasitikrinti turi pasiųsti 543 sistemos pareigūnus. Iš jau patikrintų asmenų darbo neteko 35. Daugiausia jų - 9 - atleisti Vilniaus apskrityje.

Marijampolės apskrities PGV šiuo metu yra paskelbusi atrankas užimti 8 karininkų bei puskarininkių etatus Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio priešgaisrinėse tarnybose. Anot Marijampolės apskrities PGV viršininko Vido Barausko, pretenduojančiųjų į aukštesnes pareigas atsiras tarp jau dirbančių pareigūnų. Bet ar bus kam užimti jų vietas - nežinoma.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka/Ugniagesių profsąjungos lyderis S.Džiautas mano, kad nauja sveikatos tikrinimo tvarka tėra lėšų, kurių ir taip trūksta, švaistymas.

Abejoja būtinumu

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas taip pat neslėpė, kad pradėtas išsamus sveikatos tikrinimas tarp šalies statutinių ugniagesių sukėlė sąmyšį. Jo įsitikinimu, toks tikrinimas - visiškai nereikalingas lėšų ir laiko švaistymas. "Sveikatą pasitikrinti pasiųsti pareigūnai sugaišta mažiausiai dvi dienas, jei reikia kokių nors išsamesnių tyrimų - dar daugiau. Už tą laiką pareigūnams mokami komandiruotpinigiai, dengiamos kelionės išlaidos. Be to, jie atitraukiami nuo tiesioginio savo darbo, nors dirbančių pareigūnų ir taip labai trūksta. Neseniai baigiau budėjimą. Viename skyriuje vietoj 5 darbuotojų budėjo tik 3, kitame - 5 vietoj 6. Ir taip beveik visada. Žinoma, ir turto, ir žmonių išgelbėtume daugiau, jei budėtų visi, kam priklauso. Bet nėra žmonių", - pasakojo S.Džiautas.

Pasak jo, galbūt visiškai pakaktų kas dvejus metus atliekamo profilaktinio ugniagesių gelbėtojų sveikatos patikrinimo. Jį atliekantis gydytojas, jei jam kyla kokių nors abejonių dėl pareigūno sveikatos būklės, turi teisę siųsti jį į CMEK. Į šią komisiją pareigūną gali siųsti ir tarnybos vadovai, kai jis neišlaiko fizinių ar profesinių normatyvų.

Be to, S.Džiauto nuomone, išsamus sveikatos patikrinimas ištarnavus 9 ir 16 metų yra savotiška tiek metų dirbančių žmonių diskriminacija. Vienoje Vilniaus gaisrinėje daugiau kaip du trečdaliai pareigūnų yra išdirbę po 20 metų ir nė vienam jų tikrintis sveikatos nereikia. Mat ištarnavusiems 17 ar daugiau, taip pat nuo 10 iki 15 metų privalomai sveikata nėra tikrinama.  

Įsakymą žada keisti

LŽ kalbintas PAGD direktorius Remigijus Baniulis neslėpė, kad tai, kas vyksta apskričių PGV, departamentui kelia didelį nerimą. Mat šiuo metu sistemoje ir taip trūksta 680 pareigūnų. Jeigu teks iš darbo atleisti dar daugiau žmonių, kuriuos CMEK pripažins netinkamais toliau dirbti, statutinių pareigūnų trūkumo problema tik paaštrės ir bus sudėtinga komplektuoti ekipažus.

"Dabartinė tvarka, kai sveikatą turi pasitikrinti išdirbusieji 9 ir 16 metų, man atrodo visiškai nelogiška. Suprasčiau, jei toks išsamus patikrinimas būtų atliekamas pareigūnui ištarnavus 20 metų, kai jo amžius artėja prie penkiasdešimtmečio ir jis jau gali išeiti į pensiją. Tuomet sveikatos patikra padėtų apsispręsti, dirbti toliau ar ne. Kam dabar reikalingas patikrinimas - nesuprantu", - sakė R.Baniulis.

Departamento direktoriaus teigimu, ugniagesių sveikatos būklės reikalavimai išlikę nuo senų laikų. Visiškai neatsižvelgiama į sparčiai besikeičiančias tokių pareigūnų naudojamas apsaugos priemones. R.Baniulis apie tai, kad reikėtų keisti nuo šiemet pradėtą įgyvendinti naują tvarką, jau ne kartą yra užsiminęs ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovams.

Vidaus reikalų ministro Artūro Meliano patarėja Ramunė Hazir LŽ informavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos tikrinimo problema VRM yra žinoma ir esą jau artimiausiu metu ketinama keisti minėtą įsakymą, sudarant pareigūnams palankesnes sąlygas.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka/PAGD direktorius R.Baniulis pabrėžė, kad šiuo metu sistemoje ir taip trūksta 680 pareigūnų.

Grėsminga perspektyva

PAGD direktorius R.Baniulis pripažino, kad šiuo metu sistemą paliekantiems darbuotojams pamainą rasti labai sudėtinga. Nors norinčiųjų dirbti ugniagesiais gelbėtojais, ypač didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, yra gana nemažai, daugeliui jų koją pakiša būtent sveikatos problemos.

Todėl mažesnėse apskrityse - Tauragės, Telšių, Marijampolės - net nėra iš ko rinktis. Priimami visi, kurie tik nori dirbti ir kurių sveikata atitinka keliamus reikalavimus.

CMEK pirmininkas Svajūnas Ratiukas LŽ teigė, kad šiemet į komisiją pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo mokytis ugniagesių gelbėtojų mokykloje buvo atsiųsti 255 asmenys. Iš jų pripažinti tinkamais mokytis - 105, netinkamais - 89 jaunuoliai, 61 asmeniui ekspertizė dar tęsiama. Tačiau iš 105 jaunuolių, pripažintų tinkamais, mokytis į ugniagesių gelbėtojų mokyklą priimta tik 60.

"Daugiausia netinkamų asmenų mokytis ugniagesių gelbėtojų mokykloje pripažinta dėl regėjimo, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų bei stuburo ir jungiamojo audinio ligų", - pasakojo S.Ratiukas.

PAGD vadovas R.Baniulis nuogąstavo, kad jei nebus pakeisti reikalavimai, keliami norinčiųjų dirbti ugniagesiais gelbėtojais sveikatai, kils reali grėsmė, kad po 10-20 metų šioje tarnyboje nebebus kam dirbti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"