TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva atsisveikina su paskutiniuoju 1949 m. partizanų suvažiavimo dalyviu

2011 12 12 13:52

Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu.

„Mirus Viktorui Šniuoliui, nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą ir visus Lietuvos laisvę mylinčius žmones. Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija,  jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui, jo ir jo kovos draugų priešinimasis sovietinei okupacijai yra didelė atrama šiandieninės Lietuvos Laisvės keliui“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Velionis pašarvotas Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios koplyčioje (Kražių g. 17), bus laidojamas Ginkūnų kapinėse antradienį, gruodžio 13 d. Karstas išnešamas 13 val.

Apie V. Šniuolį (pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus inf.):

Viktoras Šniuolis gimė 1925 lapkričio 8 d. Miežaičių kaime, Radviliškio rajone. Tėvai turėjo ūkį, 27 hektarus žemės.

Partizaninėje kovoje žuvo beveik visi Viktoro šeimos nariai. Penkiasdešimtmetis tėvas, rėmęs partizanus maistu, buvęs jų ryšininkas, buvo nušautas, kai skubėjo į mišką įspėti partizanus. 1949 m. rugpjūčio 13 d. kautynių metu žuvo brolis Vytautas, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas. Šiame mūšyje taip pat kovėsi ir Viktoras. Tais pačiais metais, lapkričio 1 d. žuvo ir sesuo Birutė. Sesuo buvo partizanų ryšininkė, vėliau partizanė. Sesuo buvo susprogdinta bunkeryje. Ji ėjo 17 metus.  Motina miršta 1954 m., kai V. Šniuolis jau buvo suimtas.

Į pasipriešinimo kovas Viktoras įsijungė nuo 1945 m. 1948 m. Viktoras tapo Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio, Vyriausiosios partizanų vadovybės Visuomeninės dalies viršininko, adjutantu. Už 1949 m. vasario mėn. vykusį partizanų suvažiavimo Minaičiuose vadų apsaugos ir aprūpinimo organizavimą V. Šniuolis buvo apdovanotas III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Viktorą apdovanojo pats generolas Jonas Žemaitis. V. Šniuolis taip pat buvo apdovanotas dar dviem Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinais – už sužeisto kovos draugo išgelbėjimą ir už pogrindžio spaudos, dokumentų rengimą ir jų platinimą.

1953 metais V. Šniuolis pateko į nelaisvę – kovo 13 d. agentas iškviečia Viktorą,  tuomet ėjusį rinktinės vado pareigas, į susitikimą. Viktoras nuteisiamas Sibiro lageriuose kalėti 25-erius metus. Dėl tardymų metu visiškai palaužtos sveikatos iš lagerio V. Šniuolis buvo paleistas anksčiau.

2003 m. V. Šniuolis apdovanojamas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju Komandoro kryžiumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"