TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva bandys sutelkti ES dėmesį į Rytus

2013 06 30 6:24
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES), Lietuva sieks įtvirtinti glaudesnius Bendrijos ryšius su posovietinėmis Rytų kaimynėmis, ir turės vadovauti svarbioms deryboms dėl naujojo ES biudžeto bei bankinės sąjungos kūrimo.

Pirmadienį ES vairą perimanti Lietuva bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

"Prasideda istorinis mūsų valstybei pusmetis, - sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. - Turime unikalią galimybę atskleisti Europai tai, kuo gali didžiuotis Lietuva - mūsų žmonių gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus".

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dėmesio sulauks ir Vilnius - Lietuvoje pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 susitikimų, keliolika iš jų - ministrų lygio, šalyje tikimasi apie 30 tūkst. svečių.

"Tos šalys, kurios pirmą kartą imasi pirmininkavimo atsakomybės, vertina tai kaip savotišką perėjimą nuo naujos ES narės statuso prie senbuvės", - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Geopolitinė kova dėl Rytų

Vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų yra Rytų partnerystės programa, kuria siekiama glaudesnių ekonominių ir politinių santykių su šešiomis posovietinėmis valstybėmis.

Lapkritį jų ir ES šalių vadovai bus kviečiami į viršūnių susitikimą Vilniuje, kur tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Ukraina ir paskelbti apie baigtas derybas dėl tokių sutarčių su Armėnija, Moldova ir Gruzija. Didelės pažangos su Baltarusija ir Azerbaidžanu nesitikima.

"Didžiausias dėmesys Lietuvos pirmininkavimo metu bus skiriamas Ukrainai ir su ja siejamos didžiausios viltys regione. Bet žinant Ukrainos politinę situaciją, akivaizdu, jog garantijų niekas negali duoti – daug kas priklauso nuo oficialaus Kijevo ir jų pozicijos dėl asociacijos sutarties", - BNS sakė politologas Vytis Jurkonis.

Rytų partnerystė kelia susirūpinimą Rusijai, kuri seniai ragina Ukrainą prisijungti prie jos kuriamos Muitų sąjungos. Maskva norėtų, kad Muitų sąjunga peraugtų į giliai integruotą Eurazijos sąjungą.

Savo ruožtu Lietuvos ir ES pareigūnai perspėja, kad Ukraina negali priklausyti abiem blokams, ir įstojusi į Muitų sąjungą negalėtų tikėtis laisvos prekybos sutarties su ES.

"Tam tikrą susirūpinimą ruošiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui mums kelia Vilniuje kai kurių politikų skelbiami raginimai diktuoti Rytų partnerystės tikslinėms šalims sąlygas rinktis vieną ar kitą integracinį susivienijimą", - laikraščiui "Vilniaus diena" sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad posovietinėje erdvėje vyksta geopolitinė kova.

"Matydami, kaip Rusija vilioja Ukrainą ir bando ją privilioti į Eurazijos sąjungą, tikrai galime sakyti, kad vyksta geopolitinė kova. Ir, aišku, niekas taip atvirai to nepasakys, bet realiai, ypač Lietuvai ar Lenkijai, tai yra geopolitinė kova: tai yra dviejų integracinių erdvių klausimas - kuri bus patrauklesnė toms šalims, kurios yra tarp jų. Ir tai yra be galo svarbu", - BNS sakė L.Kasčiūnas.

Kai kurios ES šalys reikalauja, kad prieš pasirašant sutartį Ukrainoje būtų paleista kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. Jos kalinimą Vakarai laiko politiškai motyvuotu teisiniu persekiojimu - jam apibūdinti pasirinktas terminas "selektyvus teisingumas".

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas mano, kad situacija dėl sutarties su Ukraina paaiškės po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų Vokietijoje.

"Sprendimai turbūt bus priimti po Vokietijos rinkimų, nes yra kelios šalys, kurios lig šiol nesutinka ir reikalauja, kad Ukraina nevykdytų vadinamo selektyvaus teisingumo", - BNS sakė socialdemokratas G.Kirkilas.

Prognozuodamas, jis sakė duodantis 70 proc., kad susitarimas Vilniuje bus pasirašytas.

Iššūkis derėtis dėl finansų

Pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva daug dėmesio skirs deryboms dėl 2014-2020 metų beveik trilijono eurų ES biudžeto. Nors šią savaitę ES institucijos dėl jo pasiekė politinį sutarimą, balsavimas Europos Parlamente vyks jau Lietuvos pirmininkavimo metu. Lietuvai teks vadovauti deryboms dėl daugiau nei 70 teisės aktų, kurie įgyvendina atskiras biudžeto programas.

"Lietuvai reikia pasiruošti labai rimtoms, ilgoms ir nelengvoms daugiadienėms deryboms, nes tie 70 reglamentų, įtvirtinančių 2014-2020 metų finansinę perspektyvą, bus iššūkis mums", - BNS sakė parlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.

Dar vienas svarbus klausimas bus ES bankinės sąjungos kūrimas. ES institucijos ir valstybės narės Lietuvos pirmininkavimo metu toliau derins taisykles, kaip pertvarkyti sunkumų turinčius bankus, nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų, o pačių bankų lėšas, taip pat, kaip užtikrinti bendrą bankų priežiūrą.

Tačiau dėl bankinės sąjungos ir kai kurių kitų ekonominių ir finansinių klausimų pirmiausia deramasi euro zonoje. Tai sumažins Lietuvos vaidmenį.

"Tada, kai svarstomi eurozonai svarbūs klausimai, jai nepriklausančios šalys tose diskusijose nedalyvauja, net jeigu ir kažkuri iš tų šalių pirmininkauja ES Tarybai. Su tuo susidūrė Lenkija, pirmininkaudama prieš porą metų, vėliau Danija - ji taip pat nedalyvavo tarp euro zonos šalių vykstančiose diskusijose", - teigė R.Vilpišauskas.

"Kadangi vis daugiau priemonių yra svarstoma tik tarp euro zonos šalių, nebuvimas euro zonoje, taip pat ribos Lietuvos, kaip pirmininkaujančios šalies, galimybes daryti įtaką tų diskusijų darbotvarkei", - paaiškino politikos ekspertas.

Lietuvos vyriausybė eurą įsivesti tikisi 2015 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"