TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Lietuva - didelė šeima, sugebanti susivienyti"

2007 03 17 0:00

Į Baltosios anketos klausimus atsako Marijampolės kolegijos direktorius Sigitas VALANČIUS

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomenės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Norėčiau matyti Lietuvą, išsaugojusią istorines, kultūrines, etnokultūrines tautos tradicijas. Tauta, kurios nariai yra tolerantiški ir pakantūs vieni kitiems. Tai padėtų pasiekti šeimos institucijos stiprinimas, įtvirtinant jos svarbą tautoje, sukuriant gerus paramos šeimai įstatymus. Tikiuosi, kad po tiek metų Lietuva bus aukštos politinės veiklos kultūros šalis.

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

Be abejo, jaučiuosi ir galėčiau tai ištarti. Mūsų tauta nedidelė, bet unikali: išsaugojome lietuvių kalbą su jos tarmėmis, įkūrėme vieną pirmųjų universitetų Europoje, puoselėjame ir saugome senas etnokultūros tradicijas, turime Dainų švenčių paveldą ir t. t.

Ką vien reiškia Lietuvą garsinantis krepšinis ir jo legendos!

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Matau daug gerų poslinkių valstybės kultūros politikoje. Svarbūs žingsniai buvo Lietuvos radijuje ir televizijoje antrųjų kanalų, skirtų kultūrai, įkūrimas.

Džiaugiuosi, kad visuomeninis transliuotojas stengiasi neformuoti, kaip tai kartais daro komercinės televizijos, primityvaus, kartais vulgaraus požiūrio į kultūrą.

Kitas konkretus pavyzdys - valstybės ir savivaldybės rūpesčiu, bendromis lėšomis sukurtas jau kelerius metus Marijampolėje veikia puikus kultūros centras. Jis pagyvino ir paįvairino regiono kultūrinį gyvenimą. Tik niurgzlys ar žmogus, iki šiol nežinantis kelio į bilietų kasas, gali dar ir dabar dejuoti, kad Marijampolėje kultūrinis gyvenimas apmiręs. Be to, daug renginių vyksta nemokamai.

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Ne, švietimo politika netenkina. Švietimo sistema yra sritis, kuri nuolat maudosi reformų jūroje. Konkretus pavyzdys: daug diskusijų sukėlęs profilinis mokymas buvo įvestas, dabar ir jis bus reformuojamas.

Tačiau labiausiai jaudina tai, kad beveik visos reformos nukreiptos stiprinti mokinių teises, bet ne pareigas. Gal vieną kartą atsigręžkime ir į mokytoją, saugokime jį, nes priešingu atveju Lietuvos mokykla greitai liks be mokytojų.

Dirbu aukštojo mokslo sistemoje - manęs netenkina aukštojo mokslo reformos tempai. Nusikalstamai ilgai buvo sprendžiamas profesijos bakalauro kvalifikacinio laipsnio įvedimas Lietuvoje. Dabar nežinia kada bus išspręstas magistrantūros studijų mechanizmas kolegijų absolventams.

5. Kokių permainų Lietuvos valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Manau, pagrindinė permaina dabar turėtų būti tai, kad valstybė orientuotų savo veiklą ir didesnį dėmesį skirtų ne jau išvykusiems žmonėms, o stabdytų jaunuomenės emigraciją. Dauguma emigravusiųjų, tikiuosi, sugrįš: jie dar prisidės prie Lietuvos raidos savo protu ar sukauptu kapitalu.

Būtina visapusiškai atsigręžti į baigiančiuosius universitetus, kolegijas. Jaunam žmogui reikia būsto, jis nori kurti šeimą, sulaukti atžalų. Jis turi jausti tvirtą valstybės paramą, gauti gerą atlyginimą. Pabandykite prisivilioti gabų universiteto absolventą dirbti regioninėje kolegijoje dėstytoju, jeigu jam, pradedančiajam, gali pasiūlyti 700-800 litų atlyginimą!

Jeigu išsilavinusi mūsų jaunuomenė emigruoja, vadinasi, jos kažkas Lietuvoje netenkina.

6. Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Deja, tie savižudžiai - vis jaunesni žmonės. Kuo toliau, tuo labiau bręstančio jaunimo aplinka - tėvai, mokykla - neparengia jo gyvenimui. Neišmokome, kaip įveikti pirmuosius ir vėlesnius gyvenimo sunkumus.

Mokykloje viską galima tik girti. Bet manau, kad mokinį laiku pabarti ar griežtesnį žodį jam pasakyti taip pat labai reikia. Nesistenkime eliminuoti savo, kad ir pilnamečių vaikų, iš šeimą užgriuvusių problemų sprendimo.

Juk žudosi viskuo nusivylę, savimi ar aplinka nepatenkintieji. Kitaip tariant, asmenys, nesugebantys spręsti problemų, greitai palūžtantys. Mokykime atžalas nuo mažų dienų įveikti sunkumus, ir Lietuva ateityje nebus vadinama savižudžių kraštu.

Kol kas mūsų šalyje didelė dalis jaunuomenės nejaučia dvasinio ir socialinio stabilumo.

7. Ar Jus tenkina, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

Manau, kad Lietuva nepakankamai save gerbia pateikdama žiniasklaidoje ir televizijoje. Lietuva - didelė šeima. O ar tikroje mažoje šeimoje išverčiame arba leidžiame kitiems išversti baltinius į kitą pusę? Per mažai gerbiame valdžios atstovų privatumą, be jokio reikalo kuriame skandalus.

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Gražiausia nacionalinė savybė - lietuvių tautos sugebėjimas susivienyti prieš iššūkius, blogiausia savybė - nesugebėjimas tos demonstruotos vienybės išsaugoti.

Gerbtina tautos savybė - lietuvių darbštumas. Šių dienų diagnozė nedžiugina: pilietinio sąmoningumo stoka, patriotizmo sąvokos devalvacija.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

Justinas Marcinkevičius. Tai jis pastaruosius dešimtmečius yra tikrasis tautos žadintojas. Savo kūryba jis tai darė nuosekliai. Labai mėgstu teatrą - esu matęs visus pagal poeto kūrybą pastatytus spektaklius: juose daug dėmesio skirta tautos vienybei, tautos žodžiui, Lietuvos valstybei.

Manau, kad Justinas Marcinkevičius yra daugelio lietuvių moralinis autoritetas. Žmonės, skaitydami jo poeziją, jautė ir suprato širdgėlą dėl tautos supriešinimo, lietuviško žodžio ateities, tautos išsivaikščiojimo.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Neišduok. Nesiblaškyk. Gali žmogui padėti - padėk, nenusišalink. Nesižemink dėl postų.

Žmogus negali per vieną naktį pakeisti savo pasaulėžiūros ir įsitikinimų. O kiek dar turime asmenų, lakstančių iš partijos į partiją! Esu įsitikinęs, kad tokie jokių vertybinių orientacijų neturi, nes lengvai ir turėtąsias išduoda.

Nesiblaškyk - saugok savo šeimą, pastovią profesinę veiklą. Ir šeimoje arba su ja, ir profesinėje veikloje gali daug laimėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"