Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lietuva ieško sovietinės žalos buhalterio

 
2017 08 09 7:50
"SSRS okupacijos žalos klausimą turime laikyti atvirą. Tai yra tiesa, kurią turime žinoti ir mes, ir kitos valstybės."
"SSRS okupacijos žalos klausimą turime laikyti atvirą. Tai yra tiesa, kurią turime žinoti ir mes, ir kitos valstybės." AFP/Scanpix nuotrauka

Pasiryžus konkrečiais dokumentais ir skaičiais pagrįsti per 50 metų SSRS okupacijos mūsų šaliai padarytą žalą, susidurta su tam tikrais sunkumais. Kol kas nepavyko rasti patyrusio mokslininko, kuris būtų pasiryžęs padirbėti už siūlomą atlyginimą.

Vertinant sovietų okupacijos žalą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dar pernai nutarė pritaikyti kaimynėje Latvijoje naudotą metodą – peržiūrėti archyvinius dokumentus ir parengti buvusių finansų srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą.

Mūsų šalyje tąsyk viešėjęs Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis akcentavo, kad Baltijos valstybės buvo ne SSRS išlaikytinės, kaip garsiai rėkia Kremlius, o donorės. Vien Lietuva sovietmečiu apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo SSRS. Tačiau konkretūs duomenys iš archyvų mūsų šalyje dar nepradėti rinkti.

Samdytų mažiausiai metams

Kaip sakė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, okupacijos žalos vertinimo procesas Lietuvoje tebevyksta, nors ir stringa, mat nuo metų pradžios nerandama specialisto, kuris dirbtų šį darbą. „Mes negalime mokėti tokio atlyginimo, kokį gauna latviai, dirbantys šioje srityje. Neturime žmogaus, kuris tik tuo užsiimtų“, – aiškino ji.

Anot T. B. Burauskaitės, patyrusiam, tam tikrą įdirbį ir motyvaciją turinčiam mokslininkui, kuris archyvuose užsiimtų dokumentų paieška, vertinimu ir panašiai, LGGRTC galėtų mokėti kiek daugiau nei vidutinis darbo užmokestis, kuris dabar siekia 810 eurų neatskaičius mokesčių. „Už tokius pinigus mes nesurandame darbuotojo“, – pakartojo ji.

LGGRTC vadovė svarstė, kad sovietų okupacijos žalos vertinimu užsiimsiančio istoriko paslaugų reikėtų mažiausiai vieniems metams. Tokio specialisto dairomasi jau nuo metų pradžios. „Neduodame viešų skelbimų, tai nėra konkursinė vieta. Vis dėlto manau, kad rudenį vis tiek surasime žmogų ir išjudinsime šitą dalyką“, – vylėsi ji.

Dabar šioje srityje šiek tiek dirba LGGRTC darbuotojai. „Bet ne tiek, kiek norėtume, kad vienas žmogus darytų dirbdamas tik tai. Tai sudėtinga sritis“, – pažymėjo T. B. Burauskaitė.

Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, okupacijos žalos vertinimu užsiimsiančio istoriko dairomasi jau nuo metų pradžios./Oresto Gurevičiaus nuotrauka
Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, okupacijos žalos vertinimu užsiimsiančio istoriko dairomasi jau nuo metų pradžios./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Išleis knygą

Spalio pabaigoje LGGRTC atstovai ketina susitikti su Latvijos kolegomis ir aptarti nuveiktus darbus. Tačiau, T. B. Burauskaitės teigimu, nelabai turime kuo pasigirti. Kartu ji pabrėžė, kad kaimyninėje šalyje viskas vyksta pagal atskirą Vyriausybės finansuojamą programą. „Mes turime visuomeniniais pagrindais įkurtą komisiją, kuri lyg ir egzistuoja. Tačiau ką ji gali dirbti, jeigu tam neskirta lėšų“, – kalbėjo ji.

Vienas konkretesnių artimiausio laikotarpio LGGRTC planų – valstybės atkūrimo šimtmečiui išleisti knygą apie Lietuvai padarytą okupacijos žalą. Joje ketinama pateikti apibendrintą, dokumentais pagrįstą statistiką. Panašus leidinys – „Baltoji knyga“, kurioje pirmą kartą apskaičiuota SSRS ir Vokietijos okupacijų 1940–1991 metais padaryta žala, – dar 2004 metais pasirodė Estijoje.

T. B. Burauskaitės teigimu, SSRS okupacijos žalos klausimą turime laikyti atvirą. Tai yra tiesa, kurią turime žinoti ir mes, ir kitos valstybės. Prie to prisidėtų ir nauji archyvinių dokumentų duomenys. „Kvalifikuotai parengta medžiaga, paremta argumentais, dokumentais, bei išanalizuota, bus tam tikras mokslo ir žinių rinkinys, kas mes buvome Sovietų Sąjungoje, ir koks yra to meto palikimas“, – pažymėjo ji.

Arūno Gumuliausko teigimu, sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimas yra daugiau moralinis veiksmas ir, be abejonės, istorinės tiesos atkūrimas./Romo Jurgaičio nuotrauka
Arūno Gumuliausko teigimu, sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimas yra daugiau moralinis veiksmas ir, be abejonės, istorinės tiesos atkūrimas./Romo Jurgaičio nuotrauka

Moralinis veiksmas

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas nemano, kad tokios didelės apimties darbą, kaip finansų srautų tarp okupuotos Lietuvos ir SSRS nustatymas, galėtų atlikti vienas žmogus. Be to, parlamentaras pažymėjo, kad svarbu įvertinti, kas šioje srityje anksčiau buvo nuveikta, taip pat reikalinga didesnė šio proceso koordinacija. Prie to esą galėtų prisidėti ir neseniai parlamente įsteigta jo vadovaujama komisija. „Kaip istorikas pirmiausia norėčiau pažiūrėti, kas jau padaryta, atlikti reviziją. Be to, manau, kad padaryti minėtus darbus – tikrai ne vieno žmogaus jėgoms“, – sakė jis.

A. Gumuliauskas priminė, kad okupacijos žalos įvertinimo klausimas keliamas nuo Nepriklausomybės atgavimo, būta ne vieno bandymo apskaičiuoti, kokią skriaudą patyrė mūsų šalis. Jis abejojo, kad nustatę žalą iš SSRS teisių perėmėjos Rusijos sulauktume reparacijos. Tačiau Seimo narys įsitikinęs, kad įvertinti mums padarytą žalą vis tiek privalu. „Tai yra daugiau moralinis veiksmas ir, be abejonės, istorinės tiesos atkūrimas. Dabar, kai vyksta intensyvus propagandinis karas, manau, žalos klausimas yra vienas jo elementų. Egzistuoja dvi kraštutinės nuomonės. Viena nuomonė – jeigu ne Maskva, čia visai nieko nebūtų, kita kraštutinė nuomonė – kad Maskva viską atėmė. Mokslas turi pateikti galutinį atsakymą“, – tvirtino jis.

„Skolą“ apskaičiavo ir Rusija

SSRS okupacijos padarytą žalą Lietuvai 1995 metais speciali komisija yra įvertinusi daugiau nei 23 mlrd. eurų (į šią sumą įtraukti įvairūs dalykai, pradedant žmonių netektimis, baigiant mūsų kariuomenės, bažnytinio turto sunaikinimu, ekonomikos sugriovimu ir t. t.) ir priėmusi specialų įstatymą, įpareigojantį siekti jos atlyginimo. Tačiau dabartinė Rusijos valdžia nei pripažįsta okupacijos faktą, nei rengiasi finansiškai atlyginti už skriaudą. Negana to, Maskvoje nuolat kartojama, esą pačios Baltijos šalys skolingos Rusijai už sovietinio laikotarpio „gerovę“.

Prieš porą mėnesių Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Lietuva per sovietų okupacijos laikotarpį prasiskolino 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų). Interviu leidiniui „Litovskij kurjer“ jis pareiškė, kad iki „įstojimo“ į SSRS Lietuva buvo „agrarinė valstybė, kuri pramonės apimtimi 3 kartus atsiliko nuo SSRS vidurkio ir pagal pragyvenimo lygį Europoje užėmė vieną žemiausių pozicijų“. „1940–1990 metais Lietuvos ekonomikos plėtrai buvo skirti 65 mlrd. dolerių“, – tikino Rusijos diplomatas ir pridūrė, kad mūsų šalis už sovietmetį skolinga ir daugiau.

Vertindama tokius „skaičiavimus“ T. B. Burauskaitė teigė, kad SSRS palikimas Rusijos sąmonėje yra labai įsišaknijęs – jie mato tai, ką nori matyti, o visi panašūs skaičiai, pavyzdžiui, pateikiami A. Udalcovo, „paimti iš lubų“ ir neturi nieko bendra su realybe.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"