TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva imsis veiksmingesnės imigracijos politikos formavimo

2014 02 24 16:45
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nuo 2014 metų užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimu imasi rūpintis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ministerijos darbuotojams imigrantų padėtį pirmadienį pristatė Etninių tyrimų instituto darbuotojas daktaras Karolis Žibas.

Jo teigimu, darbo bus daug – Lietuvoje nėra aiškaus suvokimo, kas tie imigrantai, kuo ir kaip jie gali būti naudingi, ir nematomos jų pačių problemos.

Darbo imigrantų srautas Lietuvoje didėjo 2006-2008 metais. Tuomet išryškėjo tokios problemos, kaip užimtumo klausimas, pažeidžiamumas ir išnaudojimas darbo rinkoje. Jeigu šalyje ateinančius trejus ketverius metus nebus ekonominės krizės, K.Žibo manymu, imigracijos didėjimo tendencija turėtų išlikti, nors ji priklausys ir nuo situacijos darbo rinkoje bei pačių darbdavių.

Migrantų išnaudojimas darbo rinkoje, K.Žibo teigimu, dabar yra Europos Sąjungos (ES) politinės darbotvarkės „viršūnėje“. Prieglobstį gavusių asmenų, pabėgėlių dalis iš tiesų sudaro nedidelę dalį migrantų. ES migrantams integracijai kitose šalyse, žinoma, nereikia tiek pastangų, kiek imigrantams iš trečiųjų šalių.

„Kiekviena grupė turi labai specifinius poreikius. Jeigu Lietuvoje yra keli šimtai prieblobsčio prašytojų ar statusą gavusių asmenų, tai juos liečia problemos nuo psichologinių traumų iki neigiamų visuomenės nuostatų ir socialinių įgūdžių neturėjimo. Jiems reikalingos specialios integracijos programos. Kita imigracijos pusė yra šeimos susivienijimo galimybės žmonėms, kurie turi darbo leidimus. Čia problemos kitokios. Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiai, į kuriuos integracijos strategija turėtų būti nukreipta, labiausiai koncentruoti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – pasakojo K.Žibas. jo įsitikinimu, labai svarbu, kad integracijos programos ir strategija gerai veiktų savivaldos lygmeniu.

Lietuvoje imigrantų skaičius yra vienas mažiausių ES. 90 proc. jų yra iš trečiųjų šalių, 10 proc. – ES piliečių. Migrantai iš trečiųjų šalių sudaro vos apie 0,7-0,8 proc. visos Lietuvos populiacijos. Tačiau tai yra 28-30 tūkst. mūsų šalies gyventojų, todėl, K.Žibo teigimu, būtina galvoti ir apie jų interesus.

Lietuvoje gyvenantys imigrantai, K.Žibo teigimu, yra „vien ekonominis pliusas“: jie čia dirba, kuria darbo vietas, moka mokesčius. Jis akcentavo nesąs šalininkas tokios imigrantų integracijos politikos, kai jie „nemokamai vedžiojami į kiną“, ar sudaromos prielaidos jiems kurtis uždarose, nuo visuomenės atsiribojusiose bendruomenėse. Vis dėlto nevystydama imigrantų integracijos strategijos Lietuva ES pagal imigracijos politikos rodiklius nusmuko praktiškai į dugną – nuo 2007 iki 2011 metų nepadaryta jokio progreso. „Nacionaliniuose teisės aktuose imigracija yra žymima, bet de facto perspektyvos neturime: kas tie imigrantai? Ką norime integruoti? Kaip? Kokių imigrantų reikia Lietuvai?“, – kalbėjo K.Žibas.

K.Žibas pažymėjo, kad Lietuvoje dar sunku praktikoje užtikrinti lyčių lygybės, nediskriminavimo ir kitų įstatymų reikalavimų įgyvendinimą. „O jeigu imigrantė yra moteris? O jeigu ji dar neįgali?“, – retoriškai klausdamas K.Žibas priminė, kad laukia išties daug darbo formuojant imigrantų integracijos politiką.

Vyriausybė šių metų sausį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui sudaryti Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisiją. Komisija, kaip numatyta, vykdys užsieniečių integracijos įgyvendinimo procesų ir konkrečių veiksmų, susijusių su užsieniečių integracija, stebėsena bei spręs klausimus, susijusius su užsieniečių integracijos įgyvendinimu, taip pat teiks Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms rekomendacijas dėl užsieniečių integracijos įgyvendinimo tobulinimo.

Projektas parengtas atsižvelgiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"