TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva ir Ukraina - strateginės partnerės

2010 10 14 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius, vizito išvakarėse davęs išskirtinį interviu "Lietuvos žinioms". Jame prezidentas pabrėžė, kad prekių apyvarta tarp Ukrainos ir Lietuvos turi pasiekti milijardą dolerių.

- Jūsų vizitas rodo, kad ir naujoji Ukrainos valdžia nori išlaikyti gerus santykius su Lietuva. Kaip jie turėtų klostytis ateityje, ar nesikeis Ukrainos prioritetai?

- Dabartiniai Ukrainos ir Lietuvos santykiai - tai strateginė partnerystė. Jie patys geriausi ir ketiname juos visapusiškai plėtoti, nes tai atitinka Ukrainos nacionalinius interesus. Dabartiniame etape turėtume suaktyvinti politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Mes suderinome daugelio institucijų - Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos, Tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos, Tarpparlamentinės asamblėjos, Tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos, Nuolatinės Europos integracijos komisijos - mechanizmų veiklą. Mūsų tikslas pasiekti, kad visos šios struktūros dirbtų efektyviai ir duotų praktinės naudos.

- Ar esate patenkintas Lietuvos ir Ukrainos ekonominiu bendradarbiavimu?

- Neabejoju, kad verslo ir prekybiniai-ekonominiai ryšiai tik stiprės. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mūsų šalių metinę prekių apyvartą nusakė kuklūs skaičiai - 200-300 mln. dolerių. 2008 metais prekių apyvarta jau sudarė 1 mlrd. 250 mln. dolerių. 2009-aisiais dėl pasaulį apėmusios ūkio ir finansų krizės ji sumažėjo beveik perpus, tačiau jau šiais metais vėl pastebime teigiamų tendencijų. Mūsų bendras uždavinys - pasiekti jau turėtą milijardinę apyvartą. Prielaidų tam yra - atsigauna abiejų valstybių ekonomika, didėja vidaus vartojimas, atsinaujina kreditavimas.

- Vadinasi, abiejų šalių verslininkai gali tikėtis palankių bendradarbiavimo sąlygų?

- Ukrainai pavyko konsoliduoti įstatymų leidybą ir vykdomąją valdžią. Tai pagerins investicinį klimatą mūsų šalyje, leis optimizuoti mokesčius ir muitus reglamentuojančius įstatymus.

Galėčiau pateikti daug pavyzdžių, kaip sėkmingai dirba Lietuvos bendrovės Ukrainoje. Kviečiu ir kitus Lietuvos investuotojus įgyvendinti projektus mūsų krašte, pavyzdžiui, 2012 metais vyksiančio Europos futbolo čempionato rėmuose. Raginu Lietuvos verslininkus aktyviau veikti Ukrainos regionuose, nes taip bus greičiau pasiektas teigiamas komercinis rezultatas. Kviečiame investuoti ir į žemės ūkio gamybos įmones. Manau, didelį impulsą abiejų šalių prekybai duotų projekto dėl elektros energijos iš Ukrainos į Lietuvą tiekimo įgyvendinimas. Šiuo metu prie jo dirba mūsų šalių ūkio subjektai kartu su Baltarusijos bendrovėmis, nes ketiname išnaudoti ir šios valstybės tranzitinį potencialą.

Norėčiau išskirti ir bendradarbiavimą transporto srityje, tiksliau, būtinybę suaktyvinti tranzitinio transporto ryšius tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų. Mūsų šalys galėtų efektyviau išnaudoti kombinuotų vežimų projektą "Vikingas", pradėtą įgyvendinti dar 2003 metais. Manau, kad mūsų valstybių prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos - tikrai geros. Prie to prisidės ir tradiciškai didelis Lietuvos ir Ukrainos pasitikėjimas viena kita.

- Anksčiau Ukraina siekė tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Šiuo metu į NATO ji jau nebesiveržia. Kodėl atsisakėte to, kas anksčiau laikyta vienu svarbiausių valstybės tikslų?

- Esate teisi, Ukraina iš tiesų nesiveržia į NATO. Tačiau neteisinga traktuoti perėjimą nuo integracinės retorikos prie partneriško bendradarbiavimo kaip mūsų atsisakymą plėtoti santykius su Aljansu. Bendradarbiaudami su Aljansu pasiekėme teigiamą įdirbį įvairiose srityse ir jokiu būdu neketiname jo atsisakyti, ateityje tai tik plėtosime ir stiprinsime. Dabartiniu metu NATO yra viena iš bendradarbiavimo aikštelių ir mes būtinai ja aktyviai naudosimės. Toliau dalyvausime operacijose Afganistane ir Irake pagal NATO programą "Partnerystė taikos labui". Geriausias to pavyzdys - Ukrainos dalyvavimas NATO misijoje Afganistano Goro provincijoje, kurios atstatymui vadovauja Lietuva.

Tačiau ankstesnio parodomojo veržimosi tapti NATO ar kokio kito karinio-politinio bloko nare Ukraina nedemonstruos. Pastarieji metai parodė, kad Ukraina tapo forsuotos integracijos į NATO įkaite. Tai turėjo neigiamų pasekmių šalies vidaus stabilumui ir konstruktyvių tarptautinių ryšių palaikymui, beje, ne tik su artimiausiais Ukrainos kaimynais.

Kalbant apie nacionalinio saugumo klausimus, Ukraina turi trauktis nuo konfrontacijos politikos. Man imponuoja požiūris - "Į saugumą per bendradarbiavimą". Ukrainos interesus atitinka abiem pusėms naudingų santykių palaikymas tiek su Vakarais, tiek su Rytais. Tai pavadinčiau strateginės pusiausvyros politika. Esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad taip mano ir dauguma Ukrainos piliečių.

Kai dėl santykių su ES, europinė integracija lieka mūsų šalies užsienio politikos prioritetu. Santykiuose su ES vengiame politinių deklaracijų ir norime šį bendradarbiavimą užpildyti praktiniais laimėjimais.

Dar neseniai vidaus nestabilumas neleido Ukrainai efektyviai judėti europinėje erdvėje. Šiandien padėtis kitokia - Ukrainos vyriausybė siekia reformų ir turi viską, ko reikia joms įgyvendinti. Matome svarbiausius tikslus ir tų reformų diegimo kelius, atitinkančius ES rekomendacijas, jaučiame įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios konsolidaciją, turime visuomenės palaikymą.

Tik laiko klausimas, kada Ukraina taps ES nare. Suprantame, kad didžiausia atsakomybė už tai tenka ne ES, o Ukrainai. Bendrijos noras priimti Ukrainą priklausys tik nuo to, kaip greitai ir kokybiškai, padedant Briuseliui, atliksime būtinas reformas.

- Tačiau pastaruoju metu ES neslepia, kad nusivilia dabartine Ukrainos politika, iš dalies dėl demokratijos suvaržymo ir požiūrio į žiniasklaidą?

- Suprantame, kad pasiekti europinę integraciją galime tik demokratizuodami visuomenę. Sakau visiškai atvirai - esu suinteresuotas, kad būtų stipri opozicija ir laisva, politiškai neangažuota žiniasklaida. Konstruktyvi kritika verčia valdžią pasitempti. Deja, Ukrainoje susiklostė kiek kitokia padėtis. Opozicija savo veiksmais siekia diskredituoti valdžią, neatsižvelgdama į jos įgyvendinamos politikos rezultatus. Per metus mums pavyko stabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį. Tai gera platforma kuriant kokybiškai naujus Kijevo ir Briuselio santykius. Manau, ES tai gerai supranta. Šį lapkritį įvyks eilinis Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas. Tikimės, jame pavyks parengti planą beviziam režimui su ES įvesti. Tai būtų pozityvus signalas Ukrainai jos kelyje į ES.

- Jums tapus prezidentu pagerėjo Ukrainos ir Rusijos santykiai. Ar gali Europa būti tikra, kad žiemą vėl nekils problemų dėl dujų tiekimo?

- Žinoma, tai pozityviai atsiliepė ir mūsų prekybiniams santykiams. Nesu linkęs svarstyti "dujų klausimo" politiniu aspektu. Manau, šiuo atveju svarbiausia - ekonomika. Su Maskva dėl to visiškai sutariame.

Žinoma, Ukraina vykdys savo įsipareigojimus Europai dėl dujų tiekimo. Tam turime visas finansines ir technines galimybes. Tikiuosi, kad vadinamieji dujų karai liks praeityje.

- Ukrainos opozicija labai nepalankiai sutiko Kalbos įstatymo projektą, praktiškai įteisinantį dvikalbystę. Ar Ukrainai iš tiesų reikia dviejų valstybinių kalbų?

- Ukrainos Konstitucijos dešimtame straipsnyje aiškiai parašyta, kad vienintelė mūsų šalies valstybinė kalba - ukrainiečių. Tačiau tuo pat metu nemaža gyventojų dalis kalba rusiškai, todėl šios kalbos, kaip ir kitų Ukrainos nacionalinių mažumų kalbų, plėtojimas yra valdžios pareiga, įtvirtinta svarbiausiame šalies įstatyme. Galiu tik apgailestauti, kad rusų kalbos statuso klausimas taip politizuotas.

Noriu priminti, kad Ukraina tarptautiniu mastu įsipareigojo laikytis Europos regioninių kalbų chartijos nuostatų. Ukrainiečių, rusų ir kitų kalbų teisinę apsaugą galima užtikrinti suteikus savo piliečiams teisę laisvai vartoti gimtąją kalbą viešajame gyvenime. Valdžia nesiekia paskelbti rusų kalbą antra valstybine kalba. Valdžia stropiai laikosi Konstitucijos ir kalbos klausimą sprendžia tik teisine plotme.

Mano prioritetas šioje srityje - neleisti suskilti visuomenei ir konsoliduoti jos nuomonę dėl nacionalinių mažumų kalbų. Teisiškai sureguliuoti šią problemą gali padėti Ukrainos kalbų įstatymo projekto, kuriam pritarta rugsėjo 7 dieną, svarstymas Aukščiausiojoje Radoje. Jame tiksliai apibrėžtas rusų ir kitų regionų kalbų statusas, taip atmetant galimas politines spekuliacijas šia tema.

- Kaip smarkiai Ukraina nukentėjo nuo pasaulinės krizės?

- Ukraina, kaip išplėtotos pramonės ir orientuota į eksportą valstybė, negalėjo nepajusti finansų ir ūkio krizės įtakos. 15 proc. sumažėjo mūsų šalies bendrasis vidaus produktas, susitraukė pramonės ir žemės ūkio produkcijos apimtis, nukentėjo vidaus prekyba, o prekių apyvarta su kai kuriomis šalimis sumažėjo du kartus. Tačiau tikimės, kad jau pastebimos pozityvios tendencijos tik stiprės.

- Kokius prioritetus keliate sau kaip Ukrainos prezidentui?

- Kiekvienos šalies svarbiausias prioritetas - kelti žmonių gyvenimo lygį, užtikrinti šalies stabilumą, gerovę ir klestėjimą. Tam skirsiu visas pastangas tiek šalyje, tiek už jos ribų. Šiuo metu mums būtinos sisteminės reformos. Kalbu apie platų problemų spektrą - nuo svarbiausių ekonomikos sektorių reformavimo ir verslo bei investicinio klimato gerinimo iki politinių reformų stiprinant pilietinę visuomenę. Kad būtų įvykdyti šie ambicingi, plačios apimties darbų ir didelių išteklių reikalaujantys planai, parengėme Ekonominių reformų programą 2010-2014 metams ir ketiname ją įgyvendinti trimis etapais. Jau pradėtos mokesčių, biudžeto, pensijų, teismų ir rinkimų reformos. Ir tai tik pradžia.

Užsienio politika - taip pat vienas svarbiausių instrumentų įgyvendinant nacionalinius ir ekonominius interesus. Ji tampa pragmatinė ir orientuota į konkrečius rezultatus. Kalbu apie ekonominiam augimui būtinų sąlygų sudarymą ir šalies eksporto didinimą. Esame pasirengę padėti Ukrainos gamintojams ir eksportuotojams užkariauti naujas rinkas, pritraukti į šalį užsienio investuotojų. Todėl sieksime aktyvesnių dvipusių santykių ne tik su mūsų strateginiais partneriais, pirmiausia su Rusija, ES ir JAV, bet ir šalimis, priklausančiomis Didžiajam dvidešimtukui. Visa tai leis mums sėkmingai integruotis į Europą, ką vadinu Ukrainos užsienio politikos svarbiausia autostrada.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"