TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva įrodė esanti didelė valstybė

2015 12 01 6:00
Raimonda Murmokaitė: "Svarbu, kad pasibaigus narystei JT Saugumo Taryboje neleistume visam šiam dideliam įdirbiui ištirpti kasdienybėje." LŽ archyvo nuotrauka

Narystę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje baigianti Lietuva skaičiuoja savo kadencijos veiklos vaisius. Anot mūsų šalies ambasadorės JT Raimondos Murmokaitės, Lietuva įrodė esanti pajėgi imtis sudėtingiausių uždavinių, o globalioje erdvėje pasirodė kaip nuosekli demokratinių vertybių ir tarptautinės teisės principų gynėja.

R. Murmokaitės teigimu, svarbiausias Lietuvos, kaip JT Saugumo Tarybos narės, uždavinys buvo ginti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Tai nebuvo lengva – pagalius į ratus nuolat kaišiojo veto teisę JT Saugumo Taryboje turinti Rusija.

Apie besibaigiančią Lietuvos narystę JT Saugumo Taryboje, nuveiktus darbus, mūsų šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje – „Lietuvos žinių“ interviu su Lietuvos ambasadore JT Raimonda Murmokaite.

Matomi ir girdimi

– Kaip vertintumėte Lietuvos kadenciją JT Saugumo Taryboje?

– Saugumo Tarybos nare Lietuva buvo laikotarpiu, kai teko svarstyti kaip niekada daug sudėtingų krizių ir konfliktų. Dalis jų, deja, pavojingai priartėjo ir prie mūsų valstybės sienų.

Penktus metus besitęsiantis Sirijos konfliktas, nusinešęs daugiau kaip 250 tūkst. gyvybių ir palikęs benamiais apie 12 mln. gyventojų. Didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos humanitarinė krizė pasaulyje: beveik 60 mln. pabėgėlių ir prieglobsčio netekusių žmonių bei klestintis nusikaltėliškas nelegalaus žmonių perkėlimo į Europą verslas. Sustiprėjusi terorizmo grėsmė, naujas užsienio kovotojų-teroristų reiškinys ir mirtinos atakos prieš mūsų Europos Sąjungos (ES) partnerius ir draugus. Neteisėta Krymo okupacija ir Rusijos nepaskelbtas karas prieš Ukrainą. Tai tik keletas kritinių klausimų, su kuriais teko nuolat susidurti. Dirbome esant sudėtingai atmosferai, aštrėjant Rusijos kurstomai antivakarietiškai propagandinei retorikai.

Visa tai neišvengiamai tapo rimtu išbandymu Lietuvos diplomatijai. Džiugu, kad išbandymų akivaizdoje ji įrodė esanti pajėgi imtis sudėtingiausių uždavinių, globalioje erdvėje pasirodė kaip nuosekli demokratinių vertybių ir tarptautinės teisės principų advokatė bei gynėja. JT Saugumo Tarybos narystės laikotarpį baigiame visapusiškai išbandyti, sustiprėję, įgiję naujos patirties ir kokybiškai naują globalių procesų ir krizių suvokimą.

Šiuos dvejus metus dirbome puikiai suvokdami, kad gindami Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą JT giname ir mūsų pamatines vertybes, mūsų teisę taikiai gyventi nepriklausomoje, demokratinėje, lygioje tarp lygių Lietuvos valstybėje. Šią teisę turėsime atkakliai ginti ir po JT Saugumo Tarybos narystės, kitais būdais ir kituose forumuose, nes Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje vykstantys, iš išorės inspiruojami ir finansuojami ardomieji procesai, deja, niekur neišnyks.

Kaip JT Saugumo Tarybos nariai buvome aiškiai matomi ir girdimi. Kitų šalių kolegos Lietuvos veiklą vertina išties pozityviai. Ne kartą teko girdėti komplimentą: „Jūsų elgesys rodo, kad esate didelė valstybė.“ Narystė Saugumo Taryboje Lietuvai, be kita ko, suteikė papildomų galimybių plėtoti bendradarbiavimą su pagrindinėmis mūsų partnerėmis ir bendramintėmis – euroatlantinės erdvės valstybėmis, taip pat toliau stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą.

Dėmesio centre – Ukraina

– Koks buvo mūsų šalies indėlis į JT Saugumo Tarybos veiklą 2014–2015 metais? Kokius reikšmingiausius siūlymus, darbus išskirtumėte?

– Daug dėmesio skyrėme situacijai Kryme ir Krymo totorių padėčiai. Inicijavome JT Saugumo Tarybos formalius ir neformalius posėdžius, teikėme informaciją žiniasklaidai, įvairiais būdais siekėme išlaikyti dėmesį Ukrainai ir Saugumo Taryboje, ir už jos ribų.

Kaip Bosnijos ir Hercegovinos kontaktinės grupės pirmininkė, Lietuva 2014 metų pabaigoje parengė ir suderėjo rezoliuciją dėl ES misijos Althea Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo.

Buvome labai aktyvūs teminiais Saugumo Tarybos darbotvarkės klausimais, tokiais kaip teisės viršenybė, kova su neteisėta ginklų prekyba, žmogaus teisių, moterų ir vaikų apsauga vykstant konfliktams, teisingumas ir atsakomybė už padarytus nusikaltimus. Daug dėmesio skyrėme JT bendradarbiavimo su ES stiprinimui. Pernai mūsų iniciatyva Saugumo Taryba priėmė pirmąjį savo istorijoje dokumentą, skirtą išskirtinai JT ir ES bendradarbiavimui taikos ir saugumo klausimais. Aktyviai dalyvavome derantis dėl ES svarbios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nelegalios migracijos Viduržemio jūroje klausimu.

Šių metų gegužės mėnesį pirmininkaujant Lietuvai, JT Saugumo Taryba priėmė dvi Lietuvos parengtas ir suderėtas rezoliucijas – dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose ir dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės.

2015 metų gegužę Lietuva taip pat surengė aukšto lygio renginį dėl užsienio teroristų kovotojų, pirmąkart į Saugumo Tarybą sukvietusi vidaus reikalų ministerijų ir generalinių prokuratūrų vadovus. Parengtas ir priimtas detalus JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas kovos su užsienio teroristais kovotojais tema. Pastarųjų dienų įvykiai tik patvirtina grėsmingą šios temos aktualumą. Beje, tai, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu Lietuvai buvo patikėta pirmininkauti JT Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui, taip pat liudija apie pasitikėjimą mūsų diplomatija ir profesiniais gebėjimais.

Šokiruojantys Rusijos veto

– Kas buvo sunkiausia dirbant JT Saugumo Taryboje?

– Skaudžiausia suvokti Saugumo Tarybos neveiksnumą, paralyžių rimtų konfliktų akivaizdoje, kai žūsta ar sužeidžiami šimtai tūkstančių niekuo dėtų civilių gyventojų. Nesuvokiama, kai vetuojama rezoliucija, kuria siekiama patraukti atsakomybėn nusikaltėlius, virš nelegalių ginkluotų grupuočių užimtos Rytų Ukrainos teritorijos numušusius Malaizijos lėktuvą. Kai atvirai laužoma JT Chartija, aneksuojama kaimyninės šalies teritorija, vyksta koviniai iki ausų ginkluotų grupuočių veiksmai nukentėjusios šalies rytuose, o agresijos aktą įvykdžiusi valstybė gali vetuoti bet kokį JT Saugumo Tarybos žingsnį tarptautinei teisei ir teisingumui atkurti. Šokiravo ir Rusijos veto dėl rezoliucijos, skirtos Srebrenicos genocido aukų atminimui paminėti.

Emociškai sukrečiantis buvo vadinamojo „Cezario raporto“ pristatymas Saugumo Taryboje, po kurio jos nariai ilgai negalėjo atgauti žado. Kažkas Sirijoje rizikavo gyvybe, kad fotografijose įamžintų Basharo al-Assado režimo vykdomų kankinimų aukas. Tas asmuo slapčia išgabeno iš Sirijos apie 50 tūkst. nuotraukų, kuriose fiksuojami kankinimų išdarkyti kūnai, besišaukiantys teisingumo. Šiuos ir daugybę kitų nusikaltimų įvykdžiusį režimą nuo atsakomybės saugo valstybės, kurios finansuojami samdiniai šeimininkauja Rytų Ukrainoje, veto.

Sukrečiančių vaizdų teko ne kartą matyti svarstant ir kitus JT Saugumo Tarybos darbotvarkėje esančius konfliktus – Jemeno, Pietų Sudano, Centrinės Afrikos Respublikos ir t. t. O kur dar liudijimai apie išskirtinį smurtą prieš moteris teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ užimtose žemėse, kur XXI amžiuje klesti vergų turgūs, moterys ir mergaitės, kai kurios neturinčios net dešimties metų, demonstruojamos kaip galvijai ir parduodamos tik tam, kad būtų nuolat prievartaujamos, iki savininkui atsibos ir jis jas perparduos kažkam kitam.

Tiesiogiai nesusidūrus, sunku net įsivaizduoti, kokio brutalumo ir barbariškumo nusikaltimai vyksta konfliktų zonose. Dalyvaujant JT Saugumo Tarybos darbe, toli gražu nėra lengva atsiriboti, pasakyti: „Čia tik darbas, išėjau ir pamiršau.“ Tai nepasimiršta. Tai keičia požiūrį į pasaulį, į kovos už žmogaus teises, teisingumą ir atsakomybę svarbą.

Nelengvas buvo ir pats JT Saugumo Tarybos darbo tempas. Niekada vienu metu tarybai nėra tekę svarstyti ir priimti sprendimų dėl tokio didelio krizių skaičiaus, juolab kad ir pačios krizės darosi vis sudėtingesnės. Per mūsų narystės metus viršyti visi JT Saugumo Tarybos posėdžių, konsultacijų ir suderėtų dokumentų rekordai. Visam misijos kolektyvui 12 valandų ir ilgesnė darbo diena, posėdžiuose ar derybose praleisti ilgi vakarai ir savaitgaliai dvejus metus buvo tapę kasdienybe. Kita vertus, kai Saugumo Tarybai pavyksta sutarti dėl konkrečių priemonių, reikalingų civiliams gyventojams, moterims ir vaikams apsaugoti, krizės plitimui suvaldyti ir įtampai sumažinti, begalinės darbo valandos įgyja visai kitą prasmę, daugeriopai atperka visą tą didžiulį nuovargį.

– Kokios įtakos mūsų šalies įvaizdžiui turi ir turės narystė JT Saugumo Taryboje?

– Dirbdami JT Saugumo Taryboje dar labiau įtvirtinome Lietuvos, kaip patikimos partnerės, brandžios demokratijos, aktyviai ir principingai ginančios tokias vertybes kaip įstatymo viršenybė, žmogaus teisės, įvaizdį. Sustiprinome bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais ir bendramintėmis šalimis. Turėjome galimybę pasaulio visuomenei išsakyti mus jaudinančius, keliančius nerimą, o kartais ir tiesioginę grėsmę klausimus.

Svarbu, kad pasibaigus narystei JT Saugumo Taryboje išlaikytume šalies aktyvumą, matomumą tarptautinėje erdvėje, neleistume visam šiam dideliam įdirbiui ištirpti kasdienybėje, o toliau siektume nuosekliai ir sistemingai išnaudoti plačias tarptautinių organizacijų auditorijas šalies prioritetiniams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

. . .

JT Saugumo Taryba

JT Saugumo Taryba – vienas iš pagrindinių JT organų, užimantis labai svarbią vietą pasaulio saugumo architektūroje. JT Chartijoje jai suteikti ypatingi įgaliojimai ir atsakomybė sprendžiant saugumo stiprinimo ir taikos išsaugojimo klausimus. Saugumo Taryba turi išimtinę teisę spręsti dėl jėgos panaudojimo, kai iškyla tiesioginė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui bei pagrindiniams JT Chartijos principams. Tarybos priimti sprendimai yra privalomi visoms JT valstybėms narėms.

JT Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir dešimt nenuolatinių – penkios Azijos ir Afrikos šalys, viena Rytų Europos grupės šalis, dvi Lotynų Amerikos ir Karibų grupės šalys bei dvi Vakarų Europos ir kitų šalių grupės šalys. Kartu su Lietuva 2015 metais nenuolatinėmis narėmis yra Čadas, Čilė, Jordanija, Nigerija, Angola, Malaizija, Naujoji Zelandija, Ispanija ir Venesuela.

Formaliai visos Saugumo Tarybos narės turi vienodas teises ir pareigas. Nors JT Chartija nubrėžė takoskyrą nuolatinėms narėms suteikdama veto teisę, sprendimai priimami balsuojant visoms narėms ir bet kuriam sprendimui priimti būtina surinkti bent 9 palaikančius balsus.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"