TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva neatstums savo vaikų

2009 04 21 0:00
Komisijos pirmininkai D.Puškorienė ir P.Saudargas neabejoja, kad būtina pasirūpinti visais išeiviais - ypač naująja lietuvių karta, nepažįstančia Lietuvos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Savaitę Seime posėdžiausiantys užsienio lietuvių bendruomenių atstovai tikisi būti išgirsti.

Pilietybė ir jos išsaugojimas - svarbiausi klausimai, rūpintys po visą pasaulį išsibarsčiusiam gausiam Lietuvos išeivijos būriui. Ši aktualija akcentuota ir vakar Vilniuje parlamento rūmuose prasidėjusioje Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių sesijoje. Be pilietybės reikalų, visą savaitę Seimo Konstitucijos salėje posėdžiausiantys užsienio lietuvių bendruomenių atstovai ir politikai ketina aptarti lituanistinio švietimo Lietuvoje ir užsienyje problemas, atstovavimą tautiečių reikalams šalies institucijose, tolesnį liustracijos proceso vykdymą ir kitus klausimus. Sesijos darbotvarkė sudaryta pagal užsienio lietuvių, dirbančių komisijoje, pageidavimą.

Seimo ir PLB komisija posėdžiauja du kartus per metus. Pernai rudenį išrinkus naująjį Seimą komisijos sudėtis buvo atnaujinta. Vakarykščiam posėdžiui pirmą kartą vadovavo naujasis komisijos pirmininkas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Paulius Saudargas.

Nagrinės atidžiai

Šiandien nuo pat ryto komisija ketina nagrinėti naująjį Pilietybės įstatymo projektą, kurį parengė prezidento Valdo Adamkaus sukurta darbo grupė. Į posėdį pakviesti projekto kūrėjai - žinomi šalies teisininkai. Beje, skubėti priimti sprendimą verčia ir tas faktas, kad dabartinis Pilietybės įstatymas galios tik iki 2009-ųjų pabaigos.

Kaip paprastai, visus Seimo ir PLB komisijos posėdžius atidžiai stebi PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Būdama teisininkė ji ne kartą yra išsakiusi savo nuomonę pilietybės klausimais. "Didžiausia problema - ką daryti su emigrantais, kurie iš Lietuvos išvažiavo po 1990-ųjų kovo 11 dienos. Jei jie bus atstumti, Lietuvai bus padaryta didelė žala", - LŽ sakė PLB valdybos pirmininkė.

Priminsime, kad naujajame Pilietybės įstatymo projekte teisę turėti dvigubą pilietybę siūloma suteikti asmenims, kurie iš Lietuvos išvyko nuo 1919 metų sausio 19-osios iki 1990 metų kovo 11-osios bei visiems jų palikuonims. "Taip, daliai tų, kurie išvyko jau po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva nėra svarbi, jie yra nusivylę", - pripažino R.Narušienė. Tačiau, pasak jos, tiems, kurie nori, galimybė išlaikyti pilietybę turi būti suteikta. "Juk tie, kurie gavo kitą pilietybę, nėra išdavikai", - teigė R.Narušienė.

Jaučiasi nereikalingi

PLB valdybos pirmininkei antrino ilgametė komisijos pirmininkė Dalia Puškorienė. Pasak jos, Seime vyksiančią diskusiją ypač atidžiai seks po 1990-ųjų kovo 11-osios iš tėvynės išvykę tautiečiai, dabar gyvenantys įvairiose pasaulio šalyse. "Mėginsime užtikrinti, kad prieš savo valią nė vienas lietuvis neprarastų to, ką gavo gimdamas, -Lietuvos pilietybės", - sakė D.Puškorienė.

"Lietuvių tauta maža, todėl visais įmanomais būdais reikia stengtis, kad kuo daugiau lietuvių išsaugotų savo pilietybę", - LŽ sakė Seimo ir PLB komisijos narys Antanas Rasiulis iš Krasnojarsko. Kaip ir kai kurie kiti komisijos nariai jis prisipažino nepritariantis numatytoms užsienio lietuvių reikalams atstovaujančių institucijų Lietuvoje reformoms. "Manau, kad Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas turėtų išlikti, bendrauti per jį buvo patogu", - teigė A.Rasiulis.

"Kartais apima jausmas, kad mūsų norima atsikratyti. Padėjome Lietuvai patekti į NATO ir tapome nereikšmingi", - prisipažino R.Narušienė. Pasak jos, departamentą gal ir galima reorganizuoti, tačiau jis turi likti prie Vyriausybės.

Tikimasi naujovių

Naujasis Seimo ir PLB komisijos pirmininkas P.Saudargas prisipažino, kad, be pilietybės reikalų, jo galva, darbotvarkėje yra dar keli įdomūs klausimai. Vienas jų - lituanistinis švietimas Lietuvoje ir užsienyje, išvykusių tautiečių galimybės studijuoti gimtinėje, kas bus prieinama įgyvendinus aukštojo mokslo reformą. "Užsienyje užaugo nauja lietuvių karta, kuri nepažįsta Lietuvos. Vertėtų pasvarstyti, kaip juos tautiškai šviesti, supažindinti su gimtine. Gal praverstų mainų programos, stažuotės", - svarstė P.Saudargas. Komisijos pirmininkas mano, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama naujosios - ekonominės - emigrantų bangos reikalams.

"Norėtųsi, kad tai, ką svarstome komisijoje, nesibaigtų vien tik rezoliucija", - prisipažino P.Saudargas. Jis mano, kad atskiriems klausimams nagrinėti galėtų būtų sudarytos darbo grupės, kurios iki kitos sesijos galėtų atlikti tiriamąjį darbą, parengtų įstatymų pataisų projektus. "Dabar komisijos veikla epizodiška, kita vertus - jos tokia prigimtis", - sakė politikas.

Komisiją sudaro aštuoni Seimo nariai (po vieną nuo kiekvienos Seimo frakcijos) ir dešimt užsienio lietuvių bendruomenių atstovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"