TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva – nelygybių šalis

2012 12 03 13:18
R.Lazutka: darbininkams tenka santykinai mažai pajamų./„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Įvairių nelygybių, pasireiškiančių Lietuvoje, nagrinėjimui buvo skirta šių metų sociologų konferencija „Nelygybių Lietuva“, įvykusi praeitą penktadienį Lietuvos mokslų akademijoje. Susirinkę akademinio pasaulio žmonės reiškė viltis, kad ši tema prasiskins kelią į viešąją politiką, o šalies žiniasklaida skirs daugiau dėmesio mokslininkų įžvalgoms apie Lietuvos visuomenę. 

Dabartinę padėtį Lietuvoje konferencijos pranešėjai piešė niūriomis spalvomis. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Poviliūnas teigė, jog lietuviai šiuo metu emigruoja iš Lietuvos ne kaip iš šalies, o kaip „iš respublikos kaip bendro viešo reikalo“. Anot jo, dažnam mūsų pasireiškia ne fizinė emigracija, bet atsitraukimas nuo rūpinimosi šalies bendruoju gėriu. Pranešėjas teigė, jog šį nesirūpinimą skatina nesėkmingai vykdoma socialinė politika.

R.Lazutka: darbininkams tenka santykinai mažai pajamų

Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka pasidalijo įžvalga, jog lietuviai jaučiasi prasčiau nei kitos panašią į mūsų materialinę gerovę turinčios tautos. Jo teigimu, Lietuvos pozicija materialiai pamatuojamų rodiklių (BVP, atlyginimai ir kt.) srityje yra geresnė nei subjektyvių rodiklių (laimės lygis, optimistinis arba pesimistinis požiūris į ateitį ir kt.).

Anot R.Lazutkos, tai galima sieti su gaunamų pajamų pasiskirstymu darbininkų nenaudai: kitose ES šalyse iš uždirbamų pajamų darbininkams atitenkantis procentas yra didesnis nei Lietuvoje. Tiesa, globalizacijos ir darbo rinkos liberalizavimo procesai po truputį mažino darbuotojų pajamų dalį visame pasaulyje, o įmonių savininkai ir vadovai pasiima vis didesnę dalį.

R.Lazutka pastebėjo, jog mūsų šalyje skirtingų nelygybės rūšių gausu. Jis atkreipė dėmesį į studentų nelygybę VU ir Lietuvos edukologijos universitete: VU studentų tėvai ir seneliai geriau išsilavinę, turi ženkliai didesnes pajamas, užima vadovaujančius postus darbovietėse; ir būtent VU studentų studijas politikai yra labiau linkę finansuoti. Neliko neaptarta ir sostinės bei regionų skirtis: vieno žmogaus pajamų skirtumas Marijampolėje ir Vilniuje yra beveik 50%.

„Buvome SSRS užsienis, esame ES provincija“

Tokiu skambiu teiginiu klausytojų dėmesį atkreipė Lietuvos Socialinių tyrimų centro direktorius profesorius Arvydas Matulionis, kalbėjęs tema „Socialinė atskirtis Lietuvoje: Kas, kaip, kodėl?“, aptarė daugybę skirtingų atskirties rūšių.

Anot profesoriaus, Lietuvoje žmonės buvo atskirti nuo darbo: inžinierių klasė sunaikinta vengiant konkurencijos ir skatinant juos nedirbti, kvalifikuotų darbininkų mažėja. Žmonės atskiriami ir nuo savo valstybės – prezidentė Dalia Grybauskaitė nekreipia deramo dėmesio į jų valią, vis dažnėja pasakymas, kad „lietuvis Tėvynę labiau myli būdamas užsienyje“ – emigravęs.

„Valdantieji yra atskirti nuo valdomųjų: valdininkai dažnai težino tik vieną funkciją – valdyti, idant spręstų savo problemas“, – sakė A.Matulionis. Jis įvardino ir partijų atskirtį nuo savo tikslų: kairieji realizavo dešiniųjų politiką vykdydami privatizavimą, konservatoriai dažnai vykdė kairiąją politiką, o Darbo partija iš tiesų yra verslo partija. Pastebėta savivaldybių atskirtis nuo valstybės, kai atsiranda „vietiniai karaliukai“ – kaip to pavyzdys buvo įvardyti Kėdainiai.

A.Matulionis ragino nedelsti ir spręsti atskirčių problemą kuo greičiau. „Lietuva turi aiškiai apsibrėžti savo ateities modelį ir nuosekliai jo siekti.  Reikia turėti ne atskirų žinybų parengtas abstrakčias nesuderintas vizijas, bet konkrečią stategiją ir jos įgyvendinimo technologiją“, – teigė mokslininkas, išvardijęs ir nemažai dalykų, kuo lietuviai gali didžiuotis: darbštumu, biochemijos bei lazerių pramone ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"