TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Lietuva nepažįsta savo vaikų?

2011 11 15 7:00

Pagrobtas 5 metų berniukas - lietuvio tėčio ir Italijos bei Argentinos pilietybę turinčios mamos sūnus. Jis - Lietuvos pilietis, bet Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) atsisakė padėti grąžinti vaiką tėvui, nors tai padaryti įpareigojo Lietuvos teismas.

Teo (vaiko tikrasis vardas kitas - aut.) yra dar per mažas, kad suprastų, kokį žaidimą su jo likimu žaidžia motina. Berniukui būtina skubi operacija, kurios laiku neatlikus jis gali būti suluošintas visam gyvenimui. Bet mama sūnelį pagrobė ir vežiojasi po pasaulį. Jau pusę metų berniukas nematė tėčio, auginusio jį nuo kūdikystės. Net telefonu negirdėjo jo balso. Vaikas nežino, kur tėtis dingo - paliko jį, o gal mirė? 

Tėtis - Lietuvos pilietis Tomas Markevičius - beviltiškai beldėsi į VVTAĮT duris, kad ji padėtų jam susigrąžinti pagrobtą sūnų. Mat ši tarnyba yra vienintelė mūsų krašto institucija, įpareigota užtikrinti vaiko teises, kai problema yra tarptautinė ir tenka bendrauti su kitų valstybių įstaigomis.

Iš pradžių T.Markevičius prašė, o vėliau reikalavo pasirūpinti, kad jo sūnui būtų suteikta medicininė pagalba. Tačiau Odetos Tarvydienės vadovaujami tarnautojai ne tik nesiėmė jokių veiksmų, bet per pusę metų net nesugebėjo išsiaiškinti, kodėl mama neleidžia daryti sūnui operacijos, nuo kurios priklauso jo tolesnis gyvenimas.  

Dar daugiau - kai buvo nustatyta pagrobto vaiko buvimo vieta Italijoje ir šios valstybės tarnybos pasirengė pradėti jo grąžinimo tėvui procedūrą, O.Tarvydienė ėmė abejoti... įsiteisėjusia ir skubiai vykdyti privaloma Lietuvos teismo nutartimi. Mat dar šių metų balandžio mėnesį teismas nustatė, kad berniukas turi gyventi su tėčiu, kol vyks mūsų šalyje pradėtas skyrybų procesas.

"Teisine prasme Lietuvos teismas nelabai turėjo jurisdikcijos spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes nuo 2008 iki 2011 metų jis gyveno Kanadoje", - LŽ aiškino O.Tarvydienė.

Svarstydama teismo sprendimą, ji du mėnesius neišsiuntė į Italiją prašymo, kuris būtinas norint sugrąžinti tėvui pagrobtą sūnų. Kol ji vilkino procesą, asmenybės sutrikimų galbūt turinti vaiko motina, LŽ žiniomis, galimai vėl pasislėpė, išsiveždama berniuką į kitą valstybę ir šiuo metu vėl nežinoma, kur yra mažasis Teo. 

"Manęs pažįstami kartais klausia - kam tau tas vaikas, dingo ir dingo. Turėsi kitą... Man baisus toks klausimas. Be abejo, noriu turėti daugiau vaikų, bet aš myliu sūnų, esu už jį atsakingas. Kiti žmonės lepteli - tai ką, negi tu ruošiesi atimti vaiką iš mamos? Bet aš net neketinu to daryti. Man būtų kategoriškai nepriimtina, jeigu sūnus negalėtų matytis su mama arba bendrautų nepakankamai. Bet dabar jis turi būti grąžintas. Man baisu ir dėl jo operacijos, ir dėl psichinės sveikatos", - pasakojo T.Markevičius. Jis nerimauja, kad Teo gali būti išvežtas iš Europos ir jis daugiau niekada nebepamatys savo sūnaus. 

Dailės pasaulio piliečiai

Teo gimė 2006 metais Nyderlandų sostinėje Amsterdame, o 2008-aisiais šeima keleriems metams išvyko laikinai dirbti į Otavą Kanadoje. Su Nyderlandais ar Kanada T.Markevičiaus ir jo žmonos nesieja nei pilietybė, nei turtas, nei planai emigruoti. Vienintelis jų ryšys su šiomis valstybėmis - dailė ir tarptautiniai darbo kontraktai.

Abu sutuoktiniai yra baigę Florencijos Meno ir restauracijos instituto tapybos restauracijos studijas, o prieš atvykdami į Nyderlandus kelerius metus gyveno ir dirbo Italijoje. 

Kaip dailės kūrinių restauratorius ir tyrėjas T.Markevičius bendradarbiavo su žymiausiais Italijos, Nyderlandų, JAV ir Kanados muziejais bei privačių kolekcijų savininkais. Tarp jo restauruotų kūrinių - ir senosios, ir moderniosios dailės genijų darbai. 2010 metais jo atlikti tyrimai padėjo nustatyti vieno Sandro Botticelli darbų autorystę, dėl kurios ilgą laiką ginčytasi.

Tėvui restauruojant pasaulio dailės šedevrus, mažasis Teo taip pat pradėjo tapyti. Jų molbertai - mažas ir didelis - stovėjo greta, vienas prieš kitą. T.Markevičius  - ne "sekmadieninis" tėtis.

"Visada buvau sūnaus gyvenime tiek pat, kiek mama. Stengiausi jam duoti tai, kas geriausia. Man net nekyla klausimas, kuris iš tėvų vaikui reikalingesnis. Tai tas pat, kaip klausti, kurios kojos žmogui reikia labiau. Vieną nupjausi - jis taps invalidu. Taip pat ir dėl vaiko", - pabrėžė T.Markevičius.

"Tai turėjo likti mano tragedija"

"Tai, kas įvyko mūsų šeimai, turėjo likti mano tragedija. Sūnų norėjau apsaugoti nuo to, ką jam teko patirti", - sunkiai žodžius rinko T.Markevičius.

Teo tėvų santuoka aižėjo jau seniai. Vyro manymu, žmona galimai kenčia nuo asmenybės sutrikimo, o gal ir ligos. Ji paniškai bijodavo namie likti viena. Nuolat įtarinėdama vyrą, sekė kiekvieną jo žingsnį, tikrino laiškus ir daiktus, trukdė kalbėtis telefonu su Lietuvoje likusiais artimaisiais. 

Maždaug prieš metus šeima faktiškai išsiskyrė. "Stengiausi, kad sūnus to nepajustų. Pusę savaitės jis gyvendavo su mama, pusę - su manimi. Bet matydavau jį kasdien, nes parveždavau iš darželio", - pasakojo T.Markevičius.

Bet šių metų pavasarį mama pradėjo vis dažniau sūnaus negrąžinti. Jie abu tiesiog kažkur dingdavo. Savaitėmis nežinodamas, kur yra Teo, tėvas blaškėsi jo ieškodamas po visą Otavą. Kaip paaiškėjo vėliau, tuo metu mama berniuką bandė įpratinti prie kito "tėčio", su kuriuo šiuo metu jau yra išsiskyrusi.   

T.Markevičius buvo priverstas pradėti ištuokos procedūrą. Kaip Lietuvos pilietis ir nuolatinis gyventojas bei Lietuvos piliečio tėvas jis kreipėsi į savo valstybės teismą.

2011 metų balandžio 28 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priėmė skubiai vykdytiną nutartį, kuria laikinai, kol vyks skyrybų procesas, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu. Motina šios nutarties neskundė, bet... galutinai pagrobė Teo. T.Markevičiaus pareiškime Lietuvos teismui rašoma apie grėsmę ne tik vaiko psichikai, bet ir jo fizinei sveikatai.

Neleido "pjaustyti"

Kai Teo buvo dar kūdikis, Amsterdamo universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas berniukams gana dažnai pasitaikantis sutrikimas. Šeimos gydytoja patarė tėvams palaukti, kol vaikui sukaks dveji metai. Bet perspėjo, kad jei organizmas iki to laiko nesusitvarkys pats, bus reikalinga chirurginė operacija, nes laiku jos neatlikus skaudžios pasekmės liks visam gyvenimui.

2009-ųjų kovą, kai šeima jau gyveno Kanadoje, tėvai nuvedė sūnų apžiūrėti į Rytų Ontarijo vaikų ligoninę. Medikai konstatavo, kad sutrikimas neišnyko ir vaiką būtina skubiai operuoti. "Tėvai sutiko, todėl jau šiandien sutvarkysime reikalingus dokumentus", - kovo 27 dieną šeimos gydytojui elektroniniu laišku pranešė ligoninės pediatras dr. Luisas Guerra.

Tačiau operacija taip ir nebuvo atlikta. "Mano žmona persigalvojo. Ji pasakė - mano sūnaus Kanadoje niekas nepjaustys", - prisiminė T.Markevičius. Mat Teo mama galimai laikosi įsitikinimo, kad šiuolaikinė medicina yra civilizacijos blogis, vaistai yra nuodai ir viskas žmogaus organizme turi vykti natūraliai. Nenorėdama, kad sūnui būtų atlikta operacija, mama ėmė slėpti jo medicininę kortelę ir kitus dokumentus. "Tai nėra religinė nuostata, kaip Jehovos liudytojų, bet tiesiog principinė ir radikali mano buvusios žmonos pažiūra", - aiškino T.Markevičius.

"Tylenolis" - nuodai

Kelias dienas trukusios batalijos dėl vaistų prasidėjo 2010 metų lapkričio 14-osios vakarą, kai Teo pravirko, nes jam suskaudo dantį. Tėvas nupirko sūnui vaikiško "Tylenolio", bet skausmas, trumpam nuslūgęs, vėliau vėl užėjo. Vaikui verkiant, žmona atsisakė duoti  T.Markevičiui vaistų indelį ir pareiškė, jog tai esą nuodai, o sūnus verkiąs tik todėl, kad norįs padėti tėčiui ją pakankinti. 

"Mano vaikas manęs niekada neapgautų, ar jis apsimeta, ar jam iš tikrųjų skauda. Žinoma, tokio amžiaus vaikai dar nesupranta skirtumo tarp silpno ir stipraus skausmo. Jiems viskas yra "labai labai". Manau, yra žiauru versti vaiką taip kęsti skausmą."

Matydamas, kad verkiančiam sūnui mama neleis gerti vaistų, jis nusprendė tą patį vakarą nuvežti vaiką pas gydytoją. Žmona atsisakė duoti jo medicininio draudimo kortelę, todėl į Otavos vaikų ligoninę jiedu nuvažiavo be jokio dokumento. Bet čia berniuką tuoj pat užregistravo, davė vaistų nuo skausmo, o jį apžiūrėjęs budintis gydytojas nurodė kitą rytą būtinai nuvykti pas dantų gydytoją. O jeigu vėl skaudės - duoti "Tylenolio". Sužinojęs, kad mama to daryti neleidžia, gydytojas parašė jai laišką, kuriame paaiškino, kad šiuo atveju vaistai yra reikalingi.

Ryte abu tėvai nuvežė sūnų pas šeimos dantų gydytoją. Padaręs rentgeno nuotrauką, jis išrašė Teo antibiotikų, liepė nedelsiant pradėti juos gerti ir paskyrė vizitą pas vaikų gydytoją, nes infekcija gali plisti. Bet kai pakeliui į sūnaus darželį tėvas pabandė užeiti į vaistinę, mama vėl pareiškė, kad vaikas jokių vaistų negers, ir išplėšusi iš rankų jo kuprinę nusivedė. Antibiotikus T.Markevičius girdė sūnui darželyje, kai negalėjo sutrukdyti žmona.

Tačiau tą naktį Teo susapnavo košmarą. Pareiškusi, kad jam prasidėjo alergija nuo vaistų, mama juos paėmė iš šaldytuvo ir paslėpė. Ryte šeima apsilankė dar pas du gydytojus, kurie vienu balsu patvirtino, kad berniukui reikia antibiotikų, o naktį susapnuotas sapnas nėra alergijos išraiška. Tačiau mama atkakliai ginčijosi su medikais, įrodinėdama savo tiesą. Gydymo kursas buvo nutrauktas, o tėvas - priverstas skausmą kenčiančiam sūnui duoti "Tylenolį" vogčia.

Būtina skubi operacija

Iškart po to, kai žmona sužlugdė sūnaus operaciją 2009 metais, T.Markevičius susisiekė su gydytoja, prižiūrėjusia Teo nuo kūdikystės Amsterdame. Ji perspėjo, kad jei vaikas nebus gydomas iki šešerių metų, vėliau tai daryti bus per vėlu ir jis liks invalidas visam gyvenimui. Gydytoja pasiūlė kreiptis į jos kolegas Toronte, bet tai padaryti buvo galima tik po vizito pas specialistus gyvenamojoje vietoje, t. y. Otavoje. Kadangi mama ėmėsi slėpti sūnaus dokumentus, tai tapo sudėtinga.

Vis dėlto kitais metais tėvui pavyko suplanuoti antrą vizitą į Rytų Ontarijo vaikų ligoninę. Buvo paskirta data - 2011 metų gegužės 30 diena. Bet žmonai pagrobus sūnų, ši operacija taip pat pakibo ant plauko. 

Nerimaudamas dėl sūnaus ateities, T.Markevičius paprašė gydytojo Scotto Smitho, kad jis paaiškintų žmonai, kaip svarbu gydyti berniuką ir kokios bus pasekmės, jei tai nebus laiku padaryta. Bet su ja pasikalbėjęs gydytojas pasakė, kad Teo mama vis tiek liko nusiteikusi prieš operaciją. Paskirtą dieną ji nenuvedė sūnaus į ligoninę. Medikams beliko skėsčioti rankomis.

Dar turėdamas vilties, kad galbūt žmona sutiks operuoti Teo ne Kanadoje, kurios medicinos paslaugomis nuolat aiškino nepasitikinti, T.Markevičius susitarė dėl vizito Amsterdamo universitetinėje ligoninėje, pas Teo gydytoją. Ši paskyrė skubų priėmimą liepos 19 dieną. Žinodama berniuko mamos nuostatas, ji paprašė, kad kartu būtinai atvyktų ir tėvas.

Tačiau ir šis vizitas sužlugo - nors tada T.Markevičius jau buvo kreipęsis ir į Kanados, ir į Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybas, prašydamas padėti įtikinti mamą, kad leistų gydyti sūnų.  

Atsiprašęs medikės, kad berniukas neatvyko "dėl šeiminių aplinkybių", tėvas paprašė perkelti vizitą vėlesniam laikui. Buvo paskirta rugsėjo 15 diena. Mamai apie tai buvo pranešta, bet tą dieną ji taip pat neatvežė Teo į kliniką. 

Kaip rizikuojama berniuko sveikata, patvirtino ir lietuvės medikės išvada. Be kitų komplikacijų, joje nurodyta šiurpi statistika: jei šis nesudėtingas sutrikimas visai nėra gydomas, žmogui suaugus net 40 kartų padidėja rizika, kad jis susirgs vėžiu. "Dėl šių priežasčių rekomenduojama kuo greičiau operuoti", - rašė medikė. 

Šią pažymą T.Markevičius gavo neseniai - kad įtikintų VVTAĮT padėti sūnui. Nes ankstesni jo raštai šios institucijos tarnautojoms nepadarė jokio įspūdžio.

Belsk - nebus atidaryta

Apie rūpesčius dėl pagrobto sūnaus sveikatos tėvas VVTAĮT daug kartų rašė ir bandė aiškinti telefonu. Tarsi belsdamas galva į sieną.   

Šių metų birželio 7 dieną jis informavo, kad gegužės 30 dieną žmona nenuvedė berniuko į ligoninę Kanadoje, bet jau susitarta dėl skubaus gydymo Amsterdame, kai tik jis ten atvyks. Tėvas prašė padėti bendrauti su atsakingomis Kanados institucijomis, kad sūnui būtų užtikrinta sveikatos priežiūra, kad jam būtų teikiama informacija apie vaiko buvimo vietą ir gyvenimą, sudarytos sąlygos bendrauti ir pripažinta laikina globa, kurią suteikė Lietuvos teismas. "Labai prašau padėti", - rašė tėvas, išryškindamas šiuos žodžius juodu šriftu. 

Bet tarnyba suabejojo, ar gali padėti. Mat vaikas gyvena ne Lietuvoje, todėl rūpintis juo turi Kanados institucijos.  

Liepos 12 dieną T.Markevičius kreipėsi dar kartą. Aiškindamas, kad ir jis, ir sūnus yra Lietuvos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jie nėra ir niekada nebuvo nuolatiniai Kanados gyventojai, o šios šalies institucijos nesiima jokių realių veiksmų ir po pagrobimo tėvas su sūnumi nėra kalbėjęs net telefonu. 

Liepos 22 dieną T.Markevičius dar kartą beldėsi į VVTAĮT - pranešdamas, kad pagrobto sūnaus, kuriam būtinas skubus gydymas, žmona ir vėl nenuvedė į ligoninę. 

"Prašau tarpvalstybiniu lygiu kreiptis į visas įmanomas Kanados, taip pat ir tarptautines vaiko teisių gynimo institucijas, kad pirmiausia mano sūnui būtų leista vykti pas gydytoją ir gydytis Amsterdame, taip pat, kad jam būtų leista grįžti namo ir turėti abu tėvus, kaip iki pagrobimo", - rašė tėvas, pabrėždamas, kad jiedu su sūnumi yra Lietuvos piliečiai. Ir pridūrė: "Jeigu vaikas negaus laiku reikiamo gydymo ir dėl to liks invalidas visam gyvenimui, laikysiu ir jus tiesiogiai atsakingais už žalą mano sūnaus sveikatai ir gerovei."

Į šiuos raštus tarnyba atsakė... patarimu T.Markevičiui kreiptis į Kanados institucijas, dėl kurių neveiklumo jis skundėsi, arba šios valstybės teismą. Mūsų krašto tarnyba padėti mažajam piliečiui sakėsi negalinti, nes jis buvo pagrobtas ne Lietuvoje. Be to, rašte aiškinama, kad nors įsiteisėjusia Lietuvos teismo nutartimi berniuko gyvenamoji vieta yra laikinai nustatyta su tėvu, vaikas mūsų šalyje niekada negyveno, jo "įprastinė" gyvenamoji vieta yra Kanadoje, tad ir rūpintis juo turi Kanados valdžia... Tarsi penkerių metų vaikas galėtų turėti  savarankišką gyvenamąją vietą.

Tokį atsakymą, primenantį pasiūlymą visam laikui emigruoti anapus Atlanto, T.Markevičiui beliko apskųsti teismui. Tiesa, liepos 31 dieną jis parašė dar vieną nevilties kupiną laišką, reikalaudamas nepalikti vaiko be pagalbos ir nepermesti Lietuvos piliečių teisių gynimo valstybei, kurioje visa šeima buvo tik laikini lankytojai. Tėvas prašė, kad būtų paskelbta tarptautinė sūnaus paieška ir užtikrinta, kad rugsėjo 15 dieną jis būtų atvestas gydyti į Amsterdamo ligoninę.

Bet čia pagrobimo byloje įvyko netikėtas posūkis, suteikęs šiek tiek vilties.

Atsisakė siųsti tėvo prašymą

Rugsėjo pradžioje T.Markevičių pasiekė žinia, kad žmona išsivežė sūnų į Italiją. Kadangi dabar jiedu buvo Europos Sąjungos valstybėje, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo ir buvo paskelbta tarptautinė paieška. 

Rugsėjo 12 dieną tėvas skubiai pateikė prašymą VVTAĮT, kad ji pradėtų vaiko grąžinimo procesą ir kreiptųsi į Italijos centrinę įstaigą Romoje. 

Tarnyba tėvą patikino, kad prašymą išsiuntė. Tačiau pats paskambinęs į Italiją T.Markevičius sužinojo, kad tai netiesa. Italijos pareigūnė M.Pollice patvirtino, kad jo sūnus tikrai surastas, yra Florencijoje, šis atvejis traktuojamas kaip pagrobimas ir buvo pradėtas vaiko grąžinimo procesas. Bet jis sustojo, nes iš VVTAĮT nebuvo gautas joks prašymas grąžinti vaiką ir tam būtini papildomi dokumentai.      

Paaiškėjo, kad, užuot pateikusi tėvo prašymą grąžinti sūnų, tarnyba spalio 3 dieną nusiuntė į Romą niekuo neįpareigojantį raštą, kuriuo prašoma tik patikrinti, "ar berniukas yra Italijoje ir tinkamai prižiūrimas". 

Tad italai nurodė, kad nors šis atvejis pripažįstamas kaip tarptautinis vaiko pagrobimas, vykdyti proceso negalima, nes... nėra pateiktas nei oficialus tėvo prašymas, nei oficiali mūsų šalies registro pažyma, įrodanti, kad jo sūnaus gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

"Kai po savaitę trukusių pažadų išsiųsti visus dokumentus spalio 4 dieną dar kartą paskambinau O.Tarvydienei, ji pasakė, kad mano prašymo nesiuntė ir nesiųs. Ir tiesiai šviesiai pareiškė, kad jai esą kelia abejonių ir Lietuvos teismo sprendimas, kuriuo Teo gyvenamoji vieta nustatyta su manimi, ir registro pažyma apie deklaruotą jo gyvenamąją vietą Vilniuje", - prisiminė T.Markevičius.

Pamiršo paklausti?

O.Tarvydienė LŽ paaiškino, kad nesiuntė į Italiją prašymo grąžinti vaiką, nes pagal Briuselio reglamentą ir Hagos konvenciją jis esą turi būti grąžintas "į tą valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas". Kitaip tariant į Kanadą, su kuria nei vieno iš Teo tėvų nesieja nei pilietybė, nei nuolatinio gyvenimo planai.   

Be to, tarnybos vadovė pasidalijo ją kankinančiomis abejonėmis. Mat Lietuvos teismas, anot jos, "nelabai turėjo jurisdikcijos spręsti vaiko gyvenamosios vietos klausimą". Dar esą neaišku, ar tėtis "nepiktnaudžiavo", deklaruodamas Teo gyvenamąją vietą Lietuvoje - bet tai esą "vertins kitos institucijos", nes tarnyba kreipėsi "į Vidaus reikalų ministeriją dėl gyvenamosios vietos deklaravimo paaiškinimo". O.Tarvydienei abejonių kelia ir Lietuvos gydytojos pažyma, kad Teo rekomenduojama skubiai operuoti. "Iš tikrųjų labai keista, kaip medikas rašo apie vaiko sveikatą jo net nematydamas", - aiškino ji. Tačiau O.Tarvydienė prisipažino net nežinanti, ar vaikui suteikta pagalba. Ar tiesa, kad mažasis Lietuvos pilietis nėra gydomas, nes to nenori mama? Tarnybos vadovė sakė ir to nežinanti.

O kodėl ji negavo šios informacijos iš Kanados ir Italijos institucijų, su kuriomis visą pusmetį susirašinėjo? "Sunku pasakyti, jie į tai net neatsako", - stebėjosi O.Tarvydienė. O gal tiesa yra tai, kad niekas jų to nepaklausė? Pamiršo?

T.Markevičiaus brolis teisininkas Paulius sako, kad bendraudamas su įvairių Lietuvos institucijų pareigūnais dėl vaiko jis jautėsi nemaloniai. "Jiems vis kažkas buvo ne taip. Tai raštas per linksmas, tai per liūdnas, tai per ilgas, tai per trumpas. Tarsi kalbėtų apie kokį nors varžtą, o ne gyvą žmogų, penkerių metų Lietuvos pilietį. Jie visiškai abejingi. O gal mūsų šalis turi per daug piliečių, ypač - mažųjų?" - klausė vyras, pats auginantis vaiką. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"