Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Lietuva netiki „Gazprom“ pažadais nepiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi

 
2017 05 04 9:17
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ Europos Komisijai (EK) pateikti „popieriniai“ įsipareigojimai neatitinka rinkos realijų, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrins, kad Rytų dujų milžinė nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos, o Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą.

Tokią poziciją dėl „Gazprom“ duotų įsipareigojimų Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms EK išdėstė Lietuvos Energetikos ministerija. Kita vertus, Lietuva remia EK pastangas spręsti Baltijos šalių dujų rinkos iškraipymo problemas, kurias lėmė konkurencijai prieštaraujantys „Gazprom“ veiksmai.

Rusų pažadų neįmanoma įgyvendinti

„Gazprom“ įsipareigojimai, kurie anot EK, sudarytų galimybes laisvam dujų tiekimui Baltijos šalyse ir kartu užtikrintų konkurencingas kainas, pateikti, siekiant užbaigti Lietuvos iniciatyva EK pradėtą ir jau penkerius metus trunkantį antimonopolinį tyrimą prieš „Gazprom“.

„Pirma, „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra stipriai pasikeitusi. Konkurencingą kainą, kartu ir energetinį saugumą šiandien mums užtikrina suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, tapęs alternatyva rusiškoms dujoms. Antra, šie įsipareigojimai nekompensuoja ir neatlygina tos milijardinės žalos, kurią Lietuvos ir viso regiono vartotojai praeityje patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvai svarbūs įsipareigojimai, susiję su dujų mainais ir galimybėmis keisti dujų pristatymo vietas, galimybėmis persiderėti dujų kainas. Tačiau jie yra praktiškai nepritaikomi dėl gausybės papildomų sąlygų, kurias pateikė „Gazprom“.

Pavyzdžiui, Rusijos kompanija įsipareigoja sudaryti galimybes persiderėti dėl dujų kainos, jeigu ji skirtųsi nuo Vakarų Europos kainų, tik ilgalaikius kontraktus (ilgesnius nei ketverius metus) turintiems klientams. Taip pat, tokios derybos būtų galimos tik esamiems, bet ne naujiems klientams, o kainas būtų galima peržiūrėti tik kas dvejus metus.

Be to, numatyti nepagrįstai ilgi derybų dėl kontraktų keitimo terminai, paliekant daug erdvės „Gazprom“ šiuos procesus dar ilgiau vilkinti. Įsipareigojimas dėl kainų peržiūrėjimo Lietuvai nebėra aktualus, nes Lietuvos įmonės neturi nė vieno ilgalaikio kontrakto su „Gazprom“, o trumpalaikiams šios lanksčios sąlygos nebūtų taikomos.

Pagal dabartinius siūlymus, Lietuvai svarbūs dujų mainų sandoriai ir galimybės keisti dujų pristatymo taškus taip pat būtų leidžiami tik su išlygomis – kai klientas kreipiasi ne vėliau nei prieš pusmetį, turi ilgesnį nei dvejų metų kontraktą su „Gazprom“ ir nori nukreipti didelius dujų kiekius.

Be to, „Gazprom“ įsipareigotų nustatyti ribotą dujų pristatymo taškų Europoje skaičių – tik penkis, taip toliau palikdamas dirbtines kliūtis valstybių tarpusavio dujų prekybai. Taip pat siekiama nustatyti nepagrįstai didelius aptarnavimo mokesčius už dujų mainų sandorius, dėl ko tokios dujos taptų tiesiog nekonkurencingos.

„Visi šie apribojimai reiškia tai, kad „Gazprom“ įsipareigojimai būtų „popieriniai“, nes jų praktikoje iš esmės būtų neįmanoma pritaikyti. Taigi, ir realios naudos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams nebūtų. Tuo tarpu „Gazprom“ tai galėtų išnaudoti kaip savo reputacijos gerinimo instrumentą. Manome, kad EK turi reikalauti, kad būtų atsisakyta visų nepagrįstų ir perteklinių sąlygų ir atsižvelgta į šiandieninę rinką, kuri iš esmės pagrįsta trumpalaikiais kontraktais“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Lietuva: rimti įsipareigojimai arba bauda

Žygimantas Vaičiūnas: „Jeigu Europos Komisija neatsižvelgs į mūsų pasiūlymus, nematome kito kelio, kaip tik Komisijos prievolę skirti „Gazprom“ baudą.“Alinos Ožič nuotrauka

Energetikos ministerija parengė pasiūlymų paketą EK dėl „Gazprom“ įsipareigojimų išplėtimo bei perteklinių sąlygų atsisakymo. Tarp jų – siūlymas įpareigoti „Gazprom“ taikyti automatinį kontraktų kainų peržiūrėjimo mechanizmą, atsižvelgiant į dujų kainų svyravimus Vakarų Europos dujų prekybos vietose.

Dėl geografinės padėties „Gazprom“ dujų transportavimo sąnaudos į Lietuvą yra mažesnės nei į Vakarų Europos rinkas, todėl atitinkama dalimi turėtų būti mažinama ir Lietuvai tiekiamų dujų kaina.

Taip pat siūloma įpareigoti „Gazprom“ sudaryti sąlygas keisti dujų pristatymo vietą į bet kurį pristatymo tašką Europoje, kuriame dujas tiekia „Gazprom“. Tačiau tai privalo būti taikoma ne tik ilgalaikiams, bet ir trumpalaikiams kontraktams.

Jeigu „Gazprom“ pavyktų suderinti savo pateiktus įsipareigojimus su EK, vėliau jie taptų teisiškai privalomi, o Rusijos dujų kompanijai pavyktų išvengti iki 8 mlrd. eurų gręsiančios baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose.

Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie pusantro milijardo eurų nuostolį. Tačiau dabar siūlomi „Gazprom“ įsipareigojimai nesudaro galimybių Lietuvai kompensuoti šiuos didelius praradimus.

„Jeigu EK neatsižvelgs į mūsų pasiūlymus dėl įsipareigojimų sustiprinimo, nematome jokio kito kelio, kaip tik EK prievolę skirti „Gazprom“ baudą“, – pažymėjo Ž. Vaičiūnas.

Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoje pradėjo 2012 metais. Tyrimas pradėtas dėl galimų pažeidimų aštuoniose šalyse.

2015 metų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"