Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Lietuva oficialiai priima NATO batalioną

 
2017 02 07 12:29
Roberto Dačkaus/ lrp.lt nuotraukos

Lietuva antradienį oficialiai pasveikino Vokietijos vadovaujamo tarptautinio NATO bataliono karius, kurie atsiųsti reaguojant į Rusijos grėsmę.

Per ceremoniją Rukloje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tarptautinės pajėgos veiks kaip atgrasymo priemonė.

„Dar niekada Lietuvoje nebuvo dislokuotos tokios didelės ir vientisos pajėgos. Tai siunčia aiškią žinią visiems: NATO stovi stipri ir vieninga“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Priminusi sovietų ir nacių okupacijas, Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen sakė, kad „daugiau niekada Lietuvos laisvės ir nepriklausomybė nebebus aukojama“.

Vokietijos vadovaujamas batalionas bus vienas iš keturių tokių karinių vienetų rytiniame NATO pakraštyje. Kiti batalionai įsikurs Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekviename iš jų bus po maždaug tūkstantį karių.

Lietuvos kariuomenės atstovai BNS informavo, kad iki šiol į Lietuvą atvyko 130 vokiečių karių iš planuojamų 450. Prie jų taip pat dedasi belgų ir olandų kariai, vėliau atvyks Liuksemburgo, Norvegijos, Prancūzijos ir Kroatijos pajėgos.

Pagal atskirą misiją Lietuvoje šiemet taip pat bus dislokuoti keli šimtai JAV karių, šiuo metu pratybose Lietuvoje dalyvauja ir Čekijos kariai.

NATO teigia pajėgas dislokuojanti dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos. Lietuvos pareigūnams ypač didelį nerimą kelia Karaliaučiaus srities militarizavimas.

Maskva neigia turinti kokių nors teritorinių ambicijų Baltijos šalyse ir tikina, kad NATO pajėgos kelia grėsmę Rusijos saugumui.

Šimtametės tradicijos

Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas ypač intensyvus tapo pastaruosius kelerius metus. Pernai rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl vokiškų „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų pirkimo už 386 mln. eurų, tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat perka vokiškas savaeiges haubicas, sunkvežimius, kariai daug metų naudoja vokiškus automatinius šautuvus G-36.

Istoriškai dvišaliai kariniai ryšiai turi šimtametes tradicijas. Nors dalis vokiečių visuomenės dėl nacizmo patirties jautriai žiūri į karines misijas, Lietuvos istorikai pabrėžia saksų savanorių vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės kovose su bolševikais 1919 metais.

„1919 metų pirmoje pusėje kai tik kūrėsi Lietuvos valstybė ir Lietuvos kariuomenė neturėjo jokių pajėgumų apsiginti nuo puolančių bolševikų, nuo 4 iki 6 tūkst. saksų savanorių buvo viena iš pagrindinių jėgų, kuri laikė frontą“, – BNS antradienį sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Jo teigimu, nacių vykdytas Holokaustas ir kiti karo nusikaltimai turėtų būti vertinami atsietai, nes tuo metu nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo.

„Antrojo pasaulinio karo epizodas, kada Trečiojo reicho kariuomenė Lietuvoje įvykdė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, yra visai kita istorija, kuri nėra susijusi su Lietuvos valstybingumu, nes tuo metu Lietuvos valstybės de facto nebuvo, o vienas kitą keitė trys okupantai – sovietai, vokiečiai ir vėl sovietai. Šis kontekstas iškrenta iš normalių Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo santykių“, – teigė A.Kasparavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"